Mitai apie psichologus

– Normalūs žmonės patys susitvarko su savo problemomis, pas psichologus eina tik silpni žmonės.

Iš tikrųjų greičiau yra atvirkščiai, nes pripažinti problemą ir pažvelgti tiesiai į ją reikia stiprybės. Kreiptis pagalbos taip pat reikia stiprybės. Jos reikia ir tolimesniam darbui kartu su psichologu ieškant problemų sprendimo būdų ir keičiant kai kurias savo gyvenimo nuostatas.

– Vien pokalbiais problemų neišspręsi.

Išdėstydamas savo problemą, žmogus ją įvardina, o psichologas padeda žmogui suprasti jos priežastis ir atrasti galimus sprendimus. Tai ne tušti pokalbiai, o konstruktyvūs dialogai.

– Jei pats savęs nesupranti, tai niekas tau nepadės.

Toks nusistatymas gali slėpti nenorą susitikti akis į akį su savo problemomis. Visi mes kartais susipainiojame, pasimetame, o nešališkas požiūris iš šalies gali padėti geriau suprasti save. Be to, žmonės linkę pateisinti save, todėl dažnai nepastebi, kad jau turi problemų.

– Darbas su psichologu reikalauja daug laiko.

Viskas priklauso nuo situacijos, pasirinkto psichologo, o pirmiausia – nuo pačio žmogaus noro išspręsti problemą ir jo asmeninių pastangų. Jei problema didelė – gali tekti padirbėti ties ja ilgiau, bet jei žmogus nuoširdžiai dirba – rezultatai bus geri. Svarbu, kad žmogus suprastų – psichologas yra pagalbininkas, ir didelę darbo dalį teks atlikti pačiam žmogui.

– Psichologas išklauso, “paglosto“ ir kalba tik malonius dalykus.

Tuo tarpu pokalbio su psichologu metu žmogui gali tekti išgyventi visą gamą negatyvių emocijų: pasimetimą, baimę, nuostabą, pasipriešinimą, o kartais net ir pyktį.. Tiesos sakymas ne visada malonus, tačiau būtinas, kad žmogus pilnai suprastų savo situaciją.

– Psichologas gali greitai “perdaryti“ arba įkalbėti žmogų – pakanka atvesti pas jį sutuoktinį ar vaiką, ir jis padarys taip, kad jis būtų “toks, kaip reikia“.

Pakeisti greitai tai, kas buvo formuojama metų metais – neįmanoma. Jei norime, kad keistųsi žmonės, reikia pasikeisti patiems: keisti bendravimo būdą ar požiūrį į žmogų. Svarbu suprasti: žmonės keičiasi tik savo noru.

– Psichologas išmokys manipuliuoti žmonėmis.

Tikrai ne, tai prieštarauja psichologo etikos kodeksui. Tikras specialistas nemanipuliuos ir nemokys manipuliuoti. Jis gali padėti pamatyti, kaip žmogaus elgesys veikia santykius su artimaisiais, o taip pat pasiūlyti būdus pakeisti savo požiūrį į situaciją, kurios žmogus negali įtakoti.

– Yra universalus psichologinės pagalbos būdas, kuris tinka visiems ir kiekvienam.

Žmonės skirtingi, su skirtinga patirtimi, charakteriu, įsitikinimais, todėl universalaus psichologinės pagalbos būdo nėra. Su kiekvienu žmogumi psichologas dirba individualiai.

– Pagrindinė psichologo užduotis – kuo greičiau duoti gerų patarimų, kaip išspręsti problemą.

Psichologo užduotis – ne dalinti patarimus, o padėti žmogui išsiaiškinti problemos priežastis. Niekas geriau už patį žmogų nežino apie jo problemas, bet kartais jam sunku pamatyti jų sprendimus. Psichologas turi sudaryti sąlygas žmogui pačiam priimti teisingus sprendimus.

– Kiekvienas žmogus gali pabūti psichologu, todėl geriau pakalbėti su artimu draugu.

Žinoma, nuoširdžiame pokalbyje su draugu yra psichologinių elementų: kalbėdamas žmogus išlieja emocijas, aprimsta, pajunta palaikymą. Artimų žmonių palaikymas labai svarbus mūsų gyvenime, tačiau kritiniais atvejais specialisto pagalba yra efektyvesnė dėl jo turimų žinių, patirties ir objektyvaus požiūrio.

– Psichologas negali turėti problemų.

Psichologas – toks pats žmogus, kaip ir visi, jam taip pat gali kilti asmeninių problemų. Jo privalumas – žinojime, kad problemas reikia spręsti, jis supranta jų priežastis ir ieško efektyvių būdų jas išspręsti.

(Mitai surinkti iš įvairių paskaitų ir knygų)

Mūsų asmenybės filtrai

Mes žiūrime į pasaulį per ilgą filtrų vamzdį, kurie smarkiai iškreipia tai, į ką mes žiūrime. Dėl šių filtrų – mūsų proto nuostatų – mes suvokiame šį pasaulį subjektyviai. Kitais žodžiais – mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra.

Jei, pavyzdžiui, žiūrėsime per raudonas linzes, viskas aplink atrodys raudona. Jei per žalias – viskas nusidažys žaliai. Taip nutinka todėl, kad tam tikros spalvos linzės praleidžia tik savo spalvos dažnį, atmesdamos visus kitų spalvų dažnius.

Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus “atitinka“.

Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.

Žmogus – amžina dvasia, kuri suvokia materialų pasaulį per ilgą asmenybės struktūros kanalą.

