ruvi

Empatija, arba atjauta – tai gebėjimas pajusti kitą žmogų: pažiūrėti į pasaulį jo akimis, suprasti jo jausmus, “pabūti“ jo vietoje. Mano manymu, tai ryškiausias žmoniškumo bruožas, nes empatija – abejingumo, žiaurumo priešingybė.

Kiekvienas žmogus gimsta su gebėjimu išvystyti šią savybę, tačiau vaikui augant dėl įvairių priežasčių (šeimyninių, socialinių ir pan.) empatija neretai yra užslopinama.

Kaip atpažinti empatišką žmogų? Juk jie dažnai ramūs, tylūs, kuklūs, taikūs.. Ir – giliai dvasingi žmonės, nes būtent empatija leidžia pajusti visos būties vienybę.

Pažvelkime – kokie ryškiausi empatiškų žmonių bruožai.

* Jie jaučia kitų emocijas lyg savo, pajunta menkiausius aplinkinių žmonių nuotaikų pokyčius, o artimų žmonių emocijas jaučia net per atstumą.

* Aiškumas. Jie viską supranta (jaučia) be žodžių. Tai daugiau, nei intuicija ar instinktyvūs jausmai – jie tiesiog žino. Iš kur ir kaip – dažniausiai negali paaiškinti.

* Būdami didelio žmonių susibūrimo vietose empatiški žmonės jaučiasi prastai. Tai paaiškinti paprasta: jie itin jautrūs, todėl “nuskaito“ (pajunta) daugybę prieštaringų žmonių emocijų.

* Empatiški žmonės negali žiūrėti prievartos, žiaurumo, tragedijų ar kančios vaizdų per televizorių. Dėl šios priežasties jie dažnai apskritai atsisako televizoriaus žiūrėjimo ar žinių skaitymo, nes tai juos liūdina, o ne informuoja.

* Jie negali ramiai žiūrėti į kitų žmonių skausmą, todėl labai dažnai jaučia artimų žmonių ligos simptomus. Visada užjaučia kenčiančius.

* Jiems dažnai išsipasakoja ir atvirauja aplinkiniai, kartais net nepažįstami žmonės.

* Jie jaučia, kuomet žmogus nesąžiningas, meluoja – juos sunku apgauti, nes tuoj pat pajunta neatitikimą tarp žodžių ir realybės. Melas jiems atgrasus.

* Tai kūrybingi žmonės, turintys lakią vaizduotę ir originalią saviraišką.

* Jie myli gamtą ir gyvūnus. Būti gamtoje jiems gyvybiškai svarbu – čia jie atsigauna, pasisemia energijos. Beveik visada turi gyvūnų, o jei neturi galimybės jų laikyti – augina namuose daug gėlių.

* Vienatvės poreikis. Kartais jie turi pabūti vieni, kad atsijungtų nuo aplinkinių emocijų ir atgautų dvasines jėgas.

* Mokslas, darbas ir bet kokia veikla tokiems žmonėms turi būti įdomi, priešingu atveju jie jos vengs, o verčiami kažką daryti jausis nelaimingi. Jie negali daryti to, kas jiems neįdomu, o aplinkiniai dažnai tai vertina kaip tinginystę.

* Tiesos poreikis. Jie nesustos tol, kol neįsitikins, neras atsakymų, neišbandys, nesuras ištakų, pradinio taško, prasmės, esmės, priežasties. Jie žingeidūs, smalsūs, todėl dažnai “persisotina“ informacija.

* Ypatingas laisvės poreikis. Jie ypač sunkiai priima apribojimus, taisykles, kontrolę, prievoles.

* Mėgsta svajoti – gali kelias valandas žiūrėti į erdvę, klaidžioti savo minčių ir vaizdinių pasaulyje.

* Nemėgsta betvarkės – tai juos slegia, blokuoja gyvenimišką energiją.

* Empatiški žmonės puikūs klausytojai – jie nuoširdžiai susidomi, nori pagelbėti, todėl klausosi atidžiai. Apie save kalba mažai ir tik su žmonėmis, kuriais pasitiki.

* Jie visada labai nuoširdūs: jei liūdi – nevaidins geros nuotaikos ir dirbtinai nesišypsos, jei džiaugiasi – tai iš širdies.

