Linksmai :)

Šiam įrašui pastūmėjo Bagira, atsiuntusi “pilkumo išblaškymui“ į asmeninį paštą linksmų istorijų. Prisiminiau ir senolių prietarą: sunkiausia sulaukti sniego, o sulaukus lengviau. Vis galvodavau – kodėl. Pasirodo, ir šviesiau, o ir virusai visokie, šaltukui paspaudus, tiesiog žūsta.. Ačiū, Bagira, tikrai pakėlei nuotaiką, negaliu nepasidalinti tavo puikios nuotaikos užtaisu 🙂 :

Žmogus sako:
– Nepamatysiu, nepatikėsiu!
Kūrėjas sako:
– Nepatikėsi – nepamatysi..
🙂 🙂 🙂
Pacientas skundžiasi: “skauda galvą!“
Į tai įvairių laikų gydytojai atsako:
Prieš 2000 metų: “Imk, suvalgyk šią šaknelę.“
Tūkstantaisiais metais: “Šios šaknelės – burtai. Perskaityk geriau maldelę.“
1850 metais: “Šios maldelės – kvaili prietarai! Išgerk šios mikstūros.“
1930 metais: “Šios mikstūros – paparasčiausias šarlatanizmas. Išgerk šią tabletę.“
1985 metais: “Šios tabletės neefektyvios! Išgerk šių antibiotikų.“
2005 metais: “Šie antibiotikai gryna chemija! Imk, suvalgyk šią šaknelę.“
🙂 🙂 🙂
Pareina katalikiškos gimnazijos auklėtinis namo po pamokų ir sako savo mamai:
– Mama, duok greičiau valgyti!
– O kur stebuklingas žodis?
– .. dėl Dievo meilės!
🙂 🙂 🙂
Gydytojas apčiuopia diagnozuodamas pacientą:
– Čia skauda?
– Skauda.
– O čia?
– Skauda!
– O čia?
– A-a-aa!!! Daugiau aš jums nieko nesakysiu!
🙂 🙂 🙂
Ateina vyriškis pas gydytoją ir skundžiasi:
– Daktare, padėkit, aš pusiau kurčias!
– To negali būti, pusiau nebūna: žmogus kurčias arba ne.
– O jūs patikrinkite.
Gydytojas nueina į kabineto galą ir šnibžda:
– Keturiasdešimt keturi..
Vyriškis atsako:
– Dvidešimt du..
🙂 🙂 🙂
Pas gydytoją ateina pacientas ir sako:
– Gydytojau, gelbėkite mano žmoną!
– O dėlės nepadėjo?
– Ne, tris suvalgė, daugiau nenori!
🙂 🙂 🙂
Poliklinikos registratūroje:
– Alio.. padėkite, mano žmonai skauda galvą ir temperatūra.
– Aukšta?
– Taip, metras aštuoniasdešimt penki!
🙂 🙂 🙂
Tik nedaugelis žmonių, kuriuos kankina kosulys, eina pas gydytoją. Likusieji eina į teatrą..
🙂 🙂 🙂
Ir.. liaudiškas prietaras: “ jei jūs miegate prie sienos, o jūsų žmona – iš krašto, reiškia, jūs jaunas tėtis..“

Tik rašydama atkreipiau dėmesį, kad dauguma anekdotų – apie gydytojus ir pacientus 🙂 .. Visai atitinka situaciją 🙂 , o ir šypsena, ir gera nuotaika – puikus antigripinas. Šypsokimės 🙂 .. Sulauksim sniego, o su juo, kaip sakydavo mūsų senoliai, ir šviesiau, ir smagiau bus 🙂 ..

Reklama

E.Keisis: Akašos kronikos

Jei Akašos kronikas įsivaizduosime lyg galingą duomenų bazę ir tikimybių programą, tuomet tai, kas tą programą aktyvuoja, yra žmonių laisva valia ir kūrybinė energija. Egzistuoja kiekvieno likimo “potencialus piešinys“, bet tai, ką žmogus padarys su savo gyvybine energija ir likimu, priklauso tik nuo jo laisvos valios. Nieko nėra iš anksto numatyta, išskyrus tendencijas, talentus ir siekius.

