ruvi

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių.

– Yra stambi megaanalizė, apimanti 34 tyrimus, kurių autoriai mokslininkai iš įvairių šalių įrodė alkoholio vartojimo ir padidinto mirtingumo rizikos ryšį.

– Alkoholinis apsvaigimas, kurį daugelis vadina malonumu, mediciniškai įvardinamas kaip apsinuodijimas etanoliu. Ryškiausias tokio apsinuodijimo požymis – smegenų hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir etanolio koncentracijos kraujyje.

– Alkoholis vienu metu yra ir aktyvinanti medžiaga, ir depresantas: iš pradžių sukeliamas pagyvėjimas – alkoholinė euforija, tolimesnės dozės slopina centrinės nervų sistemos funkcijas.

– „Alkoholizmas“ – tai kasdienis termino „alkoholinė priklausomybė“ pavadinimas. Alkoholizmui charakteringas potraukis alkoholiui (liguista psichinė ir fizinė priklausomybė), taip pat būdingas vidaus organų pažeidimas ir asmenybės degradacija.

– PSO skiria 3 alkoholizmo stadijas. Pirmoji – kai geriantis žmogus neįsivaizduoja šventės be alkoholio, bet negeria vienas. Antroji – kai ieško bet kokios priežasties išgerti, gali slapta gerti ir vienas, atsiranda abstinencijos sindromas. Trečioji – nuolatinis alkoholio vartojimas, degradacija, alkoholio sukeltos ligos.

– Alkoholis pavojingas tuo, kad jį vartojant, pokyčiai organizme ir psichikoje vyksta palaipsniui, todėl žmogus tiesiog jų nepastebi. Galiausiai pažeidžiamos smegenys, o kartu ir gebėjimas aiškiai mąstyti ir analizuoti – dėl to galimybės įvertinti savo būseną dar labiau sumažėja.

– Ši priklausomybė niekada nepraeina be pasekmių. Vartojantys alkoholį žmonės kenkia savo organizmui – anksčiau ar vėliau, kiekvienas savo tempu..

O dabar – apie susietus su alkoholio vartojimu dėsningumus socialiniame gyvenime:

– Alkoholizmas labai neigiamai veikia tautos genofondą, o tai galiausiai atsiliepia visos visuomenės bendram vystymuisi ir sveikatai. Alkoholinis mirtingumas turi tendenciją augti.

– Socialinė alkoholio vartojimo žala didžiulė: išyra šeimos, auga nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų bei autoavarijų skaičius, daugėja apsigimimų, trumpėja gyvenimo trukmė, prasideda visuomenės intelektualinis, moralinis ir dvasinis nuosmukis.

– Užfiksuota, kad visi neigiami reiškiniai, susiję su alkoholio vartojimu, auga tiesiogiai proporcingai augant suvartojamo alkoholio kiekiui.

– Yra dvi pagrindinės alkoholizmo plitimo priežastys: alkoholio prieinamumas (maža kaina ir laisva prekyba); ir psichologinis poveikis alkoholio vartojimui (reklama ir dezinformacija).

– Absoliuti socialinė utopija yra įsitikinimas, kad „kultūringai“ geriančioje visuomenėje nebus alkoholikų.

– Pagirių lengvinimo priemonės – taip pat verslas, kuris atsiranda alkoholį vartojančioje visuomenėje. (Ar logiška – savanoriškai nuodytis ir paskui gerti tuos nuodus neutralizuojančius vaistus? Gal logiškiau nesinuodyti?..)

– Buvo pastebėtas dėsningumai: didėjant silpnų alkoholinių gėrimų gamybai ir vartojimui, didėja ir stiprių gėrimų vartojimas.

– Kur yra legalūs narkotikai – tabakas ir alkoholis – kaip taisyklė, atsiranda ir nelegalių narkotikų vartotojai.

– Dar vienas dėsningumas: kuo daugiau gaminama degtinės, tuo daugiau išgeriama surogatinių gėrimų. Priežastis paprasta: daugėjant alkoholio vartotojų, daugėja ir alkoholikų, kurie geria viską – nuo pramoninės gamybos gėrimų iki pilstukų ir odekolonų. Jau įrodyta, kad namudinio alkoholio gamyba niekada neviršijo legalios gamybos.

Ir tai toli gražu ne visas alkoholio poveikio ir jo vartojimo pasekmių aprašymas.. Taigi – jei viską vadintume savo vardais, tai alkoholį reikėtų vadinti nuodu arba.. pramoginiu narkotiku. Gal tuomet greičiau atsipeikėtume, jei būtume į svečius pakviesti pasisvaiginti narkotiku arba.. truputį pasinuodyti?

Ir, galbūt, nereikėtų raudonuoti prieš dvyliktokę dukrą ar sūnų, kuriam 12 metų mokytojai aiškino apie alkoholio žalą, o štai mokyklos baigimo proga su tais pačiais mokytojais abiturientams “jau“ galima vartoti alkoholį per išleistuvių vakarėlį?..

Ir neglumintų šalies valdantieji su taurėmis alkoholio rankose ar reikalaujantys alkoholio savo darbo vietose, nes suprastų, kad rodo tautiečiams, o ypač vaikams, pražūtingą pavyzdį? Ir nevadintų mūsų gražios šalies alaus šalimi, t.y., alkoholikų šalimi?..