Šiame “ego-vamzdyje“ nustatyti įvairūs filtrai, kurie iš tikrųjų yra įvairios įgytos ir įskiepytos programinės nuostatos ir tikėjimai, susieti su sveikata, amžiumi, visuomene, politika, religija ir t.t.., o taip pat su mumis pačiais ir mūsų santykiu su supančiu pasauliu.

Ant kiekvieno filtro jau yra užfiksuoti tam tikri vaizdiniai, kurie vis papildomi naujais įvykiais ir potyriais.

Tą patį galima pasakyti ir apie vidinio “aš“ išraišką. Mes dažnai negalime išreikšti to, ką iš tikrųjų jaučiame, nes mums trukdo vidinės nuostatos, ir dėl to bijome būti nesuprasti ar atstumti.

Gyvenimo tikslas – ištyrinėti atvaizdus ant mūsų filtrų, kurie iškreipia ir tai, ką mes išgyvename, ir tai, ką mes išreiškiame, nes tie iškraipymai sukuria nemažai painiavos tiek mums patiems, tiek ir aplinkiniams.

Išsiaiškinę ir pamatę tuos filtrus, mes galime pradėti išsivadavimo nuo jų procesą.

Tik pašalinę juos visus, mes galime aiškiai suvokti ir atspindėti Gyvenimo Tiesą – tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.

Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Apie profesinę deformaciją

Darbas – ne visas gyvenimas, bet labai didelė jo dalis. Kartais taip įsijaučiame į savo darbinę veiklą, kad nepastebime, kaip perkeliame savo profesinius įgūdžius ir į kasdieninį gyvenimą. Todėl matydami valdingą moterį, galime įtarti, kad ji vadovė arba mokytoja, o griežtai reikalaujantis disciplinos vyras – karininkas.

Profesinė deformacija – psichologinė žmogaus dezorientacija, kurią net galima pavadinti profesine liga. O susiformuoja ji dėl nuolatinių (išorinių ir vidinių) profesinės veiklos faktorių veikimo ir veda į specifinio-profesinio asmenybės tipo formavimą.

Jei paprasčiau – žmogus asmeniniame gyvenime pradeda elgtis lygiai taip pat, kaip ir darbe. Tačiau tokios elgesio deformacijos – visada negatyvios, “perspaustos“, todėl ir darbe pradeda reikštis kaip profesinės veiklos motyvų iškreipimas, autoritariškumas, neadekvatus elgesys, profesinė degradacija.

Į profesines deformacijas labiausiai linkę dirbantys su žmonėmis specialistai – vadovai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, gydytojai, teisėsaugos darbuotojai, perdavėjai, psichologai. Dažniausiai – dėl vadinamo “emocinio perdegimo“, taip pat dėl aplinkos ir veiklos specifikos, bei asmeninių psichologinių savybių.

Kaip pasireiškia profesinių įgūdžių perkėlimas į asmeninį gyvenimą? Įdomu tai, kad sąmoningai ar ne, bet tai daro kiekvienas žmogus dėl labai paprastos priežasties: juk tam tikrai specialybei reikalingos tam tikros savybės, ir renkamės dažniausiai tą specialybę, kuriai turime polinkį (reikalingas savybes).

Kai pradedame dirbti, tas savybes vystome, todėl jos išryškėja ir stiprėja. Ir, žinoma, veikia visą mūsų gyvenimą. Tačiau.. profesiniai įgūdžiai nebūtinai ir ne visada reikalingi kasdieniniame gyvenime, todėl jei pastebime, kad ne vietoje ir ne laiku “tęsiame“ savo darbą – sustokime, kad tai netaptų tipinio profesinio elgesio perkėlimu į asmeninį gyvenimą.

Kad geriau suprastume – kaip tai vyksta, trumpai peržvelkime dažniausiai aprašomus profesinės deformacijos pavyzdžius ir jos poveikį asmeniniam žmonių gyvenimui.

Profesinė mokytojų deformacija pasireiškia autoritariškumu, susireikšminimu, valdingumu ir nenoru pripažinti kito nuomonę. Galiausiai jie pradeda laikyti savo mokiniais visus: artimus žmones, draugus, pažįstamus ir net nepažįstamus – jie moko, aiškina, nurodinėja, reikalauja.

Gydytojus dažnai skaito cinikais ir juodojo humoro mėgėjais. Tačiau jų profesija reikalauja didžiulės atsakomybės ir yra lydima nuolatinės įtampos, todėl profesinė deformacija – savotiškas apsauginis mechanizmas. Bet.. cinizmas dažnai nesąmoningai perkeliamas į asmeninį bendravimą, o emocinis santūrumas gali pasireikšti kaip paviršutiniškas požiūris į savo ar artimų žmonių problemas.

Buhalterio specialybė jau tapo smulkmeniškumo ir pedantiškumo sinonimu. Profesinė deformacija – nuolatinis tobulos tvarkos siekis, polinkis viską planuoti, pedantiškumas, nemeilė permainoms. Asmeniniame gyvenime tai skrupulingas tvarkos laikymasis. Tai gali erzinti, bet štai šeimos biudžetas visada bus idealiai sustyguotas.

Profesinė karininkų deformacija, ko gero – viena iš sunkiausių, nes profesija tampa gyvenimo būdu, ir pakeisti ką nors labai sunku. Namiškiams teks taikytis su griežta disciplina ir autoritariškumu. Disciplina yra gerai, tačiau autoritariškumas gali peraugti ir į smurtą – ne tik psichologinį, bet ir fizinį.