* Ir nors jie labai pakantūs kitiems žmonėms, tačiau neperneša egoizmo, narcisizmo ir veidmainystės. Jei įmanoma, atsiriboja nuo tokių žmonių.

* Jie nemėgsta senų namų, senų daiktų, nes jaučia buvusių šeimininkų energiją.

* Empatiški žmonės mąsto plačiai, jaučia vienybę su visu pasauliu, todėl visada pasiryžę jį gerinti ir harmonizuoti.

Jei atpažinote savo pažįstamų žmonių bruožus – turite gyvenime gyvą žmoniškumo pavyzdį, į kurį verta lygiuotis.. O jei esate empatiškas žmogus – išlikite tokiu nežiūrint į nieką.. tik tokių žmonių dėka didinamas Gėris pasaulyje 🙂 .

Žmogus mato pasaulį ir kitus žmones per savo suvokimo prizmę, todėl priimtiniausi jam yra tie žmonės, kuriuos jis supranta, t.y., tie, kurie labiausiai atitinka jo suvokimą.

Būtent todėl bendravime kyla daugiausia problemų: mes įsivaizduojame, kad kiti žmonės yra (arba turi būti) tokie patys, kaip mes. Jei ne – piktinamės, kritikuojame, mokome gyventi..

Tokiu atveju labai naudingos įvairios klasifikacijos arba skirstymai į tipus – tuomet pamatome, kad visi mes esame labai, labai jau skirtingi.. Kai tai suprantame – turime mažiau pretenzijų aplinkiniams.

Be to, tai naudinga ir saviugdai – juk tam, kad tobulėtume, turime žinoti įvairias savo charakterio puses – ir geras, ir negatyvias 🙂 . Ir dar – turime atminti, kad gryni charakterio tipai pasitaiko retai, dažniausiai būna kelios dominuojančios savybės.

Čia pateikti įvairūs charakterio bruožų tipai, kur akcentuojami tam tikri negatyvūs ar patologiniai bruožai – bet juos pirmiausiai ir turime pastebėti ir ištaisyti, jei norime tobulėti, tiesa? Juk ignoruojami negatyvūs bruožai turi polinkį ūmėti..

Taigi – pažiūrim:

Nestabilus tipas. Jam būdinga valios ir pusiausvyros stoka, tingumas. Mėgsta pramogas ir pasilinksminimus, žavisi blogais pavyzdžiais ir bando jais sekti. Todėl nuolat pakliūna į įtartinas kompanijas, ieško nuotykių.

Visos negatyvios jų savybės tarpsta ten, kur jiems nuolaidžiaujama ir viskas atleidžiama. Linkę į azartinius lošimus ir svaigalus. Iš kitos pusės – atviri, mėgstantys bendrauti, paslaugūs.

Konformistinis tipas. Ryškiausias bruožas – pasyvus prisitaikymas prie bet kokios aplinkos. Jie siekia būti kaip visi, neišsiskirti, supanašėti.

Konformistai nekenčia didelių permainų ir stereotipų laužymo, todėl visais būdais priešinasi naujovėms. Pasiduoda gandams ir patys juos skleidžia. Pomėgiai – tokie, kokius diktuoja socialinė aplinka.

Nepalankiose sąlygose įsisavina visas blogas aplinkos savybes. Palankiose sąlygose jie – pareigingi, darbštūs, atsakingi, paklusnūs.

Hipertiminis tipas. Būdinga nuolat pakili nuotaika, entuziazmas, aktyvi gyvenimo pozicija, komunikabilumas, trykštantis aktyvumas, polinkis į kraštutinumus, bendravimo troškimas.

Iš kitos pusės – nepastovumas, tendencija blaškytis ir nepabaigti pradėtų darbų. Jie labai susierzina, jei kažkas vyksta ne taip, kaip jie nori, nekenčia monotonijos. Lengvai ir dažnai keičia pomėgius, mėgsta riziką.

Cikloidinis tipas. Ryškiausia – nuolatinė, cikliška nuotaikų kaita, kai prislėgtą būseną (apatiją, bejėgiškumą) keičia pakylėta (fizinis ir emocinis aktyvumas). Tokia kaita vyksta maždaug kas 2-3 savaites.

