Menas sveikai gyventi

* Visus procesus Visatoje reguliuoja gamtos dėsniai. Žmogaus sveikata irgi paklūsta šiems dėsniams. Jei juos pažeisite – kentėsite, nes kiekvieną veiksmą lydi adekvatus atoveiksmis.

* Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas labai skiriasi nuo natūralaus gyvenimo būdo, kurį mums lėmė Gamta. Kaip tik šis neatitikimas tarp to, kaip turi būti, ir to, kaip yra, tapo daugumos vadinamųjų civilizacijos ligų priežastimi.

* Jei nuoširdžiai trokštate sustiprinti savo sveikatą ir išlaisvinti savo energiją dvasiniam tobulėjimui, trumpiausias kelias to siekti – laikytis gamtos dėsnių, t.y., natūralios, sveikos gyvensenos principų.

* Kiekvienas žmogus turi gilų poreikį tobulėti dvasiškai. Žmogaus dvasinis tobulėjimas skatina sveikatingumą ir padaro žmogų laimingu – mes nesame žmogiškos būtybės, turinčios dvasingumą; mes esame dvasinės būtybės, turinčios žmogaus savybių.

* Laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, jūs palengva realizuosite tą fizinį, dvasinį ir intelektualinį potencialą, kurį mums suteikė Gamta. Natūrali, sveika gyvensena – tai visiška kūno, dvasios ir proto darna.

* Natūrali sveikatos ugdymo sistema skatina kiekvieną žmogų atskleisti geriausius bruožus. Tai ta dvasinė paradigma, kuri leidžia pasiekti atsvarą Vakarų civilizacijos materializmui. Tai meilės ir geranoriškumo visoms esybėms būsena.

* Pirmiausiai turime pradėti nuo sveiko maisto. Dar Hipokratas skelbė pagrindinį sveikatos dėsnį: “ Jūsų organizmas sugeba gerai funkcionuoti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinatės“. Be to, jis teigė: “Lai maistas būna jums vaistas“.

* Valgis, kaip ir gamtos sumanyta, turi teikti energiją ir sveikatą, o nebūti nuolatinių valios išbandymų arena. Nesveika mityba – įskiepytas ir giliai įsišaknijęs kenksmingas įprotis.

* Visi mes esame tokie, koks mūsų valgomas maistas. Kiekvieno mūsų valioje pasirinkti maistą, kuris gali palaikyti arba visiškai suardyti sveikatą. Karti tiesa: daugelis mūsų prarado nuovoką pasirinkti sveiką maistą.

* Žmonės tiesiog nežino, kaip atsikratyti kenksmingų įpročių ir išmokti teisingai maitintis. Problemą dar labiau supainioja prieštaringa informacija – kas yra sveika mityba. Žmonėms skiepijamos nuostatos, kad reikia šalinti ne priežastis, o kovoti su simptomais ir pasekmėmis.

* O išvada tokia: jūs galite skaičiuoti kalorijas, laikytis dietų, gerti vaistus nuo nutukimo, bet kol nesuvoksite, kas yra sveikas maistas ir kokie produktai jums kenkia – visos jūsų pastangos bus bergždžios. Laikini sprendimai – laikini ir rezultatai.

* Chemizuotas maistas, neteisingai paruoštas maistas, o taip pat vadinamoji “greitoji“ mityba gali sukelti tik greitas ligas. Taip maitindamiesi, drauge su prastėjančia sveikata, žmonės praranda ir galimybę džiaugtis gyvenimu.

* Kas yra natūralus, sveikas maistas? Jeigu tai neauga lysvėje ar ant medžio, jeigu neturi gamtinės kilmės (laukuose, miškuose ar vandenynuose), jeigu tai sukurta dirbtinai, laboratorinėmis sąlygomis – jūs valgote ne maistą!

* Kad visada būtų geros formos ir kupinas energijos, žmogus turi valgyti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Mityba turi būti įvairi: kiekvienam žmogui reikia kuo įvairesnio maisto, kad organizmas galėtų gauti visas būtinas maistingąsias medžiagas.

* Raginimai atsisakyti riebalingo maisto sukėlė visiškai netikėtas pasekmes. Kai pradedami valgyti nuriebalinti produktai, pastebimas efektas, priešingas tam, kurio tikėtasi: sąmoningai riebalų atsisakęs žmogus stengiasi juos kompensuoti saldumynais, kurie organizme virsta tais pačiais riebalais.

* Daugelį traukia valgyti saldumynus ir riebius užkandžius, kad numalšintų alkio jausmą, kurį sukelia maistingųjų medžiagų stoka maiste. Kadangi didžioji žmogaus skonio receptorių dalis nustatyta jausti saldumą, rytą suvalgyti saldumynai, kuriuos mums padovanojo pati gamta (vaisiai, sultys), leis visą dieną išvengti potraukio saldumynams.