Teisininkų profesinė deformacija – emocinis šaltumas, teisuoliškumas, karjerizmas, valdingumas, formalumas, cinizmas. Visos šios savybės gali būti perkeltos į bendravimą su artimaisiais ir pasireikšti kaip paviršutiniškumas santykiuose, įtarumas, šaltumas, neklystamumas.

Profesinė psichologų deformacija gali būti išreiškiama noru nagrinėti kitų gyvenimus ir visažinio kompleksu, užverčiant savo patarimais, o iš kitos pusės – negebėjimu susitvarkyti savo paties gyvenimo. Asmeniniame gyvenime gali pasitaikyti manipuliacijų žmonėmis – juk psichologai puikiai žino manipuliacijų mechanizmus, todėl kyla didelis noras išbandyti juos praktiškai.

Kaip nepatirti profesinių deformacijų? Pirmiausia – tobulėti savo profesijoje, nesivadovauti tik šablonais, stereotipais ir dogmomis, o veikti kūrybingai, pagal situaciją, atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir savo galimybes.

Taip pat svarbu mokytis persijungti iš vienos veiklos į kitą – atskirti darbinę veiklą ir asmeninį gyvenimą. Naudingi pomėgiai, priešingi darbui: jei darbas įtemptas – pomėgis turėtų būti ramus; ir atvirkščiai – jei darbas ramus, pomėgis – aktyvus. Tai padeda nesustabarėti, nepersitemti ir visapusiškai vystytis.

Gali būti, kad tam tikri darbiniai įgūdžiai gali būti sėkmingai pritaikomi ir asmeniniame gyvenime – tokiu atveju poveikis bus visada pozityvus. Bet jei prasideda negatyvios profesinės deformacijos apraiškos – stabdykite jas, kad netaptumėte savo profesijos įkaitais.

Ką apie tai manote?

Įkvepiantys pamąstymai

Apie draugystę (Ch. I. Chan)

Draugaudami turime suprasti, kad draugas, esantis sunkesnėje gyvenimo situacijoje nei mes, ar menkiau pasiturintis – neturi nei akimirką tokiu jaustis.
Jei tai draugas – kokioje padėtyje jis beatsidurtų ir kokią padėtį beužimtų – į jį turime žiūrėti kaip į lygų.
Reikia vengti nelygybės jausmo bendravime su draugais.
Draugystės išnaudojimas egoistiniais motyvais – tarsi karčiausių nuodų maišymas su rožių sirupu.
Turime praktikuoti draugystę, o ne girtis ja.
Nevilties apimtą draugą turime paguosti; stygiaus atveju – padėti; užgriuvus nemalonumams – pagelbėti; o džiaugsmo akimirką – džiaugtis kartu.
Draugaujant neįmanoma šiandien būti draugišku, o rytoj – ne; draugystės vertingumas – pastovume.

Tiesa (Č. Chilling)

Tu negali “žinoti“ Tiesos.
Tu gali tik BŪTI Tiesa.

Peliuko širdis (Indų išmintis)

Vienas peliukas labai bijojo katės, ir dėl to labai pergyveno.
Burtininkas pagailėjo peliuko ir pavertė jį kate.
Bet tada jis pradėjo bijoti šunų.
Burtininkas pavertė jį šunimi.
Bet tada jis pradėjo bijoti panterų.
Burtininkas pavertė jį pantera.
Bet tada jis pradėjo bijoti medžiotojų.
Ir tuomet burtininkas sustojo.
Jis vėl pavertė panterą peliuku ir teištarė:
– Tau niekas nepadės, nes tu turi peliuko širdį…

Apie Dievą (E. Leonov)

Kažkam Dievas danguje, kažkam – tiesiog širdyje.
Ir šis Dievas širdyje neleidžia kristi žemiau tam tikro žmoniškumo lygmens.
Jis neleis paspirti šunį, nuskriausti vaiką, blogai elgtis su tėvais…

Apie atleidimą (Č. Chilling)

Tavo gyvenimas virs melodrama, jei tau atrodys, kad tu “teisus“, o visi aplinkiniai nuolat “neteisūs“.
Tavo gebėjimas mylėti kitus ir save tiesiogiai proporcingas tavo pasiryžimui atleisti kitiems ir sau.

Šypsokimės! 🙂

Graži šypsena traukia dėmesį;
Kukli – sušildo širdį;
Laiminga – žavi;
Nuoširdi – įkvepia!
Šypsena nepalieka abejingų…
Šypsokimės! 🙂

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 🙂

Menas sveikai gyventi (tęsinys)

* Mūsų laikais, kai gydymas tapo pelningiausiu verslu, sveiko gyvenimo būdo fakelą neša tik nedaugelis žmonių. Pirmieji natūralių sveikatos ugdymo metodų šalininkai visą savo gyvenimą skyrė naudingų rekomendacijų kaupimui ir analizei, kad visa tai perduotų ateities kartoms.

* Ko gi mums reikia, kad sveikai gyventume? Švaraus oro ir vandens, natūralaus gamtinės kilmės maisto, reguliarių fizinių pratimų, gero poilsio ir miego, geranoriško bendravimo, palankios aplinkos ir aukštų dvasinių siekių. Visa tai įgyvendinti daug lengviau ir pigiau, nei gydyti ligas, kurių buvo galima išvengti.