Skaitymuose žmonėms nuolat buvo primenama, kad kiekvienas individas žino, ką gyvenime reikia daryti ir kaip vystyti savo geriausias savybes ir talentus, taikant dvasinius principus ir idealus. E.Keisis pabrėždavo, kad žmonės sėkmingai dvasiškai augs tuomet, kai jie tiesiog darys gyvenime tai, ką patys laiko tinkamu ir labiausiai reikalingu. Deja, dažniausiai tarp to žinojimo ir jo panaudojimo yra bedugnė.

Akašos kronikose E.Keisis perskaitė, kad egzistuoja du aspektai, dėl kurių žmogus gali būti tikras. Pirmasis aspektas yra tas, kad žmogaus sielai lemta vystytis ir galų gale suvokti savo santykį su Kūrėju. Antras aspektas – savo vystymuisi ir augimui žmogus nuolat “prisitraukia“ konkrečią pamoką. Asmeninės pamokos kartojasi tol, kol jos yra išmokstamos, todėl į basikartojančius negatyvius išgyvenimus ir situacijas turėtume atkreipti ypatingą dėmesį. Joks susitikimas, niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai. Tai sumanymas arba dėsningumas, kurį kiekviena esybė susikuria pati sau ir daro ji tai priklausomai nuo jos supratimo apie tiesą ir pasirinktų idealų.

Vietoje intelektualių pratimų E.Keisis žmonėms primygtinai siūlė išsirinkti idealus, kurie juos nukreiptų vystyti tokias svarbias savybes kaip meilė, atjauta, supratimas ir pasiryžimas padėti kitiems, nuolat tobulėjant šiame procese. Idealas – motyvuojantis faktorius, kuris yra ketinimo, ir to, kas nulemia žmogaus poelgį, pagrindas. Aukšti dvasiniai idealai vysto harmoningas savybes žmoguje. Jei pasirenkamos konstruktyvios, kuriamosios jėgos, kurios yra Kūrėjo, Žemės, Visatos manifestacija, tuomet žmogus pasirenka kelią, vedantį į aukščiausią sąmoningumą ir būseną, kurią žmonės vadina šventumu.

Mūsų epochoje mes susiduriame su pagrindiniu sunkumu – žmonių įsitikinimu, kad jie yra aplinkybių aukos. Dažniausiai sunkumai ir pamokos, iškylančios prieš žmones, traktuojamos kaip atsitiktinės išorinės aplinkybės, neturinčios jokio ryšio su žmogaus mąstymu ir veikla. Toks klaidingas suvokimas parodo gyvenimą lyg nevaldomą chaosą, tačiau šis chaosas ir yra mūsų pačių “kūryba“. Priežasties – pasekmės dėsnis veikia nepriklausomai nuo to, suprantame mes jį ar ne. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jei gyvenime nesiseka, tai esame blogi – tiesiog mes nematome, nesuprantame savo mąstymo ir elgesio pasekmių. Pamatę pasekmes, atseksime ir priežastį.

Dar vienas iš mūsų supratimo sunkumų yra tas, kad mes pernelyg dažnai fokusuojamės į tai, kad “darytumę“, o ne į tai, kad “būtume“. Tai gesina sąmoningumą. Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas – tai sąmonės ir asmeninio suvokimo vystymas. Savo energiją dažnai nukreipiame į tai, kad kažką pakeistume, vietoj to, kad pasikeistume patys. Gyvenimo patirtį ir sėkmę matuojame išoriniais pasiekimais, vietoj to, kad įvertintume visą įgytą patirtį.

Siekdami dvasinio augimo, mes dažnai sukuriame tokias situacijas, kurios prieš mus iškyla kaip gyvenimo kryžkelės ar krizės. Šiose situacijose mes susiduriame su sąlygomis, sprendimais, pergyvenimais, net asmenimis, kurie mums “padeda“ užbaigti tai, kas šiuo metu reikalinga mūsų sielai augti. Pergyvenimai, kuriuos mes “prisitraukiame“ ir pamokos, esančios šiuose pergyvenimuose, priklauso nuo sprendimų, kuriuos mes padarėme anksčiau, ir kurie atvedė mus į šį momentą.

