Kategorija: Sveikata

Neįtikėtina, koks sudėtingas yra žmogaus kūnas. Jis sudarytas iš kelių atskirų sistemų, kurios sąveikauja ir papildo viena kitą, todėl jame vyksta daugybė procesų vienu metu. Kiekviena gyvybinė sistema turi savo organus, veikimo mechanizmus ir atlieka tam tikrą funkciją. Žmogaus organizmas puikiai funkcionuoja ir sugeba palaikyti energiją, atsistatyti bei gydytis, jei palaikomos jo prigimtinės funkcijos ir suteikiamos optimalios sąlygos sklandžiai veiklai. Pažiūrėkime, kaip atrodo žmogaus kūno sistemos:

Priminsiu, kad mūsų organizmas turi kelias pagrindines gyvybines sistemas:

Centrinė nervų sistema – jai priklauso smegenys ir nervai, perduodantys signalus į smegenis ir iš jų. Ji susideda iš dviejų dalių:

– išorinė nervų sistema, kuri kontroliuoja odos paviršių ir raumenis – judina rankų, kojų ir kitus raumenis ir daro odą jautrią šilumai, šalčiui ir pažeidimams;
– vidinė nervų sistema (simpatinė), kuri valdo vidaus organus.

Griaučių sistema padeda išlaikyti kūną standų ir saugo minkštąsias jo dalis. Įdomu tai, kad kaulų skaičius gimus iki žmogui suaugant keičiasi. Kūdikis jų turi apie 270. Augant susidaro vis daugiau kaulėjimo taškų, todėl paauglys gali turėti net 365 kaulus. Subrendus atskiros kaulinės skeleto dalys susijungia į vientisus kaulus, todėl suaugusio žmogaus kūną sudaro 226 kaulai.

Raumenų sistema leidžia kūnui judėti, susitraukdami raumenys judina kūno dalis. Svarbiausias kūno raumuo – širdis. Raumenų turime daugiau kaip 600, vien veido raumenų yra per 100! Raumenys dažnai veikia poromis: vienas kūno dalį pastumia, kitas grąžina ją atgal.

Kraujotakos sistema tiekia organizmui maistą ir reguliuoja temperatūrą. Kraujas atlieka svarbų vaidmenį kovodamas su infekcija. Venomis kraujas teka į širdį, arterijomis – iš širdies. Yra trijų rūšių kraujo kūneliai:

– raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) aprūpina kūno organus deguonimi;
– baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) suvirškina kenksmingas bakterijas;
– trombocitai padeda kraujui krešėti, kad žaizdos užsitrauktų ir į kūną nepatektų užkratas.

Kvėpavimo sistema aprūpina kūną deguonimi iš oro, kuriuo kvėpuojame. Plaučiai turi per 350 milijonų mažyčių pūslelių-alveolių, per kurių sieneles deguonis iš oro patenka į kraują.

Virškinimo sistema apdoroja suvalgytą maistą. Virškinimas prasideda burnoje, toliau skrandis, kepenys, kasa, tulžis, žarnynas, inkstai ir šlapimtakiai dirba sutartinai, skaidydami, paskirstydami maisto medžiagas bei pašalindami jų apykaitos produktus.

Dauginimosi sistema skirtinga vyrų ir moterų – skirta naujai gyvybei sukurti.

Imuninė sistema – padeda kūnui išlikti sveikam ir susidoroti su ligomis.

Atskirai pažymėtina oda – apsauginis barjeras tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos. Beje, tai didžiausias mūsų kūno organas – nuo 1,7 iki 2,6 kv.m – vykdantis reikšmingas daugybines funkcijas. Pirmiausia – kartu su plaučiais per mikroskopines poras įkvepia deguonį ir išskiria dvideginį. Kenksmingas medžiagas oda pašalina per prakaito liaukas. Odoje yra ir riebalinės liaukos, pašalinančios žarnyno fermentavimo produktus.

Štai kokie mes sudėtingi ir visapusiškai apsaugoti. Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika – kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis – sveiki poveikiai ir sveikos priemonės. Nepamirškime šito, rūpinkimės savo sveikata 🙂 .