* Geros sveikatos požymiai – optimalus svoris, jėga ir ištvermė, geras raumenų tonusas, švari oda, spindinčios akys, aiškus protas, taikus dvasinis nusiteikimas ir pozityvumas, kurie sveikam žmogui būdingi net sunkiais gyvenimo momentais.

* Pati Gamta suteikė žmogui galimybę palaikyti savo sveikatą ir gyventi be ligų. Kasmet visiškai atsinaujina maždaug 97% žmogaus kūno: oda – kas mėnesį, skrandžio gleivinė – kas keturias dienas ir t.t.. Šis atsinaujinimas vyksta nuolat tų maistingųjų medžiagų dėka, kurias organizmas gauna su maistu.

* Smegenys, nervų sistema, kiekvienas vidaus organas nuolat gauna maistingąsias medžiagas per kraujotaką. Būtų idealu, jei krauju tekėtų tik reikalingi maisto komponentai.

* Žodis “natūralus“ priešingas sąvokai “dirbtinis“. Mūsų laikais, kai neregėtai išplito dirbtinis maistas, gerai įsidėmėkite: kaskart, valgydami dirbtinį maistą (konservantai, dažikliai), jūs prarandate dalelę savo natūralios sveikatos. Žmonija išgyvena sunkius laikus, nes vartoja maistui tai, kas praktiškai nevalgoma.

* Štai kai kurie organizmo užterštumo požymiai: viršsvoris, nuovargis, apnašos ant liežuvio, galvos skausmai, pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, irzlumas, skrandžio skausmai, nemiga, depresijos, nešvari oda, blogas kvapas iš burnos, tamsūs ratilai po akimis, padidintas arterinis kraujospūdis. Po vidinio apsivalymo visi jie išnyksta.

* Homeostazė – tai terminas, nusakantis organizmo vidinės terpės stabilumą , arba rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Sveikame organizme ji daugiau šarminė, o ne rūgštinė. Acidozė (kraujo pH nukrypimas rūgštingumo link) yra svarbiausia daugumos ligų priežastis.

* Didžiausią įtaką kraujo pH turi mityba. Todėl turime teikti pirmenybę produktams, kurie neutralizuoja rūgšties perteklių, t.y., šviežioms daržovėms ir vaisiams, šviežiai paruoštoms jų sultims, daigintiems grūdams, medui, migdolams. Gilus kvėpavimas taip pat užtikrina cheminių procesų pusiausvyrą, šarmina kraują, nes pašalina anglies dvideginį.

* Kuris produktas – šarminis ar rūgštinis – mityboje vyraus, toks ir bus poveikis organizmui. Teikdamas pirmenybę vieniems ar kitiems produktams, žmogus pajėgus sąmoningai reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Taip galima kontroliuoti savo sveikatą.

* Nepamirškime savo mąstymo: minčių pobūdis daro įtaką viskam, taip pat ir sveikatai. Įrodyta, kad optimizmas, išstumdamas bejėgiškumo jausmą, pirmiausiai veikia sveikatą. Optimizmas skatina laikytis sveiko gyvenimo būdo. Pesimistas įsitikinęs, kad įpročiai neįveikiami – tokiam žmogui vargiai pavyks mesti žalingus įpročius, pradėti teisingai maitintis ar atlikinėti fizinius pratimus.

* Kad pasiektumėte dvasinę pusiausvyrą ir harmoniją, skirkite kasdien keletą minučių visiškam kūno ir proto atsipalaidavimui. Tai ugdo sąmoningumą, dėmesingumą, ramybės ir džiaugsmo pojūtį. Kaip ir miegas, gilus atsipalaidavimas gerina ir visų organų bei kūno sistemų veiklą.

* Gyvenime turime būti fiziškai aktyvūs. Fiziniai pratimai padeda širdies veiklai. Kiekvienas raumuo – tai papildoma “širdis“, padedanti pumpuoti kraują. Raumenims susitraukiant, juose esantis kraujas išstumiamas širdies kryptimi, o atsipalaiduodami raumenys vėl prisipildo kraujo.

* Stiprūs sveiki raumenys smarkiai palengvina širdies krūvį. Raumenys stiprėja ir išlieka jauni tik fizinių pratimų dėka. Nejudrus gyvenimo būdas skatina raumenų atrofiją. Raumenų tonusą galima ir reikia išsaugoti, nesvarbu, kokio amžiaus esate. Fiziniai pratimai – tai raumenų “maistas“.

* Net vieno blauzdos raumens nusilpimas sutrikdo kelio sąnario veiklą, sukeldamas skausmo pojūtį. Stengdamasis to išvengti, žmogus keičia padėtį, įtempdamas raumenis, kurie dirbti neprivalėtų. Todėl pasislenka dubuo, o stuburo iškrypimas sukelia galvos skausmus..

* Sveikatos palaikymas – tai pagarba gyvybei. Jūsų valioje atgauti kūno, proto ir dvasios darną. Suvokę gyvybės vertę, jūs sužadinsite savyje slypinčias gyvybines jėgas, padėsiančias pasveikti ir tobulėti dvasiškai.

Mintys iš sveikatingumo sistemos “Fitonika”, autoriai – M. Diamond ir dr. D. Burton Schnell

*

Menas sveikai gyventi

* Visus procesus Visatoje reguliuoja gamtos dėsniai. Žmogaus sveikata irgi paklūsta šiems dėsniams. Jei juos pažeisite – kentėsite, nes kiekvieną veiksmą lydi adekvatus atoveiksmis.

* Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas labai skiriasi nuo natūralaus gyvenimo būdo, kurį mums lėmė Gamta. Kaip tik šis neatitikimas tarp to, kaip turi būti, ir to, kaip yra, tapo daugumos vadinamųjų civilizacijos ligų priežastimi.

* Jei nuoširdžiai trokštate sustiprinti savo sveikatą ir išlaisvinti savo energiją dvasiniam tobulėjimui, trumpiausias kelias to siekti – laikytis gamtos dėsnių, t.y., natūralios, sveikos gyvensenos principų.

* Kiekvienas žmogus turi gilų poreikį tobulėti dvasiškai. Žmogaus dvasinis tobulėjimas skatina sveikatingumą ir padaro žmogų laimingu – mes nesame žmogiškos būtybės, turinčios dvasingumą; mes esame dvasinės būtybės, turinčios žmogaus savybių.

* Laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, jūs palengva realizuosite tą fizinį, dvasinį ir intelektualinį potencialą, kurį mums suteikė Gamta. Natūrali, sveika gyvensena – tai visiška kūno, dvasios ir proto darna.

* Natūrali sveikatos ugdymo sistema skatina kiekvieną žmogų atskleisti geriausius bruožus. Tai ta dvasinė paradigma, kuri leidžia pasiekti atsvarą Vakarų civilizacijos materializmui. Tai meilės ir geranoriškumo visoms esybėms būsena.

* Pirmiausiai turime pradėti nuo sveiko maisto. Dar Hipokratas skelbė pagrindinį sveikatos dėsnį: “ Jūsų organizmas sugeba gerai funkcionuoti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinatės“. Be to, jis teigė: “Lai maistas būna jums vaistas“.

* Valgis, kaip ir gamtos sumanyta, turi teikti energiją ir sveikatą, o nebūti nuolatinių valios išbandymų arena. Nesveika mityba – įskiepytas ir giliai įsišaknijęs kenksmingas įprotis.

* Visi mes esame tokie, koks mūsų valgomas maistas. Kiekvieno mūsų valioje pasirinkti maistą, kuris gali palaikyti arba visiškai suardyti sveikatą. Karti tiesa: daugelis mūsų prarado nuovoką pasirinkti sveiką maistą.

* Žmonės tiesiog nežino, kaip atsikratyti kenksmingų įpročių ir išmokti teisingai maitintis. Problemą dar labiau supainioja prieštaringa informacija – kas yra sveika mityba. Žmonėms skiepijamos nuostatos, kad reikia šalinti ne priežastis, o kovoti su simptomais ir pasekmėmis.

* O išvada tokia: jūs galite skaičiuoti kalorijas, laikytis dietų, gerti vaistus nuo nutukimo, bet kol nesuvoksite, kas yra sveikas maistas ir kokie produktai jums kenkia – visos jūsų pastangos bus bergždžios. Laikini sprendimai – laikini ir rezultatai.

* Chemizuotas maistas, neteisingai paruoštas maistas, o taip pat vadinamoji “greitoji“ mityba gali sukelti tik greitas ligas. Taip maitindamiesi, drauge su prastėjančia sveikata, žmonės praranda ir galimybę džiaugtis gyvenimu.

* Kas yra natūralus, sveikas maistas? Jeigu tai neauga lysvėje ar ant medžio, jeigu neturi gamtinės kilmės (laukuose, miškuose ar vandenynuose), jeigu tai sukurta dirbtinai, laboratorinėmis sąlygomis – jūs valgote ne maistą!

* Kad visada būtų geros formos ir kupinas energijos, žmogus turi valgyti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Mityba turi būti įvairi: kiekvienam žmogui reikia kuo įvairesnio maisto, kad organizmas galėtų gauti visas būtinas maistingąsias medžiagas.

* Raginimai atsisakyti riebalingo maisto sukėlė visiškai netikėtas pasekmes. Kai pradedami valgyti nuriebalinti produktai, pastebimas efektas, priešingas tam, kurio tikėtasi: sąmoningai riebalų atsisakęs žmogus stengiasi juos kompensuoti saldumynais, kurie organizme virsta tais pačiais riebalais.

* Daugelį traukia valgyti saldumynus ir riebius užkandžius, kad numalšintų alkio jausmą, kurį sukelia maistingųjų medžiagų stoka maiste. Kadangi didžioji žmogaus skonio receptorių dalis nustatyta jausti saldumą, rytą suvalgyti saldumynai, kuriuos mums padovanojo pati gamta (vaisiai, sultys), leis visą dieną išvengti potraukio saldumynams.

* Viršsvorį sudaro ne kas kita, o teršalai ir atliekos – tai nesuvirškinto maisto atliekos, kurių negalėjo panaudoti ląstelės; tai įvairūs toksinai, esantys maiste ir vaistuose. Nuodingos medžiagos pradedamos kaupti riebalinėse ląstelėse – užpildžius egzistuojančias, kuriamos vis naujos ir naujos, kad organizmas turėtų kur dėti visą tą “šlamštą“.

* Tokiems “produktams“ virškinti eikvojama daugybė energijos, o juk jie neturi nei maistinės vertės, nei gali teikti energijos, o tik teršia organizmą. Maža to – šios sankaupos trukdo šalinti natūralaus organizmo atsinaujinimo-irimo procesų produktus (įvairias ląsteles), kurie taip pat kaupiasi ir nuodija organizmą.

