– Normalūs žmonės patys susitvarko su savo problemomis, pas psichologus eina tik silpni žmonės.
Iš tikrųjų greičiau yra atvirkščiai, nes pripažinti problemą ir pažvelgti tiesiai į ją reikia stiprybės. Kreiptis pagalbos taip pat reikia stiprybės. Jos reikia ir tolimesniam darbui kartu su psichologu ieškant problemų sprendimo būdų ir keičiant kai kurias savo gyvenimo nuostatas.
– Vien pokalbiais problemų neišspręsi.
Išdėstydamas savo problemą, žmogus ją įvardina, o psichologas padeda žmogui suprasti jos priežastis ir atrasti galimus sprendimus. Tai ne tušti pokalbiai, o konstruktyvūs dialogai.
– Jei pats savęs nesupranti, tai niekas tau nepadės.
Toks nusistatymas gali slėpti nenorą susitikti akis į akį su savo problemomis. Visi mes kartais susipainiojame, pasimetame, o nešališkas požiūris iš šalies gali padėti geriau suprasti save. Be to, žmonės linkę pateisinti save, todėl dažnai nepastebi, kad jau turi problemų.
– Darbas su psichologu reikalauja daug laiko.
Viskas priklauso nuo situacijos, pasirinkto psichologo, o pirmiausia – nuo pačio žmogaus noro išspręsti problemą ir jo asmeninių pastangų. Jei problema didelė – gali tekti padirbėti ties ja ilgiau, bet jei žmogus nuoširdžiai dirba – rezultatai bus geri. Svarbu, kad žmogus suprastų – psichologas yra pagalbininkas, ir didelę darbo dalį teks atlikti pačiam žmogui.
– Psichologas išklauso, “paglosto“ ir kalba tik malonius dalykus.
Tuo tarpu pokalbio su psichologu metu žmogui gali tekti išgyventi visą gamą negatyvių emocijų: pasimetimą, baimę, nuostabą, pasipriešinimą, o kartais net ir pyktį.. Tiesos sakymas ne visada malonus, tačiau būtinas, kad žmogus pilnai suprastų savo situaciją.
– Psichologas gali greitai “perdaryti“ arba įkalbėti žmogų – pakanka atvesti pas jį sutuoktinį ar vaiką, ir jis padarys taip, kad jis būtų “toks, kaip reikia“.
Pakeisti greitai tai, kas buvo formuojama metų metais – neįmanoma. Jei norime, kad keistųsi žmonės, reikia pasikeisti patiems: keisti bendravimo būdą ar požiūrį į žmogų. Svarbu suprasti: žmonės keičiasi tik savo noru.
– Psichologas išmokys manipuliuoti žmonėmis.
Tikrai ne, tai prieštarauja psichologo etikos kodeksui. Tikras specialistas nemanipuliuos ir nemokys manipuliuoti. Jis gali padėti pamatyti, kaip žmogaus elgesys veikia santykius su artimaisiais, o taip pat pasiūlyti būdus pakeisti savo požiūrį į situaciją, kurios žmogus negali įtakoti.
– Yra universalus psichologinės pagalbos būdas, kuris tinka visiems ir kiekvienam.
Žmonės skirtingi, su skirtinga patirtimi, charakteriu, įsitikinimais, todėl universalaus psichologinės pagalbos būdo nėra. Su kiekvienu žmogumi psichologas dirba individualiai.
– Pagrindinė psichologo užduotis – kuo greičiau duoti gerų patarimų, kaip išspręsti problemą.
Psichologo užduotis – ne dalinti patarimus, o padėti žmogui išsiaiškinti problemos priežastis. Niekas geriau už patį žmogų nežino apie jo problemas, bet kartais jam sunku pamatyti jų sprendimus. Psichologas turi sudaryti sąlygas žmogui pačiam priimti teisingus sprendimus.
– Kiekvienas žmogus gali pabūti psichologu, todėl geriau pakalbėti su artimu draugu.
Žinoma, nuoširdžiame pokalbyje su draugu yra psichologinių elementų: kalbėdamas žmogus išlieja emocijas, aprimsta, pajunta palaikymą. Artimų žmonių palaikymas labai svarbus mūsų gyvenime, tačiau kritiniais atvejais specialisto pagalba yra efektyvesnė dėl jo turimų žinių, patirties ir objektyvaus požiūrio.
– Psichologas negali turėti problemų.
Psichologas – toks pats žmogus, kaip ir visi, jam taip pat gali kilti asmeninių problemų. Jo privalumas – žinojime, kad problemas reikia spręsti, jis supranta jų priežastis ir ieško efektyvių būdų jas išspręsti.
(Mitai surinkti iš įvairių paskaitų ir knygų)
ruvi 