Šios kryžkelės atitinka galimo vystymosi, tolimesnės gyvenimo eigos ciklus. Neveltui sakoma, kad kiekviena gyvenimo krizė – tai nauja pradžia ir naujos galimybės. Daugelis, atsisukęs į tokias praeitas krizes pastebės, kad tai buvo vieta ir laikas, kai keitėsi gyvenimo aplinkybės, ir dažnai į gerąją pusę, jei mokėmės iš tų krizių. Kai vystome savyje aukščiausius dvasinius aspektus, tokių kryžkelių mūsų “mokymui“ jau nereikia, nes išsiugdę sąmoningumą, pradedame sąmoningai valdyti savo kūrybines jėgas ir gyvenimą.

Tie žmonės, kuriems E.Keisis vykdė Akašos kronikų skaitymus, taip pat ne visada sugebėdavo išsilaisvinti iš jausmo, kad jie yra gyvenimo aplinkybių aukos. Bet.. įrašą savo gyvenimo knygoje kiekviena esybė daro pati priklausomai nuo jos supratimo apie tiesą, žinojimą ir išmintį jos santykiuose su kitais žmonėmis materialioje egzistencijoje.

Viskas, ką mes darome veikiant protui ar kūnui, užsirašo ir palieka antspaudą sieloje ir Akašos kronikose taip pat, kaip kūniškosios funkcijos sukuria žmogaus kūną. Mums teks susitikti su visais tais antspaudais, kuriuos mes palikome “universalioje duomenų bazėje“. Dvasinis augimas – nenutrūkstamas procesas. Tegul tie antspaudai bus harmonizuojantys 🙂 .. Niekada nepamirškime, kad esame Kūrėjai 🙂 ..

Edgaras Keisis

Tai garsiausias praeito amžiaus (1877-1945) aiškiaregys amerikietis. Paprastas kaimo vaikinas, neturintis jokio specialaus išsilavinimo, padarė perversmą ne tik medicinoje, bet ir skaitė garsiąsias Akašos kronikas – savotišką visų laikų žmonijos galimybių ir tikimybių duomenų “bazę“. E.Keisis sugebėdavo pasiekti ypatingą transo būseną ir pasitelkti visą žmonijos išmintį. Jis išgydė dešimtis tūkstančių ligonių, tarp jų ir beviltiškus. Amerikos Gydytojų Generalinė asociacija pripažino E.Keisio gabumus ir leido jam oficialiai užsiimti medicinine praktika.

Viskas, ką seansų metu E.Keisis skaitė iš Akašos kronikų, buvo numeruojama ir kruopščiai užrašinėjama jo padėjėjos. Diagnozės ir pasiūlyti gydymo būdai būdavo stebėtinai tikslūs ir veiksmingi. Seansai buvo vadinami skaitymais. E.Keisis nuolat pabrėždavo, kad tėra tarpininkas ir neprisiskirdavo sau informacijos, kurią skaitė, autorystės. Jam net nebuvo privalu būti viename kambaryje su klientu, dauguma seansų – skaitymų būdavo atliekami ir per atstumą. Kas yra tos paslaptingosios Akašos kronikos?

Žodis “akaša“ sanskrito kalba reiškia “beribė erdvė“. Tai ne tik įvykiai, bet ir galimybės, tikimybės, potencialai ir visų sielų istorijos – visa, kas buvo įvykę žmonijos istorijoje, taip pat visi archetipai, kurie formuoja žmonių elgesio modelius. Tai galime įsivaizduoti kaip kompiuterinę programą, kuri labai tiksliai leidžia numatyti kiekvieno poelgio rezultatą. Tos programos dėka įmanoma ne tik numatyti kiekvieno asmeninę ateitį, bet ir analizuoti sprendimų pasekmes ir įtaką, kurią tie sprendimai daro ne tik aplinkiniams, bet ir visai žmonijai.

Ta programa tokia detali, kad gali tiksliai numatyti, kiek ir kaip mažiausia permaina žmogaus mintyse, poelgiuose ir sprendimuose gali įtakoti visus tikėtinus ateities variantus. Visas šitas begalinis skaičiavimo procesas reikalingas tam, kad į vieną vietą suvestų žmones ir įvykius, kad tie žmonės gautų galimybę geriausiu būdu išmokti pasirinktas pamokas, būtinas asmeninei transformacijai ir dvasiniam augimui.

