Gyvenimas kovoje

Kiek laiko egzistuoja mūsų žydrojoje planetoje šviesa ir tamsa, tiek laiko joje gyvuoja ir šviesos bei tamsos jėgos.

Kadaise, labai seniai, vienoje Žemės pusėje apsigyveno Angelas, o kitoje – Nelabasis.

Angelas labai norėjo, kad visi žmonės Žemėje mylėtų vieni kitus. Jis pasodino savo sode obelis ir užaugino rojaus obuoliukus.

Paragavus obuoliukų iš Angelo sodo, žmogų užliedavo didingi jausmai. Jis tapdavo geranoriškas, draugiškas, rūpestingas, atjaučiantis ir dosnus.

Ir šviesiojoje Žemės pusėje vis daugėjo žmonių su tokiomis nuostabiomis dvasinėmis savybėmis. Jie gyveno santarvėje, meilėje ir rūpinosi vieni kitais.

O kitoje Žemės pusėje savo tamsos karalystėje gyveno Nelabasis ir svajojo visus žmones paveikti savo tamsiomis velniškomis jėgomis.

Jis taip pat pasodino savo sode obelis. Bet jų obuoliai buvo visai kitokie, nei iš Angelų sodo.

Paragavęs obuolių iš Nelabojo sodo, žmogus tapdavo piktas, pavydus, žiaurus, godus, beširdiškas ir dviveidiškas. Jis pradėdavo kautis su kitais žmonėmis, siekdamas jėga įrodyti savo pranašumą.

Ir palengva tamsiojoje Žemės pusėje vis daugiau ir daugiau žmonių užsikrėsdavo velniškomis savybėmis.

Bėgo laikas. Lygiai taip pat, kaip susimaišo smėlio smiltelės, susimaišė, persipynė ir visi žmonės Žemėje.

Taip pradėjo šalia gyventi geri žmonės ir pikti, dosnūs ir godūs, apgavikai ir sąžiningi, dviveidžiai ir tiesos skleidėjai, linksmi žmonės ir niūrūs bambekliai.

Sunku jiems kartu gyventi. Labai dažnai jie neranda bendros kalbos, todėl ginčijasi, barasi ir net kariauja.

O motina Žemė viską mato ir supranta. Ji nori savo vaikams ramaus, džiaugsmingo ir laimingo gyvenimo. Ji gaubiasi nuostabiais miškais, pievomis, gėlėmis, alsuoja paukščių giesmėmis ir Angeliška muzika.

Bet Nelabasis šito nenori. Jis griauna natūralų Žemės grožį, siekdamas valdžios ir galios prieš ją.

Bet Žemė pakankamai stipri, kad ištrūktų pagaliau iš Nelabojo nelaisvės. Ji vis atsinaujina, pražysta ir neleidžia Nelabajam laimėti.

Ir padeda jai Angelas-Sargas, Dieviška Meilė ir Geri Žmonės 🙂 .

Autorė – T. Domarenok-Kudriavceva, vertimas – R. V., ruvi.lt

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio 🙂 !