Kai būsena prislėgta – žmogus pasidaro itin jautrus aplinkinių pastaboms ar priekaištams, pasidaro apatiškas. Bet pakilimo periodu viskas keičiasi kardinaliai: tampa energingas, iniciatyvus, bendraujantis.

Sensityvus tipas. Ypatingai jautrūs ir drovūs – todėl paauglystėje neretai sulaukia pašaipų iš bendraamžių. Dėl savo kuklumo sunkiai bendrauja, užsidaro savyje.

Mėgsta intelektualią, meninę ir estetinę veiklą. Nuoširdūs, geranoriški, užjaučiantys ir mielai padedantys kitiems.

Šizoidinis tipas. Būdingas uždarumas, atsiribojimas nuo kitų, nenoras ir nemokėjimas užmegzti bendravimą. Tai ne minios žmonės. Kalba nedaug, reaguoja jautriai. Emociškai šalti, todėl pagrindinės problemos kyla, kai reikia bendrauti.

Vidinis pasaulis labai turtingas, tačiau kitų į jį neįsileidžia. Jie kritiški, originalūs, pastabūs, gabūs, protingi.

Psichosteninis tipas. Polinkis į savianalizę, ilgus svarstymus ir abejones. Būdingos baimės, įkyrios mintys, neryžtingumas. Sunkiai pakelia reikalavimus, spaudimą.

Yra tvarkingi, savikritiški, atsargūs, patikimi, atsakingi.

Isteroidinis tipas. Ryškiausi bruožai – egocentrizmas, susireikšminimas, troškimas būti dėmesio centre, valdingumas. Nori, kad juo žavėtųsi, pataikautų, girtų.

Įžeidūs, silpnavaliai, patologiški fantazuotojai ir manipuliatoriai. Elgesys nenatūralus (vaidyba, pozos) net su artimais žmonėmis.

Epileptoidinis tipas. Charakteringas dirglumas, nepakantumas, pykčio proveržiai, autoritariškumas. Linkę į niūrias nuotaikas, ieško “atpirkimo ožio“ savo vidinės įtampos iškrovai. Kerštingi, pavydūs, neatleidžia nuoskaudų, sunkiai apsiramina.

Paklusnūs viršininkams, bet despotai savo pavaldiniams. Prisirišę prie savo daiktų, kruopštūs, taupūs, pedantiški.

Asteninis-neurotinis tipas. Būdingas greitas nuovargis, dirglumas, irzlumas ir polinkis į hipochondriją (pernelyg didelį susirūpinimą sveikata, ligų ieškojimą ir baimę susirgti).

Sunkiai pakelia sudėtingas, įtemptas situacijas, gali pernelyg emocingai reaguoti į smulkmenas. Tvarkingi ir disciplinuoti.

Labilus tipas. Ryškiausias bruožas – žaibiška nuotaikų kaita. Ji gali keistis dėl menkiausios priežasties: smulkūs nemalonumai gali akimirksniu numušti nuotaiką, ir atvirkščiai. Labai jautrūs, sunkūs pergyvenimai jiems tampa trauma. Nuo jų nuotaikų kaitos pilnai priklauso ir savijauta: miegas, darbingumas, apetitas, bendravimas.

Kokie mes visi skirtingi, tiesa? Man tai buvo vertinga ir įdomi informacija, padedanti geriau pažinti ir suprasti save ir kitus žmones. O jūs – ar atpažinote kažką pagal šią tipologiją 🙂 ?

(Informacija iš psichologijos paskaitų, asmeninių konspektų)

Skaitydami ir klausydami daugybės įvairiausių patarimų, galime susidaryti įspūdį, kad šiuolaikiniai žmonės viską žino ir nieko nemoka. Turime tiek visokiausių žinovų ir ekspertų, tačiau problemų visose gyvenimo srityse tik daugėja..

Maža to – beveik kiekvieno iš mūsų aplinkoje yra žmogus, kuris skaito save visų reikalų žinovu ir visus moko gyventi, nes jis “visada žino, kaip kitiems geriau“. Todėl jis nuolat kritikuoja, vertina, moko, dalina patarimus.