Ateitis nėra kažkas sustingusio ar nulemto. Tai serija tikimybių ir galimybių, vedančių nuo vienos situacijos prie kitos. Šiuo požiūriu žmogaus “likimas“ nulemtas lygiai tiek, kiek žmogus pasinaudoja savo laisva valia. Edgaras Keisis, vykdydamas savo skaitymus, nuolat perspėdavo savo klientus, kad atrinks tik tą informaciją, kuri geriausiu būdu jiems padės įvykdyti užduotį, dėl kurios jie pasirodė Žemėje.

Kiekviena siela kiekvieną pergyvenimą gauna savo vystymuisi. Kiekvienas žmogus turi tokį sudėtingą prieštaringų emocijų ir elgesio stereotipų kompleksą, kad galutinis rezultatas visiškai priklauso nuo individo. Dažnai, skaitydamas Akašos kronikas, E.Keisis matydavo skirtingas žmogaus galimybes gyvenime: tą, kuri yra, ir tas, kurios galėjo būti. Gyvenime svarbiausia yra tai, kaip žmogus pasinaudoja suteiktomis jam galimybėmis, ir sprendimai, dėl kurių gyvenimas gali įgauti įvairiausių krypčių.

Viskas, ką išgyvena siela, turi savo priežastį. Priežasties – pasekmės dėsnis yra nekintantis ir nepriklauso nuo asmens pasirinkimo. Nuo individo priklauso pasirinkimas – tai faktorius, kuris keičia rezultatą (pasekmę). Kokį pasirinkimą – priežastį bepasirinktų žmogus, jis visada išgyvens to pasirinkimo pasekmes. Ateitis priklauso nuo to, ko žmogus nuspręs imtis susidariusiose situacijose. Kiekvieną akimirką individas atsako už tą gyvenimą, kurį jis nusprendė gyventi.

Jei pasirenkame konstruktyvias, kuriamąsias, pozityvias jėgas, tuomet jos veda į sąmoningumą, vienybę su Kūrinija ir harmoniją. Jei esame prisirišę tik prie materialumo, instinktyvaus prado, egoizmo ir pasirenkame ambicijas, šlovę ir tuštybę, tai ir gauname tai, kas mus griauna, sukelia nepasitenkinimą, ligas kūnui, nerimą protui ir sielos slopinimą.

Kyla klausimas: ar kiekvienam prieinamos tos paslaptingos Akašos kronikos? E.Keisis teigė, kad prieinamos, tereikia dėmesio ir sąmoningumo. Kiekvienas iš mūsų panašus į personalinį kompiuterį, kuris pajungtas į bendrą sistemą – Akašos kronikas. K.G.Jungas tai vadino kolektyvine pasąmone. Mes galime “įeiti“ į centrinę duomenų bazę aukšto sąmoningumo pagalba, per sapnus, per aiškų Visatos dėsnių suvokimą arba per kitas, kiekvienam individualiai suvokiamas ir prieinamas priemones.

Akašos kronikos yra impulsas, pritraukiantis prie mūsų tai, kas mums šiuo metu reikalinga. Tik nuo mūsų pasirinkimo ir sprendimų priklauso tai, ką išgyvename. Akašos kronikos – lyg universalus superkompiuteris, tiksliai atsekantis ir chronometruojantis viską, kas jam pateikta. Ką pateiksime, priklauso tik nuo mūsų. Jei momentas išnaudojamas teisingai, tuomet pateikiamas sekantis, jei ne – situacija kartojama. Galimybė dvasiškai vystytis yra visada.

Apie tai – sekantį kartą 🙂 .

Sveikata

Išmintis byloja, kad sveikas kūnas ir sveika siela yra neatsiejami. Visi sveikatingumo sistemų autoriai pabrėžia, kad žmogus yra sąmoninga būtybė ir savo mintimis valdo savo gyvenimą. Besirūpindami savo kūnu, turime atkreipti dėmesį ir į savo mintis, nes jie veikia vienas kitą. Jei rūpinsimės tik kūnu, o mintys bus kupinos baimių ir abejonių dėl sveikatos, tai kursime neprognozuojamą chaosą.

