Kaip Kūrėjas laimę dalino

Kartą atėjo vienas žmogus pas Kūrėją ir sako:

– Aš girdėjau, kad tu dalini žmonėms laimę.

– Tai tiesa.

– Gal galėtum ir man ją duoti?

– Žinoma, tik reikia mokėti laimę vertinti ir saugoti.

– Aš išmoksiu! – patikino žmogus ir, pasiėmęs laimę, nuskubėjo namo.

Ir pradėjo žmogus laimingai gyventi..

Bet vieną dieną jam pasirodė, kad kitų laimė didesnė ir geresnė. Pradėjo žmogų pavydas graužti..

Jis ir vienaip, ir kitaip bandė laimingai gyventi, bet nieko jam nesigavo.

Lyg ir viskas yra – bet nieko nedžiugina.

Ir lyg visko daug – bet vis kažko trūksta.

Lyg ir sotus – bet vis kažko norisi..

Ir taip jis kankinosi, kad iš pavydo ir nepasitenkinimo gyvenimu net sirgti pradėjo.

Mato žmogus – visai prasti popieriai, todėl vėl nuskubėjo pas Kūrėją.

– Kūrėjau, kodėl tu vieniems dalini didelę laimę, o kitiems – mažą?

– Pameni – aš tau sakiau, kad reikia mokėti vertinti ir saugoti laimę?

– Kaip aš galiu to išmokti, jei man reikia žymiai daugiau laimės?.. Ką man vertinti ir saugoti?

– Aš daviau tau labai didelę laimę, bet tu jos nevertini.

– Kokia gi ji didelė, jei aš toks nelaimingas?.. – guodėsi žmogus.

– Yra žmonės, kurie mažame daug atranda, o yra ir tokie, kurie niekada savo laimės nemato.

– Duok man tiek, kad aš galėčiau įžvelgti savo laimę, – paprašė žmogus.

– Gerai, imk ir keliauk namo..

Suspaudė žmogus rankose savo laimę – kad nepamestų – ir nuskubėjo namo.

Tačiau sugrįžęs nei namo, nei ūkio, nei visų savo gėrybių nerado. Vietoje to – plynas laukas, lyg niekada čia nieko ir nebuvo..

Žmogus vėl bėgte nubėgo pas Kūrėją.

– Kūrėjau! Tu ne tik nieko nedavei, bet ir atėmei iš manęs viską!..

– Aš paėmiau tik tai, kas tavęs netenkino, – atsakė Kūrėjas – dabar galėsi kurti naują laimę, ir, galbūt, įžvelgsi ją, jei.. išmoksi ją vertinti ir saugoti 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