Daugelis žmonių domisi sveikatos išsaugojimo būdais ir skaito įvairias rekomendacijas šiuo klausimu. Visi norime būti sveiki, bet ar žinome – kaip, ar laikomės tų atrastų rekomendacijų? Pripažinkime, kad dažniausiai telieka padrikos tokių patarimų nuotrupos: kažkas pagerina sveikatą, kažkokie produktai ar pratimai suteikia energijos.. bet tai ne ta sveikatos “instrukcija“, kuri užtikrintų gerą sveikatą..

Todėl pabandome vieną, kitą priemonę ar būdą, ir galiausiai numojame į jas ranka. Gal tikimės pernelyg greitų rezultatų? O gal liga – neišvengiamas gyvenimo palydovas, atsirandanti tarsi perkūnas iš giedro dangaus? Sveikatą, kaip ir gyvenimą, dažniausiai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, todėl rimtai apie ją susimąstome tik tada, kai rimčiau susergame. O tuomet esame įsitikinę, kad mūsų sveikata privalo rūpintis gydytojai.

Mūsų pasaulėžiūra tampriai susieta su išoriniais faktoriais, kurie, mūsų manymu, gali suteikti sveikatą. Tai “stebuklingos“ tabletės, “sveikatos eliksyrai“, gydytojai, žiniuoniai-gyduoliai, draugų patarimai.. tik ne mes patys. Tokią poziciją galima pavadinti ir naivia, ir neatsakinga, nes nei vienas gydytojas, nei artimiausias žmogus ar stebuklingos priemonės negali padaryti už kitą žmogų tai, ką tik jis pats gali padaryti. Gydytojai gali suteikti pirmąją pagalbą, vaistai pagelbėti, tačiau sveikatos palaikymas – pačio žmogaus rankose.

Sveikata, kaip ir gyvenimas – asmeninis “turtas“, ir kaip juo naudojasi žmogus, priklauso nuo jo žinių, suvokimo, motyvacijos ir valios. Mūsų niekas nemoko, kaip elgtis su savo organizmu. Jei tėvai neturi supratimo, kaip gyventi sveikai, jie negali perduoti savo vaikams sveikos gyvensenos įgūdžių, jei tėvai irzlūs, jie perduoda įtampą ir vaikui. Tokiu būdu perduodamas klaidingas požiūris į gyvenimo būdą ir sveikatą, o kartu po truputį pažeidžiamas ir žmonijos genofondas, nes silpnėja žmogaus organizmo apsauginiai rezervai.

Sunku suprasti, kodėl mūsų informaciniais laikais mes vis dar įsitikinę, kad netvarkingu dienos režimu, chemizuotu maistu, nejudriu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais mes negalime pakenkti savo sveikatai.. tarsi kūnas gyvuotų nepriklausomai nuo to, ką mes su juo darome. O kad kenkiame, rodo ir vis didesnis žmonių sergamumas, vis daugiau ligų: liga tapo norma, sveikata – retenybė. Pastebėjote, kad medicina teikia ne medicininę pagalbą, o medicinines paslaugas? Įpratome ne palaikyti sveikatą, o pasikliauti vaistais ar įmantriomis procedūromis.

Tokia tradicija vysto suvokimą, kad ligos – neišvengiamos ir žmogus prieš jas bejėgis, kad simptomus reikia visomis išgalėmis kuo greičiau slopinti medikamentais. Nepasitikėjimas žmogaus organizmo rezervais iš tiesų varo į neviltį ir baimę prieš patį gyvenimą. Tuo tarpu kiekviena liga turi priežastį, kurios simptomų numalšinimu nepanaikiname, nes medikamentai – tik laikina pagalbinė priemonė.

Ligos priežastis gali sukelti ląstelių, audinių ar organų pakenkimą, o pakenkimas veda į funkcijų sutrikimą, kurie pasireiškia simptomais (skausmu, paraudimu, pakilusia temperatūra, virškinimo sutrikimu, niežuliu, pykinimu ir t.t..). Schema ta pati: priežastis-pakenkimas-sutrikimas. Jokia liga neatsiranda staiga, tai ilgalaikių chroniškų pažeidimų pasekmė, kai nuolatos pažeidžiami sveikatos principai ir organizmo apsauginės jėgos jau negali pasipriešinti tokiems pakenkimams.