* Tik pats žmogus gali sustabdyti šį užburtą ratą. Kol jis to nepadarys, veiks evoliucijos eigoje atsiradęs apsaugos mechanizmas: organizmas kaups vandenį (didės svoris, kūnas išplers), kad ištirpdytų ir pašalintų nuodingas medžiagas bent jau iš gyvybiškai svarbių organų. Imuninė sistema veiks ribiniu apkrovimu.

* Dauguma žmonių nesąmoningai to nepaiso, nes nesuvokia, kokia svarbi yra vidinė kūno tvarka ir švara. Todėl tik pačio žmogaus valioje pasirinkti tokį maistą – sveiką maistą – kuris padės išlaikyti vidinę organizmo švarą ir tuo pačiu palaikyti gerą sveikatą, optimalų svorį ir energiją.

Mintys iš sveikatingumo sistemos “Fitonika“, autoriai – M. Diamond ir dr. D. Burton Schnell

Kūrinijos laiškas apie tai, ką tu stengiesi užmiršti

Sveiki!

Kiekvienas žmogus turi kažką, apie ką jis stengiasi negalvoti.

Na… beveik kiekvienas.

Kiekvienas žmogus turi kažkokius prisiminimus, įvykius praeityje, išgyvenimus, kurių jis nemėgsta prisiminti ir iš visų jėgų stengiasi užmiršti.

Ir tai net ne liūdnai pagarsėję “griaučiai spintoje“, ne, tai… greičiau… nemalonus gyvenimo puslapis.

Puslapis – kurio žmonės sau nekuria, bet priverstinai gauna iš tėvų, draugų, mokytojų, kolegų…

Tarsi pamirštas šleifas velkasi tas puslapis visą gyvenimą iš paskos…

Tarsi pernelyg gausiai užpilti vakariniai kvepalai, apgaubia jie kažką, ir štai jau “prikvėpintas“ priprato prie to kvapo ir nejaučia jo…

O NE! Ne viskas taip paprasta.

Kartais girdi: “Kuo čia taip stipriai kvepia?!“ – ir susigūžia žmogus, stengiasi tapti nepastebimu šešėliu. Jis iš karto pagalvoja: “TAI APIE MANE!“

Ir pas visus jie skirtingi, tie pamiršti puslapiai…

Kažkas užaugo alkoholikų šeimoje, ir, jau būdamas suaugęs, sėkmingas ir pasitikintis savimi žmogus, vis vien nuolat krūpteli nuo pašnekovo atsitiktinai mestų žodžių: “Alkoholikų vaikai visuomet nevykėliai!“

Ir skaudu.

Ir apmaudu – lyg jau ir nekvepi tu tais kvepalais, o vis vien viską sau pritaikai.

Ir neaišku – UŽ KĄ?! KAME TAVO KALTĖ?!

Pažįstama?..

Arba, tarkim, mergaitė – užaugo šeimoje, kur tėtis paliko mamą.

Ir visą gyvenimą girdėjo tik mamos nuosprendį-nuoskaudą: “Visi vyrai – gašlūs gyvuliai!“

Mergaitė užaugo, ištekėjo už gero žmogaus, jos gyvenimas puikiai susiklostė.

Štai jau greitai ir jos dukra užbaigs mokyklą, bet… Vis vien, kaskart, kai išgirsta: “Užaugusios nepilnoje šeimoje moterys negali turėti normalios šeimos“ – viduje viską užspaudžia.

Atrodytų, savo pavyzdžiu įrodė – GALI sukurti normalią šeimą TA, kurią paliko tėvas, bet… skaudu. Praeitis ją stipriai laiko savo kaulėta ranka už plaukų…

Kartas nuo karto, diena iš dienos, bet kokį pokalbį apie skausmingą patirtį žmonės nevalingai-baugščiai pritaiko sau.

Vaikystėje žiauriai tėvo muštas berniukas niekada negalės ramiai klausytis kalbų apie smurtą prieš vaikus.

Žinoma, galima metų metais nešiotis nuoskaudas, tačiau tai yra blogas sprendimas.

Iš esmės, nuoskauda – užkonservuota energija, kurios žmogus negalėjo panaudoti. Ir ta energija po tam tikro laiko sieloje pradės gesti ir skleisti blogą kvapą.

Nuo įsisenėjusių nuoskaudų žmogus pasidaro piktas ir pradeda sirgti.

Žymiai protingiau – nekaupti praėjusių bėdų energijų savyje, o nukreipti jas naudinga linkme.

Žymiai protingiau pasakyti sau:

– Ką gi, mano gyvenime buvo sunkumų, jie mane įskaudino… To, kas įvyko, jau negrąžinsiu, tačiau dabar aš TIKSLIAI ŽINAU, KAIP NEREIKIA ELGTIS! Aš dėsiu VISAS PASTANGAS, kad netapčiau panašus į tuos, kurie mane įskaudino! AŠ TOKIA/TOKS NEBŪSIU NIEKADA!

Ir tame – TAVO JĖGA!

Tu – išmintingas žmogus. Nekartok svetimų klaidų.

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija.

Dėkoju Kūrinijai! Visiems linkiu ramaus savaitgalio! 🙂

Apie tikėjimą

* Visų laikų išmintingų žmonių mokymai apie tai, kas svarbiausia gyvenime, galiausiai susiveda į vieną mokymą apie tai, kas yra žmogaus gyvenimas ir kaip reikia gyventi.

* Tikrasis tikėjimas – tai žinojimas, kas yra žmogus ir kam jis gyvena šiame pasaulyje. Tokį tikėjimą turi visi išmintingi žmonės.