Įdomu tai, kad beveik visi sveikatingumo sistemų kūrėjai savo sistemas sukūrė remdamiesi asmenine patirtimi, nes buvo silpnos sveikatos. Kurdami tas sistemas jie ne tik pasveiko, bet ir padėjo daugeliui žmonių. K.Niši sakė, kad tik sunkiai sirgdamas suprato, kad tam, kad pilnaverčiai gyventų ir pasiektų savo tikslų, jam tiesiog būtina gera sveikata. Gydytojų nuostabai jis pasveiko – išstudijavęs daugybę knygų ir tuo pačiu sukūręs savo sveikatingumo sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie P.Bregą, ir mūsų Vydūną.

Liga yra disharmonija, organizmo “pastaba“ apie netvarką kūne, neteisingą gyvenimo būdą. Tai signalas, į kurį turime reaguoti. Daugumai žmonių liga yra kliūtis, kurią stengiamasi kuo greičiau pašalinti ir toliau taip pat neteisingai gyventi. Norima ne pasveikti, o atsikratyti ligos. Liga laikoma atsitiktinumu, likimo smūgiu, kai vieni suserga, o kiti lygiai taip pat atsitiktinai nesuserga. Signalą užslopiname vaistais ir toliau gyvename principu “niekada negali žinoti kada užklups liga“..

Nurašome viską likimui, bet ar susimąstome, kas mums tą likimą “skiria“? Didžiąja dalimi – mes patys, ir mes patys sprendžiame – nešame užmestą kryžių ar sąmoningai kuriame savo gyvenimą. Likimas yra mūsų rankose ir mes kiekvieną akimirką galime jį keisti. Mūsų gyvenimas kaip veidrodis atspindi mūsų mąstymą.

Jei mintyse harmonija, tai harmonija vyrauja ir organizme. Bet kokia pusiausvyros stoka sukelia įtampą, o įtampa blokuoja laisvą gyvybinės energijos srautą. Galime sveikai maitintis, sportuoti, grūdintis ir tuo pačiu metu turėti baimių ir abejonių dėl savo sveikatos. Arba atvirkščiai – pripažinti sveikatos principus tik teoriškai, o praktiškai nedėti tam jokių pastangų.

Liga yra fizinė dvasinės nedarnos išraiška, jos nepašalina tabletės, injekcijos ar operacijos. Tam, kad būtume sveiki, pirmiausiai reikia keisti mąstymą ir gyvenimo būdą. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp sveikatos būklės ir psichinės būklės bei gyvenimo būdo. Trumpai tai įvardinama kaip sąmoningumo ir savidisciplinos stoka, neteisinga mityba, judėjimo trūkumas, žalingi įpročiai bei asmeniniai įpročiai, kurie sukelia stresą.

Pasaulyje yra žmonių, ir net tautų, kurios nežino, kas yra liga. Jiems nereikia vaistų ir ligoninių ir jiems yra natūralu, kad niekada nesirgęs žmogus sulaukia 100 ir daugiau metų ir po ilgo, pilnaverčio gyvenimo oriai palieka savo kūną ir iškeliauja į anapilį. Sveikata yra natūrali mūsų būsena. Nereikia kažkokių nežemiškų pastangų, kad būtume sveiki, tiesiog turime nustoti nenatūraliu, netinkamu elgesiu ir mąstymu ardyti savo sveikatą.

Tai svarbu dar ir dėl to, kad esame pavyzdys savo vaikams. Mes dedame pagrindą jų gyvenimui ir sveikatai. Savo namuose nuo pat gimimo skiepijame vaikams požiūrį į gyvenimą, mitybos įpročius, gyvenimo būdą, mąstymo būdą, bendravimo įgūdžius, požiūrį į žalingus įpročius. Vaikai perima mūsų gyvenimo modelį. Žinoma, poveikį daro ir visuomenė, bet pagrindų pagrindas yra šeima.

Visose sveikatingumo sistemose, kurios padėjo daugeliui žmonių, išskiriami sveikatos pamatai yra pilnavertė mityba, judėjimas, sąmoninga būtis, atsipalaidavimas ir miegas, vanduo, grynas oras, pozityvus mąstymas. Visa tai atrodo labai paprasta, bet pradžioje tam reikia sąmoningų nuolatinių pastangų, o paskui tai tiesiog tampa gyvenimo būdu.