Kiekvienas gyvas organizmas turi apsaugines funkcijas, kompensacinius ir prisitaikymo mechanizmus. Todėl pirmiausiai organizmas bando pats pašalinti sutrikimų priežastis – mes tai jaučiame kaip diskomfortą ir skaitome liga, kurią skubame numalšinti. Tačiau tai, ką skaitome liga, yra gydomieji fiziologiniai procesai, organizmo pastangos savo jėgomis atkurti sveikatą.

Pavyzdžiui, pakilusi temperatūra liudija, kad organizmas “degina“ kraujyje susikaupusius toksinus ir gamina antikūnius. Todėl ir gydytojai nepataria skubėti numušti temperatūros, kad nealintume papildomu chemikalų nukenksminimu kepenų ir inkstų. Suvokiantis šiuos mechanizmus žmogus jaus ribą, kai jau reikalinga medikamentinė pagalba, o iki to gers daug skysčių ir gulės lovoje. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta organizme, pirmiausiai daroma tam, kad išgelbėti gyvybę.

Taigi, jei yra liga, yra ir tos ligos priežastis, ligos neatsiranda savaime. Kodėl susergame? Liga iš esmės yra reikalingos sveikatai palaikyti energijos deficitas. Energijos balansas sutrinka tuomet, kai ją neteisingai panaudojame ir nepapildome natūraliu būdu. Sveikai gyvenantys žmonės turi stiprų imunitetą ir dėl to atsparūs įvairiems išoriniams poveikiams. Tuo tarpu silpnas organizmas yra lengvai jų pakenkiamas.

Kaip grąžinti ar palaikyti sveikatą, kokia ta sveikatos “instrukcija“? Ji paprasta: teisingai gyvenantis žmogus turi būti sveikas. Grąžinti sveikatą galime vieninteliu būdu – grįžti prie natūralaus, palaikančio sveikatą gyvenimo būdo. Jei norime būti sveiki, turime to mokytis kaip ir bet kokio kito dalyko: pirmiausia – teorija, paskui – būtinai praktika.

Apie sveikatą plačiau – šią savaitę. Ką apie tai manote jūs?

* Motina gamta neleidžia nebaudžiamam tyčiotis iš savo organizmo. Kiekvieną kartą, kai suduodate smūgį savo kūnui negyvu maistu, jūs mokate aukštą kainą. Žinoma, jūs galite išgerti kokio nors dopingo, kad užsimirštumėt, bet nereikia būti naiviu ir galvoti, kad prarijus ką nors netinkamo, o paskui išgėrus vaistų, viskas praeis. Jūs brangiai mokėsite kiekvieną kartą, kai paversite savo skrandį pamazgų duobe. Kiekviena nauja intoksikacija – tai dar vienas žingsnis trumpinant gyvenimą.

* Jaunystėje turime 90 procentų riebalus deginančių enzimų ir 10 procentų cukrų deginančių enzimų. Kai jums septyniolika, jūs dar galite prisikimšti skrandį ir eiti miegoti… Vėliau, bėgant metams, judėjimo trūkumas keičia situaciją. Vyresniame amžiuje turime 90 procentų cukrų deginančių enzimų ir 10 procentų riebalus deginančių enzimų. Jaučiame alkį, nes tiems 90 procentų cukrų deginančių enzimų reikia cukraus. Ir nors kemšame saldumynus, sotumas jaučiamas vos pusvalandį, nes insulinas sumažina cukraus kiekį ir vėl pajuntame alkį. O riebalai lieka kaip buvę. Norėdami sumažinti riebalų kiekį, turėtume daugiau judėti… Jei sportuosite reguliariai, jau po 3 mėnesių organizmas ims keisti enzimų santykį.