Atrodytų – puiku, tik taikyk tuos ekspertų, gyvenimo būdo trenerių ar šiaip visažinių patarimus, ir būsi laimingas. Bet.. dažnas pabando juos taikyti ir nusivilia. Ir ne tik nusivilia, bet dar labiau paskęsta vidiniuose prieštaravimuose ir problemose.

Kaip manote – kodėl? Pirmiausia – todėl, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, su savo gyvenimo patirtimi ir gebėjimais, ir kokiu keliu jis eis – turi būti jo asmeninis (neįtakotas) pasirinkimas. Tik tokiu atveju tai yra vertinga patirtis.

Juk yra bendri žmoniškumo principai, arba – dorybės, yra ir nekenkimo kitiems principas – tai visų mūsų kelrodžiai ir siekiamybė. Tačiau pažinti gyvenimą pačiam ir sekti patarimais – skirtingi dalykai.

Patarimų klasta tame, kad:

– jie užtemdo teisingus sprendimus ir atitraukia nuo esmės;
– patarimų pasekmes išgyvens pats žmogus ir atsakomybė teks jam, o ne patarėjui;
– aklai sekdamas įvairiais patarimais, žmogus gali nuklysti nuo savo gyvenimo kelio ir pradėti gyventi jam primestą gyvenimą;
– nuolat klausydamasis patarimų, žmogus jaučiasi menkas, nepilnavertis, silpnas ir priklausantis nuo patarėjo.

Kaip atsiriboti nuo tokių patarėjų-visų reikalų žinovų, kaip neprarasti orumo ir nepasiduoti įtakai?

Tiesiog turime atsiminti kelis svarbius dalykus:

– tik pats žmogus atsakingas už savo pasirinkimus ir jų pasekmes – net jei jie įtakoti. Atsakingai rinkitės informaciją, tikrinkite ją, pasidomėkite, ar patys patarėjai gyvena taip, kaip moko;

– jūs niekam neprivalote aiškintis dėl savo gyvenimo prioritetų ir tikslų. Jūs turite asmeninių priežasčių gyventi taip, kaip gyvenate. Tik jūs žinote, kaip galite sukurti laimingą gyvenimą sau, savo šeimai, savo artimiesiems;

– jūs neprivalote sutikti su kitų žmonių įsitikinimais. Jūsų įsitikinimai neturi atitikti kažkieno primetamų standartų, nuomonių ar fantazijų;

– neturite niekam teisintis dėl savo išvaizdos ar stengtis atitikti kažkokius madingus šablonus;

– neprivalote teisintis dėl savo mitybos. Svarbiausias kriterijus – gera sveikata;

– neturite niekam aiškintis ir dėl savo profesinės veiklos ar kūrybos. Kartais gyvenimo aplinkybės priverčia rinktis tarp darbo ir šeimos, arba sveikata gali pakoreguoti darbinę veiklą.

– jūs niekam neturite teisintis dėl savo pasaulėžiūros, tikėjimo ar politinių pažiūrų;

– neturite aiškintis – kodėl esate vieniši, vedę ar išsiskyrę, turite ar neturite vaikų. Neklijuokite sau socialinių etikečių;

– niekam neturite teisintis dėl savo gyvenimo draugo (draugės) pasirinkimo. Nenutraukite ar netęskite santykių tik todėl, kad kažkas taip patarė. Visi turime išmokti savo pamokas.

Todėl visuomet klausykime savo širdies, savo pojūčių, mokykimės atskirti: jei klausydamiesi įvairių “ekspertų“ pasijuntame nepilnaverčiai, pradedame teisintis – reiškia, tai niekaip nepadės tobulėjimui.

Niekada nesikeiskite tik dėl to, kad padarytumėte kam nors įspūdį arba dėl to, kad kažkas jus įtakoja spaudimu. Keiskitės, jei tai daro jus geresniu žmogumi 🙂 !

Patarimai kartais – kaip tas stebuklingas šiaudas, kuris ištraukia iš sudėtingos situacijos. Tačiau – tuomet, kai mes patys jo ieškome. Gyvenimas patvirtina posakį: kas ieško – tas visada atranda..

O visažiniai patarėjai labai dažnai nuveda nusivylimų klystkeliais, todėl norėtųsi priminti jiems kitą posakį: prieš kišdamiesi kitų žmonių gyvenimus, įsitikinkite – gal ten ir be jūsų gerai?.. 😉