Tai, kad alkoholis vadinamas gėrimu, jo daromo poveikio niekaip nekeičia – jis žaloja visomis prasmėmis. Ir kaip keista: mes visada labai norime mokslinių įrodymų, bet kai tai liečia alkoholį – tuos įrodymus.. ignoruojame. Tarsi jų nebūtų..

O gal vis dėl to.. imkime ir pasiryžkime vadinti viską savo vardais? 🙂

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:

– Etilo alkoholis (anglies, deguonies ir vandenilio junginys), kitaip dar vadinamas grynu alkoholiu, yra degus, bespalvis skystis.

– Pramonėje alkoholis naudojamas kaip skiediklis, taip pat kaip žaliava kitų pramoninių produktų gamybai, pvz., kosmetikos, parfumerijos, ar buitinės chemijos pramonėje.

– Gali būti naudojamas kaip kuras (pvz., bioetanolis).

– Medicinoje – antiseptikas, dezinfekuojanti priemonė, taip pat naudojamas kompresams.

– Farmacijoje gaminami įvairūs gydomųjų žolelių ekstraktai – dėl spirito sklaidumo – kurie, žinoma, vartojami lašais. (Beje, medicinoje mikrodozėmis naudojama nemažai nuodų, bet juk mes nevalgome jų šaukštais ir negeriame stiklinėmis kasdien (tai liečia ir alkoholį) – nes organizmui tai yra nuodai).

Jei naudojame alkoholį pagal paskirtį – jis tikrai naudingas, ir niekas to neneigia. Problemos prasideda tuomet, kai alkoholis pradedamas vartoti ne pagal paskirtį ir jam suteikiamos nebūtos savybės.

Pirmiausia ir svarbiausia suprasti, kad alkoholis nėra gėrimui skirtas skystis. Ir jei apie tai nežinojo ankstesnės kartos, tai mūsų laikais jau padaryti visi tyrimai ir vienareikšmės išvados, įrodančios pražūtingą alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Tačiau kodėl žmonės pradėjo vartoti ir tebevartoja alkoholį?

Ir čia pradėkime ne nuo mitų, bet nuo pradžių: įrodyta, kad alkoholio vartojimas labiausiai paplito tuomet, kai pradėjo vystytis pramonė. Buvo pradėtas gaminti stiprus ir pagal kainą daugeliui prieinamas alkoholis, o pelnu iš alkoholinių gėrimų imta pildyti ne tik pramonininkų, bet ir valstybės biudžetą.

Pati pirmoji ir pagrindinė alkoholizmo paplitimo priežastis – pelno siekimas iš alkoholio pardavimų. Kuomet tai pasidarė tikslinga veikla, atsirado ir įvairios alkoholio pardavimo įstaigos – smuklės, barai, restoranai, klubai, alkoholio parduotuvės. Alkoholis tapo lengvai prieinamas visiems.

Paplitus alkoholio vartojimui, prasidėjo ir mokslininkų tyrimai, nes greitai buvo pastebėti neigiami alkoholio vartojimo padariniai. Argumentas, kad alkoholio gamyba ir pardavimai naudingi biudžetui, taip pat nepasitvirtino: žmonės alkoholiu žalojami, todėl pradeda sirgti, žūsta.

Taigi, tai negali būti naudinga valstybei finansiškai, nes nuostoliai nuo alkoholio vartojimo pasekmių būna kelis kartus didesni nei pelnas: darbo našumo sumažėjimas, ligos, avarijos, nelaimingi atsitikimai, nusikaltimai, alkoholikų vaikų išlaikymas globos namuose, ir t.t.

Nepasitvirtino ir teiginys, kad sukuriama daug darbo vietų alkoholio pramonėje: paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienoje šalyje šioje srityje dirba vos keli procentai visų dirbančiųjų. Tuo tarpu šios pramonės pelnas – vienas iš didžiausių.

Vienas pirmųjų stambių pramonininkų baronas Ginzburgas, kuris turėjo dideles aukso kasyklas Rusijoje ant Lenos upės, išgarsėjo savo fraze: „Iš degtinės tiekimo valstybinėms vyno parduotuvėms, iš pramoninės tabako ir vyno gamybos aš gaunu daugiau aukso, nei iš visų mano aukso kasyklų.“

Baronas bandė įtikinti rusų mokslininką I. Pavlovą – fiziologą, Nobelio premijos laureatą medicinos ir fiziologijos srityse – kad šis sukurtų institutą, kuris įrodytų alkoholio nekenksmingumą.

I. Pavlovas ne tik griežtai atsisakė, bet kaip savo tėvynės patriotas ir sąžiningas mokslininkas, sukėlė visuomenėje aštrią diskusiją šiuo klausimu ir demaskavo barono užmačias. I. Pavlovas tuomet pasakė: „Institutas, kurio tikslas įrodyti alkoholio nekenksmingumą – neturi teisės vadintis moksliniu institutu.“

Mūsų dienomis, deja, dezinformacija skleidžiama laisvai, jos tikslas – atitraukti dėmesį nuo tikrųjų alkoholizmo priežasčių, nukreipti į kovą su alkoholizmo pasekmėmis ir skiepyti „kultūringo“ gėrimo iliuziją. Kuo daugiau alkoholio vartotojų, tuo didesnis ir garantuotas pelnas.

Na, o dezinformacijos apie alkoholį pasekmės – mūsų dienų realybė: visuomenės dauguma įsitikinusi, kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. Maža to – remdamiesi paskleistais mitais, žmonės įtikėjo, kad alkoholis – ne tik gėrimas, bet ir.. naudingas gėrimas.

(Bus daugiau)