Kaip sako K.Tapperweinas: jei apkūnūs žmonės mažiau valgytų, o visi kiti valgytų tik sveiką maistą, rūkaliai mestų rūkyti, geriantys alkoholį – mestų jį gerti, tinginiai imtų daugiau judėti.. ir jei visi teisingai kvėpuotų ir teigiamai galvotų, būtų galima išgelbėti žymiai daugiau gyvybių ir išvengti ligų, nei tai galima padaryti naudojant brangiausius šiuolaikinės medicinos metodus..

Realybė visada pasirengusi įgauti pageidaujamą formą. Kurkime sveikus, gyvenimą ilginančius pozityvius įsitikinimus ir sekime jais. Tuomet problemos taps galimybėmis, ligos – sveikata, apatija – kūrybingumu ir gyvenimo džiaugsmu 🙂 ..

Vitaminai

Valgydami pilnavertį maistą, mes pilnai aprūpiname savo organizmą visomis būtinomis medžiagomis, tarp kurių vieni svarbiausių yra vitaminai. Jie yra būtini organizmui, nes dalyvauja daugelyje biocheminių procesų, kurių metu maistas paverčiamas energija. Vitaminai svarbūs ir daugelio organizmo funkcijų palaikymui ir naujų kūno audinių susidarymui.

“Vita“ lotyniškai reiškia gyvenimą, ir tai pilnai išreiškia vitaminų svarbą žmogui. Be vitaminų gyvenimas neįmanomas, ilgalaikis jų trūkumas pasireiškia įvairiais simptomais. Tai nuovargis, apetito stoka, irzlumas, apatija, nesugebėjimas susikoncentruoti, miego sutrikimai, lūpų kampučių trūkinėjimas, nagų ir plaukų trapumas, odos sausumas, sumažėjęs organizmo atsparumas. Visus vitaminus, išskyrus vitaminą D ir niaciną, organizmas gauna iš išorės.

Vitaminų yra trylika. Keturi iš jų – A, D, E ir K yra tirpūs riebaluose, jų pirmiausia yra riebiame maiste. Vandenyje tirpstantys vitaminai yra aštuoni B grupės vitaminai ir vitaminas C. Šių vitaminų yra daugumoje maisto skysčių ir sultyse. Riebaluose tirpstantys vitaminai yra greičiau absorbuojami su karštu maistu. Vitaminą C taip pat geriau absorbuojamas su karštu maistu, nes tai pagerina geležies įsisavinimą iš maisto.

Kaupiami organizme visi vitaminai, kurie yra tirpūs riebaluose, taip pat vitaminas B12. Visų kitų vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu. Taigi, vitaminų kiekį turime nuolat papildyti. Tam, kad gautume juos visus, turime valgyti labai įvairų, kokybišką, be cheminių priedų maistą. Mokslininkų nuomone, dirvos nualinimas, klimato kaita, daržovių ir vaisių brandumo laipsnis ir surinkimo metodai, transportavimas ir sandėliavimas – visa tai turi įtakos vitaminų kiekiui maiste.

Nustatyta, kad vos prieš dešimtį metų vaisiai, daržovės ir grūdai buvo nuo trijų iki dešimties kartų vertingesni. Vedamos vis naujos, išoriškai patrauklios augalų veislės, kurios tinkamos ilgai sandėliuoti, bet juose vis mažiau naudingų medžiagų. Todėl ir silpsta žmonių atsparumas ligoms ir atsiranda vis naujų ligų, susijusių su gyvybiškai svarbių organizmui medžiagų trūkumu.

Pagrindinės sąlygos, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas – įvairus maistas ir pakankamas jo kiekis. Kasdien turėtume valgyti daržoves ir vaisius, grūdinius produktus, pieną ir kiaušinius, taip pat turtingus baltymų maisto produktus. Jei jaučiamės žvalūs ir energingi, retai sergame peršalimo ligomis, gerai miegame, tuomet galime daryti išvadą, kad maitinamės optimaliai.

