Vienos karalystės karaliui pavaldiniai papasakojo, kad jo karalystėje atsirado išminčius, kurį žmonės labai gerbia. Ir kad tas išminčius turi didesnę įtaką žmonėms, nei pats karalius! Ir kad moko išminties nemokydamas..
Sunerimo karalius ir ėmė galvoti – ką gi dabar jam daryti?. Ir nusprendė jis pasikviesti tą išminčių į savo rūmus.
“Taip aš išspręsiu visas problemas“ – pagalvojo jis.
“Pirmiausia – žmonėms patiks, kad aš su juo susitinku ir jie padarys atitinkamas išvadas. Antra – dosniai jį apdovanojęs, galėsiu palenkti į savo pusę.. Ir trečia – įsitikinsiu pats, kokia yra situacija“ – svarstė karalius.
Sekančią dieną jis nusiuntė pasiuntinį pas išminčių su prašymu nedelsiant atvykti į rūmus.
Išklausęs pasiuntinio, išminčius paprašė, kad šis papasakotų apie karaliaus būdą ir valdymą. Pasiuntinys papasakojo.
– Perduok karaliui, kad aš supratau, ką turiu daryti.
Tačiau ėjo laikas, bet išminčius rūmuose nesirodė.
Karalius nusiuntė dar vieną pasiuntinį, kuris pranešė išminčiui, kad karalius labai supyko dėl tokio delsimo:
– Jei neatvyksite, jis gali jus jėga priversti. Jis labai nenorėtų jūsų įžeisti..
Tačiau išminčius davė suprasti, kad į rūmus nevyks.
Sulaukęs pasiuntinio, karalius ne juokais supyko!
Bet jis buvo gudrus politikas, todėl suprato, kad jei imsis prievartos be aiškios priežasties, tuomet liaudis palaikys nuskriaustojo pusę, o jei nebaus – pavaldiniai pagalvos, kad karalius silpnas ir neryžtingas.
Kiek pasvarstęs, karalius nusprendė pats vykti pas išminčių ir apie viską pasikalbėti.
Išminčius šiltai jį sutiko, todėl karaliaus pyktis greitai atslūgo. Karalius paklausė išminčiaus su lengva priekaišto gaidele:
– Aš tavo valdovas. Kodėl net du kartus neatvykai, kai kviečiau tave? Juk galėtum mane pamokyti: pasidalinti išmintimi, parodyti tiesą, padaryti mane teisingesniu ir geresniu žmonėms..
Išminčius pritardamas šypsojosi:
– Matai, karaliau, tu pats supratai, kad tau reikalinga išmintis ir tiesa, kad turi tapti teisingesnis ir geresnis žmonėms. Tu žinai – ką daryti, kaip daryti ir turi valdžią tai įgyvendinti. O aš.. žinau, ką daryti ten, kur aš esu..
Karalius nustėro: jis suprato, kame išminčiaus jėga ir kad pakliuvo į išminčiaus “spąstus“. Jis pats ištarė tai, ką norėjo iš išminčiaus išgirsti – išmoko nemokomas.. 🙂
(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)
Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂
ruvi 