* Polis Bregas savo tyrimais įrodė, kad metus rūkyti:

– jau po 20 minučių normalizuojamas pulsas ir kraujospūdis, rankos ir kojos pradeda šilti;
– po 8 valandų sumažinama anglies monoksido koncentracija kraujyje;
– po 24 valandų sumažėja širdies priepuolio galimybė;
– po 48 valandų aštrėja skonio ir kvapų receptoriai;
– per periodą nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių pagerėja kraujotaka, eisena pasidaro lengva, o plaučių funkcinės galimybės pagerėja 30 procentų;
– po metų rizika susirgti širdies ligomis sumažėja 50 procentų lyginant su rūkančiaisiais;
– po 2-3 metų rizika susirgti širdies ligomis sumažėja iki minimumo;
– po 5 metų rizika susirgti onkologinėmis ligomis sumažėja perpus;
– po 10-15 metų rizika susirgti onkologinėmis ligomis, kurios siejamos su rūkymu, sumažėja iki minimumo.

Todėl neabejotina, kad rūkymo atsisakymas – labai svarbus žingsnis link sveikatos.

* Tarp gyvenimą ilginančių produktų labai svarbią vietą užima švieži vaisiai ir daržovės. Vaisiuose yra 90 procentų vandens, arbūzuose – dar daugiau. Tai sveikas (jei sveikai užaugintas), filtruotas, gyvas vanduo, kokio niekur nenusipirksi. Tokį gyvą vaisiuose esantį vandenį “moka“ pasigaminti tik augalai. Šis vanduo prasiskverbia tiesiai į ląsteles ir suaktyvina jų veiklą ir kenksmingų medžiagų šalinimo procesą.

* Tik pagalvokite, kad žmogus per savo gyvenimą suvalgo tiek maisto, kuris prilygsta maždaug 6 drambliams, o žarnynas juos turi suvirškinti. Todėl svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, o virškinimo sistema sveika ir netrikdoma žalingais poveikiais. Venkite maisto produktų, kurie be laiko sendina ar net žudo ir rinkitės naudingus, gyvenimą ilginančius produktus.

* Yra dviejų rūšių medžiagos: organinės ir neorganinės. Neorganinės medžiagos yra inertinės, o tai reiškia, kad jų negali pasisavinti gyvi audiniai. Žmogaus organizmas susideda iš 16 elementų, kurie kilę iš gyvų arba gyvenusių organizmų. Organinės medžiagos gyvybiškai būtinos mūsų gyvybei ir sveikatai palaikyti. Mes valgome obuolį ar kitą vaisių arba daržovę, nes ji yra organinė. Ji gyveno tam tikrą laiką, kol buvo nuskinta. Tas pat yra ir su gyvulinės kilmės maistu. Atsidūrę saloje, kur niekas neauga, mes neišgyventume. Net jei dirvožemyje po mūsų kojomis ir būtų tie 16 elementų, mūsų organizmas negalėtų jų pasisavinti – tik augalai gali pasisavinti šiuos elementus iš dirvos.

* Gyvenant šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis, reikia atsiminti, kad ruošiant ir valgant maisto produktus visiškai arba iš dalies suardomi gyvybiškai svarbūs gamtinės medžiagos elementai. Jeigu jūsų maistas negyvybingas, jeigu jame nėra svarbių mitybos elementų arba jie labai susilpninti kulinariškai apdorojant, jūs galite numirti iš bado esant pilnam skrandžiui.

* Deja, daugelis žmonių nuolat laikosi “dvasinio liesėjimo“ dietos: skaito kupinus bauginamų pranešimų laikraščius, žiūri šokiruojančius filmus, valandų valandas nuobodžiauja prie televizoriaus. Galima tvirtinti, kad dėl menkaverčio dvasinio peno jie neišvengiamai nuskursta dvasiškai ir pradeda sirgti.

* Bet kokia efektyvi sveikatingumo programa turėtų prasidėti nuo to, kad būtų atsisakyta gyvenimą trumpinančių dalykų. Visų kenksmingų sveikatos faktorių įmanoma atsisakyti. Tai viena iš sveikatingumo diegimo formų, kuriai ateityje bus skiriama vis daugiau dėmesio ir kuri taps lemiama mūsų būsimoje sveikatos priežiūros sistemoje.