Visi vitaminai yra vienodai svarbūs organizmui. Mokslininkai dietologai nuolat vykdo tyrimus ir sudaro įvairių maisto produktų sąrašus, kurie geriausiai aprūpina organizmą visomis būtinomis medžiagomis. Tai obuoliai, kriaušės, trešnės, bananai, ananasai, greipfrutai, mandarinai, juodieji serbentai, apelsinai, citrinos, braškės, melionai, papajos, kyviai, mėlynės, datulės, pomidorai, ankštiniai augalai, riešutai, rupių miltų duona, alyvuogių aliejus, žuvis, rūgštūs pieno produktai, ir net.. nedideli kiekiai juodojo šokolado 🙂 ..

Ir dar svarbus klausimas – kas trukdo pasisavinti vitaminus, o gal net pražudo? Pirmiausia – maisto gaminimo būdas. Stenkimės gaminti šviežią maistą, nepridėkime cheminių priedų, kurių dabar gausu prieskoniuose. Nekepkime, nevirkime maisto ilgai ir aukštoje temperatūroje. Nerekomenduojama maisto produktų ilgai mirkyti ir smulkiai pjaustyti. Menkaverčiai yra pusfabrikačiai, pagamintas ir po to užšaldytas maistas. Žalingi įpročiai, ilgalaikis vaistų vartojimas taip pat žudo vitaminus.

Atidūs savo mitybai turėtų būti vegetarai, sportininkai, dirbantys fizinį darbą žmonės ir besilaikantys dietų žmonės. Žinoma, yra ir alternatyva: maisto papildai ir vitaminai, siūlomi farmacininkų. Tai gera alternatyvi laikina priemonė – šaltuoju periodu, pavasarėjant ar po ligų. Bet.. visi suprantame, kad sveikiausia žmogui visada yra tai, kas natūralu. Natūralių vitaminų koncentratą galime gauti, išgėrę ir šviežiai spaustų sulčių.

Viskas mūsų rankose, tereikia dėmesio sau 🙂 .. Sveikata – daugiau nei ligų nebuvimas. Kai žmogus sveikas, jis ne tik nejaučia jokių nemalonių simptomų, bet ir yra gyvybingas, kūrybingas, trykšta energija ir gali džiaugtis gyvenimu 🙂 . Visiems nuoširdžiai to linkiu 🙂 .

Stiprinamės natūraliomis priemonėmis

Yra daug natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Vasarą tai padaryti lengviau, bet ir šaltuoju periodu yra patikrintų būdų gerai sveikatai palaikyti. Pirmiausia, žinoma, pilnavertė mityba, judėjimas, grynas oras ir vandens procedūros. Dar senovės kinai sakydavo: “ Medicina turi nuspėti ligų priežastis ir gydyti pirmiausia maistu, o tik po to vaistais “.

Šaltuoju periodu didesnis maisto kiekis turėtų būti karštas arba šiltas – tai atitinka gamtos dėsnius. Vaisių ir daržovių taip pat turėtų būti pakankamai – juk tai vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Nepamirškime šviežiai spaustų vaisių ir daržovių sulčių – jos suteiks energijos ir sustiprins. Šiuo periodu rekomenduojama sumažinti cukraus kiekį, nes jis silpnina imunitetą.

Patariama daugiau valgyti žuvies, geltonos ir žalios spalvos daržovių, gerti raudonų sulčių – vyšnių, spanguolių, bruknių, serbentų ir t.t.. Valgyti maistą, turintį cinko – tai avižų dribsniai, pieno produktai, jūriniai augalai, kviečių daigai. Taip pat daugiau produktų, turinčių vitamino C – tai svarainiai, erškėčių vaisiai, visi citrusiniai vaisiai, šermukšnių uogos. Naudingi ir riešutai – juose gausu vitaminų, mikroelementų ir daug naudingų baltymų.

Sveikatą stiprinančių produktų didžiulis pasirinkimas, kiekvienas galime pasirinkti tai, ką mėgstame ir kas tinka. Imuniteto stiprinimui profilaktiškai galime naudoti ir bičių produktus – medų, bičių pienelį, žiedadulkes. Peršalimo ligų profilaktikai ruošiamas toks mišinys: lygiomis dalimis imbiero šaknis ir citrina su žievele sumalamos arba sutarkuojamos smulkia tarka ir sumaišomos su tiek pat medaus. Geriama po šaukštelį kelis kartus per dieną.