* Tikras tikėjimas ne todėl tikras, kad senas. Kuo ilgiau žmonija gyvena, tuo aiškiau ir aiškiau suvokia tikrąjį gyvenimo įstatymą. Šis suvokimas vystosi palaipsniui, nes gyvenimo įstatymas atsiveria pagal suvokimą.

* Žmonių gyvenimas būna geras ar blogas tik dėl to, kaip jie supranta tikrąjį gyvenimo įstatymą. Kuo aiškiau žmonės jį supranta, tuo geresnis jų gyvenimas.

* Pats įstatymas nesikeičia, keičiasi (plečiasi) tik žmogaus gebėjimas jį suprasti. Tikrasis gyvenimo įstatymas yra viršesnis už visus žmonių sugalvotus įstatymus ir yra vienas visiems pasaulio žmonėms.

* Yra dvi tikėjimo rūšys: tikėjimas tuo, ką sako žmonės – tai tikėjimas žmogumi ar žmonėmis, tokių tikėjimų yra daug; ir tikėjimas ryšiu (sąsaja) su tuo, kas pasiuntė žmogų į šį pasaulį – tai tikėjimas Dievu, ir toks tikėjimas yra vienas visiems žmonėms.

* Gali būti daug klaidingų tikėjimų, bet tikrasis tikėjimas yra tik vienas.

* Tikrojo tikėjimo mokymas visada paprastas ir aiškus, nes tinka kiekvienam žmogui. Jis ne gražiose kalbose apie Dievą, dvasią ar apie tai, kas buvo ir bus, bet tvirtame žinojime – ką gyvenime reikia ir ko nereikia daryti.

* Tikrasis tikėjimas ne žinojime, kokiomis dienomis pasninkauti, o kada melstis. Tikrasis tikėjimas žinojime, kad turime visada gyventi dorai, meilėje su visais, ir visada su kitais elgtis taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi.

* Žmonės patikėjo klaidingais mokymais ir nutolo nuo pagrindinio gyvenimo įstatymo, todėl jų gyvenimas darėsi vis sunkesnis. Žmonės nepažįsta Dievo, nes pripažįsta Dievu tai, kas nėra Dievas. Tačiau Dievo apgauti neįmanoma, apgauti galime tik pačius save.

* Pagrindinis skirtumas tarp tikrojo ir klaidingo tikėjimo yra tame, kad klaidingai tikintis nori, kad už jo maldas, gerus darbus ir aukas Dievas atlygintų ir atsiskaitytų. Tai išskaičiavimas, sandėris. Tikrasis tikėjimas grįstas nuoširdžiu noru išmokti gyventi dorai, pagal tikrąjį gyvenimo įstatymą.

* Jei aš tikiu Dievu, man nereikia klausti, kas man bus iš mano tikėjimo, nes aš žinau, kad Dievas yra meilė, o iš meilės nieko, išskyrus gėrį, negali būti. Meilė dovanoja žmogui gerovę, nes sujungia žmogų su Dievu.

* Jei žmogus blogai gyvena, tai tik todėl, kad jis neturi tikėjimo. Taip nutinka ir tautoms: jei visa tauta blogai gyvena, tai tik todėl, kad tauta prarado tikėjimą.

* Sakoma, kad Dievo įstatymo laikytis sunku. Tai netiesa. Gyvenimo įstatymas iš mūsų nieko nereikalauja, išskyrus meilę artimam savo. O juk mylėti nesunku, mylėti – nuostabu ir džiaugsminga!

* Kai žmogus pradeda gyventi tikru tikėjimu, su juo nutinka tas pats, kas su žmogumi, kuris uždega lempą tamsiame kambaryje: viskas pasidaro aišku ir lengva..

Pagal L. N. Tolstojaus raštus, tema “Gyvenimo kelias”

Gyvenimo kelias

* Kad gerai ir laimingai gyventų, žmogus turi žinoti – ką jis turi ir ko neturi daryti. Kad tai žinotų, jis turi suprasti – kas jis toks, ir koks yra pasaulis, kuriame jis gyvena.

* Visais laikais to mokė patys geriausi ir išmintingiausi visų tautų žmonės. Visi šie mokymai sutampa esminiuose klausimuose ir susiveda į tai, ką kiekvienam žmogui sako jo sąžinė ir išmintis.

* Apibendrinti šiuos mokymus galime taip: be to, ką mes matome, girdime, apčiuopiame ir ką sužinome iš kitų žmonių, yra ir tai, ko mes nematome, negirdime, neapčiuopiame ir galime nesužinoti iš kitų žmonių, tačiau žinome geriausiai.

* Tai yra ta nematoma pradžia, suteikianti mums gyvenimą, kurį mes suvokiame. Jos išraiškas mes matome visame, kas gyva, bet geriausiai matome žmonėse. Šią nematomą gyvybės pradžią gyvose esybėse mes vadiname dvasia, o visuotinę nematomą pradžią, kuri suteikia gyvybę – vadiname Dievu.

* Žmonių dvasios savo kūnais yra atskirtos viena nuo kitos ir nuo Dievo. Visi mes siekiame susivienyti – su žmonėmis meilės pagalba, o su Dievu – savo dieviškos prigimties suvokimu.

* Tame ir yra žmogaus gyvenimo prasmė ir gerovė. Kuo didesnė vienybė su kitais žmonėmis ir Dievu – tuo daugiau gerovės žmonių gyvenime.