(iš K. Tapperveino ir P. Brego knygų)

Kiekvienas šiuolaikinis žmogus žino, ką turėtų daryti, kad būtų sveikas. Ir.. dažnas beveik kasdien elgiasi priešingai. Tuo tarpu sveikatos labui svarbiausia – liautis ją ardyti, tai pagrindinė sveikatos sąlyga. Sveikatos ardymą gyvenimo mokytojas K. Tapperveinas vadina gyvenimo švaistymu. Jis teigia, kad kiekvienas galime susikurti savo kūną, sveikatą ir gyvenimą tokius, kokių norime – tačiau pirmiausiai turime suprasti, kas mums yra naudinga, o kas kenkia. Pradėkime nuo to kas kenkia, nes jei to nepaisysime, visos sveikos gyvensenos rekomendacijos bus beprasmiškos.

Jei darome tai, kas mums kenkia, tai prilygsta lėtam, bet patikimam savęs žudymui. Pirmieji šiame sąraše – žalingi įpročiai, kurie, kaip bando juokauti autorius, su kiekviena diena vis labiau mus priartina prie susitikimo su Kūrėju. Tabakas ir alkoholis – lėtai veikiantys nuodai, kurių vartojimo pasekmes daugelis mūsų linkę sumenkinti. Antrasis sveikatos kenkėjų sąraše – besaikis kaloringo maisto vartojimas. Visi šie trys faktoriai sukelia pavojingą rūgščių perteklių organizme.

Toliau, suprantama, gyvenimo būdas: tiek nejudri gyvensena, tiek karštligiškas įprotis skubėti ir blaškytis. Kenkia sveikatai ir mąstymo būdas – jei mąstome negatyviai, esame pikti ir dažnai patiriame stresą. Prie negatyvaus mąstymo formavimo priskiriami ir neigiamų dalykų klausymas, žiūrėjimas ir skaitymas. Taip pat nedarnūs, nemalonūs santykiai su kitais, o ypač – su sutuoktiniu. Jei norime būti sveiki, turime visų sveikatą griaunančių faktorių atsisakyti ir keisti juos naudingais.

Kiekviena liga ar simptomas yra žinia, informacija apie nesveiką, organizmui kenksmingą gyvenimo būdą. Na, o sveikata, anot K. Tapperveino, laikosi ant šių septynių kolonų, į kurias dabar pažvelgsime įdėmiau:

1. Mityba – tai šviežias natūralus maistas ir, reikalui esant – maisto papildai. Būtina pasiekti ir išlaikyti savo idealų svorį. Jei darysime viską, ką reikia, gyventi pasidarys lengva, o valgymas teiks malonumo ir sveikatos.

2. Vidinio pasaulio valymas – pozityvus mąstymas ir psichohigiena. Atsisakykite pykčio ir būkite gerai nusiteikę. Kiekvieną rytą galite rinktis, kaip nusiteikę eisite į šią dieną. Rinkitės gerą nuotaiką, jūs galite ją pasirinkti – tai teikia daugiau džiaugsmo ir jums, ir aplinkiniams.

3. Judėjimas – tai nereiškia, kad būtina ištisas valandas įraudusiu veidu bėgioti ristele. Pradėkite rytą nuo pasirąžymo, kelkitės neskubėdami – tai tarsi vidinis gaivinantis dušas. Rinkitės tokį fizinį krūvį, kuris patinka – tuomet jis bus naudingas. Reikia, kad jis būtų reguliarus, ne mažiau 5 kartų į savaitę. Galite daryti viską: siūbuoti ant batuto, užsiimti lengvuoju kultūrizmu, aerobika, šokti, energingai vaikščioti ir t.t., nevenkite ir fizinio darbo. Tačiau krūvis neturi būti iki devinto prakaito, nes riebalai sudeginami tik tada, kai organizme pakankamai deguonies. Nuosekliai vykdydami judėjimo programą ne tik sutvirtinsite raumenis, bet ir įgausite energijos.