Profilaktiškai patariama gerti kursais, pakaitomis purpurinių ežiuolių, ramunėlių, medetkų, gervuogių arbatas. Imunitetui sustiprinti naudojamas ir pušų spyglių gėrimas: 40 g pušų spyglių ir vienos citrinos žievelę užpilame stikline vandens ir paviriname ant silpnos ugnies pusvalandį. Kai atvės, nukošiame ir išspaudžiame į mišinį vienos citrinos sultis, įdedame 10 g medaus, gerai išmaišome. Geriame po šaukštelį keliskart dienoje.

Jei jau susirgome, būtinai kreipkimės į gydytoją ir klausykime jo nurodymų. Jei gydydamiesi norime naudoti liaudiškas priemones, pasitarkime su gydytoju – ar galima tai derinti su vaistais. Jei karščiuojame, gerkime kuo daugiau rūgščių šiltų skysčių, taip pat liepžiedžių, aviečių lapų ir stiebų arbatas, susilaikykime nuo valgymo, dažniau vėdinkime patalpas. Atsigulkime, nes sergant būtina ramybės būsena, kad organizmas galėtų mobilizuoti visas jėgas ligos įveikimui – padėkime sau..

Ir nepamirškime, kad yra augalų, kurių gydomasis poveikis panašus į antibakterinių preparatų, liaudies medicina juos vadina natūraliais antibiotikais. Juos galime naudoti, kai pajutome pirmuosius peršalimo požymius. Manoma, kad geriausiai iš visų augalų infekciją įveikia česnakas. Jis pasižymi ryškiu antimikrobiniu, priešgrybeliniu veikimu ir todėl vartojamas burnos ertmės, gerklės uždegimams gydyti.

Susirgus angina ar gerklės uždegimu, patariama tris kartus per dieną lėtai nuryti po šaukštelį šviežių česnako sulčių, jas galima sumaišyti su tokiu pat kiekiu medaus. Daug česnako nepatartina valgyti sergant kepenų, inkstų, skrandžio ar žarnyno ligomis. Na, o specifinį česnako kvapą panaikinsime arba sušvelninsime, pakramtę petražolių, kmynų, gvazdikėlių, mėtų ar anyžių.

Augaliniams antibiotikams priskiriami ir krienai – jais gydomos infekcinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, angina, tonzilitas. Tam ruošiami krienai taip: sutarkuojame krieno šaknį (man rodos, jau betarkuojant nuo visko galima pasveikti 🙂 ), praskiedžiame vandeniu 1:10 ir skalaujame burną ir gerklę kelis kartus per dieną. Šios sultys labai veiklios ir prieš virusus.

Didžioji nasturta veikia ir kaip antibiotikas, ir stiprina imunitetą. Susmulkintus nasturtų žiedus galime dėti į salotas, taip pat galime pasigaminti ir antpilą. Arbatinį šaukštelį didžiosios nasturtos žiedų užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame ir palaikome nusistovėti, paskui nukošiame. Šį antpilą galime maišyti su kitomis peršalimo ligas gydančiomis arbatomis.

Augalinės kilmės antibiotikas yra ir vaistinis rėžiukas. Jis didina organizmo atsparumą, stiprina imunitetą, veikia dezinfekuojamai, valo kraują ir gerina medžiagų apykaitą. Didesni jo kiekiai nepatartini sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei šlapimtakių uždegimu. Gydymui geriamas antpilas: 4 šaukštai vaistinio rėžiuko žolės užpilame dviem stiklinėm verdančio vandens, uždengiame, paliekame nusistovėti, nukošiame ir geriame. Sekantį tokio antpilo kiekį geriame tik po 5 valandų. Dar galima gerti ir rėžiuko sultis – po šaukštelį triskart dienoje, jas patartina skiesti vandeniu.

Kaip matome, liaudiškų priemonių turime pakankamai, belieka pasirinkti, kas kam prie širdies. Vaistažolių dabar gausu vaistinėse. Didžiausias liaudiškų priemonių privalumas – jos natūralios, organiškos, teisingai naudojamos – be jokio šalutinio poveikio. Žinoma, ligai prigriebus, neeksperimentuokime, paklauskime gydytojo patarimo. Realiausia, ką galime padaryti kiekvienas – tai rūpintis savo sveikata 🙂 . Būkime sveiki 🙂 !