* Toji gerovė pasiekiama išsivadavimu nuo to, kas trukdo mylėti žmones ir suvokti savo dievišką prigimtį. Tai yra: nuodėmės, arba kūno geidulių tenkinimas; pagundos, arba klaidingas gerovės suvokimas; ir prietarai, arba klaidinantys įsitikinimai ir mokymai, kurie pateisina nuodėmes ir pagundas.

* Nuodėmės, trukdančios susivienyti su kitais žmonėmis ir Dievu: persivalgymas, girtuoklystė, lytinis palaidumas, tinginystė, godumas, kitų išnaudojimas, pavydas, baimė, kaltės jausmas, priešiškumas, pyktis.

* Pagundos, arba klaidingas gerovės suvokimas: įsitikinimas savo pranašumu prieš kitus; žmonių dalinimas į vertingus ir menkus; įsitikinimas, kad vieni žmonės turi teisę prievarta reguliuoti kitų žmonių gyvenimą; įsitikinimas, kad vieni žmonės gali daryti pikta kitiems žmonėms; įsitikinimas, kad reikia vadovautis ne sąžine ir išmanymu, o žmonių nuomone ir žmonių įstatymais.

* Vadovautis prietarais (klaidinančiais įsitikinimais arba mokymais) gali ne tik pavienis žmogus, jais gali vadovautis ir didelės grupės žmonių – valstybės, religijos ir mokslo srityse. Pvz., valstybinio lygmens prietaras – kad mažuma dykaduonių gali valdyti ir išnaudoti daugumą dirbančių žmonių, ir pan..

* Nuodėmės, pagundos ir prietarai trukdo susivienyti ir vystyti gerovę. Jei žmogus nori siekti gerovės, jis turi atsispirti nuodėmėms, pagundoms ir prietarams.

* Tai reikalauja nuolatinių pastangų. Ir tos pastangos visada žmogaus valioje. Visų pirma – todėl, kad žmogus turi laisvą valią ir gali kiekvieną akimirką sąmoningai pasirinkti veiksmus, nulemsiančius jo ateitį.

* Be to, tam nereikia neįtikėtinų aukų, o tik susilaikyti nuo poelgių, žodžių ir minčių, kurie prieštarauja meilei artimam savo ir savo dieviškos prigimties suvokimui.

* Į nuodėmes veda kūno geidulių tenkinimas, į pagundas – klaidingi įsitikinimai, į prietarus – melas. Nuo nuodėmių apsaugo susilaikymas, nuo pagundų – nuolankumas (visų lygybės suvokimas), nuo prietarų – tiesa.

* Jei žmogus supranta savo gyvenimą taip, kaip jis ir turi būti suprastas – kaip nepaliaujamą vienybės siekį su viskuo, kas gyva ir su Dievu – tuomet jo gyvenimo kelias negali būti niekuo kitu, o tik tuo, ko jis siekia – augančia visapusiška gerove.

Pagal L. N. Tolstojaus raštus, tema “Gyvenimo kelias“

Minčių vėrinėlis

Vaistai nuo egoizmo (Šri Šri Ravi Šankaras)

Proto lygmuo – saugiausias “ego“;
Širdies lygmuo susmulkina “ego“;
Dvasios lygmuo ištirpdo “ego“.

Palaima (Šantideva)

Palaima šiame pasaulyje gimsta iš noro padaryti gera kitam.
O visos šio pasaulio kančios – iš noro palaimos tik sau.

Tikras žmogus (Atitchi)

– Tikras išminčius visas savo žinias panaudoja gyvenime.
Tikras psichologas pažįsta kitus per save.
O tikras žmogus žino, kuo jis skiriasi nuo gyvūno.
– Ir kuo gi?..
– Pirmiausiai gebėjimu užduoti šį klausimą.

Prieš teisdamas kitą… (Dalai Lama)

Prieš teisdamas kitą, apsiauk jo batus ir nueik jo kelią, išverk jo ašaras, pajusk jo skausmą.
Susidurk su kiekviena kliūtimi, su kuria jis susidūrė.
Ir tik po to sakyk jam, kad tu žinai, kaip jam teisingai gyventi.

Tiksliai nežinome (A. Robins)

Mes niekada tiksliai nežinome, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus: mes interpretuojame jo elgesį ir paskui… pykstame ant savo pačių minčių.

Mylėkime (Motina Teresė)

Jei jūs pradėsite teisti žmones,
jums neliks laiko juos mylėti.

Nepykite…

Niekada neklausykite jus teisiančių ar vertinančių.
Net jei mokėtumėte vaikščioti vandeniu, tai būkite tikri, kad kažkas būtinai pasakytų: “žiūrėkite, jis net plaukti nemoka“.
Jei žmonės jus teisia ar kritikuoja, atminkite: jie tai daro galvodami išskirtinai apie save.
Nepykite ant jų, tiesiog supraskite, kad žmonėms skaudu, kai jie nieko negali priešpastatyti tam, kame jūs esate pranašesnis.

Mes sukurti Meilei (D. Haus)

Žmonės buvo sukurti mylėti ir kad juos mylėtų.
O daiktai sukurti tam, kad jais naudotųsi.
Pasaulyje įsigalėjo chaosas todėl, kad daiktus myli, o žmonėmis naudojasi…

Kas suprato gyvenimą… (O. Chajam)

Kas suprato gyvenimą, tas neskuba.
Mėgaujasi kiekviena akimirka ir stebi:
kaip miega vaikas, meldžiasi senolis,
kaip lyja lietus ir snaigės tirpsta.

Gero artėjančio savaitgalio visiems! 🙂