Įkvepiantys pamąstymai

Apie draugystę (Ch. I. Chan)

Draugaudami turime suprasti, kad draugas, esantis sunkesnėje gyvenimo situacijoje nei mes, ar menkiau pasiturintis – neturi nei akimirką tokiu jaustis.
Jei tai draugas – kokioje padėtyje jis beatsidurtų ir kokią padėtį beužimtų – į jį turime žiūrėti kaip į lygų.
Reikia vengti nelygybės jausmo bendravime su draugais.
Draugystės išnaudojimas egoistiniais motyvais – tarsi karčiausių nuodų maišymas su rožių sirupu.
Turime praktikuoti draugystę, o ne girtis ja.
Nevilties apimtą draugą turime paguosti; stygiaus atveju – padėti; užgriuvus nemalonumams – pagelbėti; o džiaugsmo akimirką – džiaugtis kartu.
Draugaujant neįmanoma šiandien būti draugišku, o rytoj – ne; draugystės vertingumas – pastovume.

Tiesa (Č. Chilling)

Tu negali “žinoti“ Tiesos.
Tu gali tik BŪTI Tiesa.

Peliuko širdis (Indų išmintis)

Vienas peliukas labai bijojo katės, ir dėl to labai pergyveno.
Burtininkas pagailėjo peliuko ir pavertė jį kate.
Bet tada jis pradėjo bijoti šunų.
Burtininkas pavertė jį šunimi.
Bet tada jis pradėjo bijoti panterų.
Burtininkas pavertė jį pantera.
Bet tada jis pradėjo bijoti medžiotojų.
Ir tuomet burtininkas sustojo.
Jis vėl pavertė panterą peliuku ir teištarė:
– Tau niekas nepadės, nes tu turi peliuko širdį…

Apie Dievą (E. Leonov)

Kažkam Dievas danguje, kažkam – tiesiog širdyje.
Ir šis Dievas širdyje neleidžia kristi žemiau tam tikro žmoniškumo lygmens.
Jis neleis paspirti šunį, nuskriausti vaiką, blogai elgtis su tėvais…

Apie atleidimą (Č. Chilling)

Tavo gyvenimas virs melodrama, jei tau atrodys, kad tu “teisus“, o visi aplinkiniai nuolat “neteisūs“.
Tavo gebėjimas mylėti kitus ir save tiesiogiai proporcingas tavo pasiryžimui atleisti kitiems ir sau.

Šypsokimės! 🙂

Graži šypsena traukia dėmesį;
Kukli – sušildo širdį;
Laiminga – žavi;
Nuoširdi – įkvepia!
Šypsena nepalieka abejingų…
Šypsokimės! 🙂

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 🙂

Reklama

2 mintys apie „Įkvepiantys pamąstymai“

  1. Draugaudami žmones turi būti lygūs. Labai svarbi mintis! Kai kažkuris iš draugų susireikšmina, pasikelia ir pradeda iš aukšto žiūrėti į draugą, tada draugystė baigiasi. Labai gaila, bet tai paplitęs reiškinys. Tikrų draugysčių dabar mažai, dažniausia maišomi ,,karčiausi nuodai su rožių sirupu“. Nemoka žmones draugauti. O jau apie pastovumą nėra kalbos, su kuo naudingiau su tuo ir draugauja. Taip kad nėra ko verkt dėl prarastų draugų, reiškia ir nebuvo tikros draugystės. Geros mintys! Ir Jums gražių dienų! 🙂

    Patinka

  2. Labas, Vaiva 🙂

    Tikrai LABAI svarbi mintis. Lygybe grįstų draugysčių – labai mažai. Matyt, dėl lygybės nebuvimo tos draugystės tokios trapios – išyra ne tik dėl pavydo, susireikšminimo, bet ir dėl mažiausių smulkmenų, nes žmonės nesąmoningai, pirmai progai pasitaikius atsikrato to, kas jiems kelia įtampą.

    Vargu ar galima tai pavadinti draugyste, todėl ir gailėtis tokių “draugų“ tikrai nereikia..

    Ačiū :), ir Jums gražių dienų :)!

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s