* Viršsvorį sudaro ne kas kita, o teršalai ir atliekos – tai nesuvirškinto maisto atliekos, kurių negalėjo panaudoti ląstelės; tai įvairūs toksinai, esantys maiste ir vaistuose. Nuodingos medžiagos pradedamos kaupti riebalinėse ląstelėse – užpildžius egzistuojančias, kuriamos vis naujos ir naujos, kad organizmas turėtų kur dėti visą tą “šlamštą“.

* Tokiems “produktams“ virškinti eikvojama daugybė energijos, o juk jie neturi nei maistinės vertės, nei gali teikti energijos, o tik teršia organizmą. Maža to – šios sankaupos trukdo šalinti natūralaus organizmo atsinaujinimo-irimo procesų produktus (įvairias ląsteles), kurie taip pat kaupiasi ir nuodija organizmą.

* Tik pats žmogus gali sustabdyti šį užburtą ratą. Kol jis to nepadarys, veiks evoliucijos eigoje atsiradęs apsaugos mechanizmas: organizmas kaups vandenį (didės svoris, kūnas išplers), kad ištirpdytų ir pašalintų nuodingas medžiagas bent jau iš gyvybiškai svarbių organų. Imuninė sistema veiks ribiniu apkrovimu.

* Dauguma žmonių nesąmoningai to nepaiso, nes nesuvokia, kokia svarbi yra vidinė kūno tvarka ir švara. Todėl tik pačio žmogaus valioje pasirinkti tokį maistą – sveiką maistą – kuris padės išlaikyti vidinę organizmo švarą ir tuo pačiu palaikyti gerą sveikatą, optimalų svorį ir energiją.

Mintys iš sveikatingumo sistemos “Fitonika“, autoriai – M. Diamond ir dr. D. Burton Schnell

Reklama

4 mintys apie „Menas sveikai gyventi“

  1. Labas Ruvi,aciu uz gera straipsni, labai patiko. Norejau pasidalinti patirtim, gal kazkam irgi panasiai buvo.
    Gal kas girdejo apie meditacija vipassana? Tai va, vaziavau medituoti 10 dienu, tai reikejo duoti priesaiku keleta, ir is ju viena buvo nevalgyti mesos taas desimt dienu, vien tik vegetarinis maistas. Dabar praejus beveik menesiui kaip nevalgau mesos, negaliu patiketi koks geras jausmas, lyg lengvesnis pasidariau, miegas taip nevargina, taip gera pavalgius buna. Daug skaiciau jog mesa nera gerai musu organizmams, bet niekada nebuvau sustojas valgyti. Dabar linkiu visiems tai isbandyt, neapsakomas jausmas! Norejau paklausti, koks tavo poziuris i mesos produktus?

    Patinka

  2. Labas, Robi 🙂

    Įdomi patirtis.. Ne, nepraktikavau vipassanos.

    Iš tiesų, žmonės taip įprato valgyti mėsą, daug mėsos, kad tai jau seniai peržengė būtinybės ar išgyvenimo ribas. Mėsa išplauta, gražiai supakuota, prigaminta visokių pusgaminių, ir retai jau kam tai susiję su gyvūnų žudymu – juk tai pirmiausia ir moralinis klausimas. Manau, daug kas atsisakytų mėsos, jei reiktų pačiam užauginti gyvulį, bent jau tikrai mažiau jos valgytų..

    Mano požiūris į mėsos produktus kol kas filosofinis – gal tai daugiau tradicijų įtakotas blogas įprotis.. Kartas nuo karto po kelis metus nevalgiau mėsos, bet vis sugrįždavau.

    Dabar valgau mėsą itin retai, nors ir tenka gaminti šeimai, bet ir jie jau vis mažiau jos valgo. Tai tikrai nėra mūsų šeimoje tas maisto produktas, kurio pasigestume, jei nebūtų. Pagrindinis maistas – švieži vaisiai daržovės, pieno produktai, naminė bemielė duona, košės, troškintos daržovės.

    Na, o aprašyta lengvumo būsena pažįstama – ji būna ir po badavimų.

    Ačiū, Robi, kad pasidalinai savo patirtimi. Jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

  3. Brr…. kaip vaizdingai apie tas riebalines ląsteles ir kūno išplęrimą! Taip kad apgaudinėja save storuliai kai sako, kad gerai jaučiasi. Kokia gali būti sveikata, jeigu organizme vyksta tokie dalykai?

    Patinka

  4. Vaiva, mūsų psichika taip sukurta – mes stengiamės pateisinti viską, ką darome ir kas su mumis vyksta (tikslingumo dėsnis). Todėl žmonės sugalvoja neįtikėtinų pateisinimų nelogiškiems dalykams. O iš tiesų apgaudinėja tik pačius save..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s