4. Atsipalaidavimas ir miegas – nemenkinkite miego svarbos: jei jo nepakanka, jaučiatės mieguisti ir pavargę. Tuo tarpu įvairūs atsipalaidavimo pratimai ar meditacija padės grąžinti vidinę pusiausvyrą.

5. Sėkmė ir gerovė – labai individualūs kriterijai, kuriuos turite nustatyti sau patys, ir, žinoma, to siekti. Kodėl tai laikoma sveikatos faktoriumi? Todėl, kad kai žmogui nesiseka, jis patiria įtampą ir yra prislėgtas – tokioje būsenoje sunku išlaikyti gerą sveikatą, tai palanki terpė ligoms.

6. Harmoningi tarpusavio santykiai – gerai fizinei savijautai labai svarbus pasitikėjimas, savitarpio supratimas ir darna, nuoširdumas, švelnumas, geranoriškumas santykiuose ir jausmas, kad kritiniu laikotarpiu galima pasikliauti artimu žmogumi. Todėl bent kartą per dieną apkabinkite vienas kitą ir kalbėkitės, liaudies išmintis byloja, kad “meilė yra geriausias gydytojas“.

7. Sąmoninga būtis – pirmiausiai būtina suprasti organizmo siunčiamus signalus ir į juos atsiliepti, juk sveikata – brangiausias žmogaus turtas ir sąlyga būti laimingu. Taip pat tai reiškia gyventi visavertį gyvenimą, o profesiją paversti pašaukimu.

Autorius pabrėžia, kad savo biologinį amžių galime prailginti arba sutrumpinti, o svarbiausia – siekdami sveikai gyventi, galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vadinamosios senatvės ir organizmo “nusidėvėjimo“ ligos neatsiranda nei nuo senatvės nei nuo “nusidėvėjimo“ – tai sąskaita už neatsakingą požiūrį į sveikatą. Šios ligos tik tiek siejasi su žmogaus amžiumi, kad dažniausiai dėl žalingų įpročių, gyvenimo ir mąstymo būdo jos vystosi dešimtmečiais ir pasireiškia tik senatvėje.

Įsisąmoninkite: kai gimstame, natūralus mūsų organizmo amžius yra numatytas gerokai virš šimto metų, ir tik neteisingas gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai iš gyvenimo sąskaitos pamažu atima metus. Yra ir paguodžiantis dalykas: gyvenimo trukmę galima ir vėl prailginti, net jei ji būtų gerokai sumažėjusi. Sveikata yra natūrali mūsų būklė, tereikia netinkamu elgesiu liautis ją ardyti. Suvokę šią tiesą, kiekvieną ligą laikysime netinkamo elgesio rezultatu.

Nuostabiausia, kaip gamta greitai viską atstato – kūno atomai nuolat atsinaujina ir dauguma tėra metų amžiaus. Tik pagalvokite, ką tai reiškia: jei tik suvokiame šį procesą ir pradedame teisingai elgtis su organizmu bei naujomis ląstelėmis, tai jau per metus galime turėti sveikata trykštantį atnaujintą organizmą! Mes visada galime imtis to, ką galime padaryti patys – gyventi taip, kad nesirgtume.

Pradėkime nuo lengviausių dalykų, iš visų išvardintų punktų pasirinkime tai, ką galime nesunkiai įvykdyti. Pavyzdžiui – suvalgyti kasdien po obuolį būtų gera pradžia 🙂 . Vėliau susikurkime savo sveikatingumo planą ir nuosekliai vykdykime. Svarbiausia – pradėti. Šiandien 🙂 .

* Anksčiau žmonės gyvenamąją vietą pasirinkdavo pagal vandens (pvz., upės) tėkmę, vėjo kryptį, reljefą, augaliją ar gyvūnų elgesį. Oras, vanduo ir maistas turėjo būti prieinami nenaudojant kokių nors ypatingų technikos priemonių. Žmogaus gyvenimo pagrindas buvo harmonija su gamta, jos dėsnių laikymasis. Visos tautos turėjo visuotinę pasaulio sampratą. Tik atradę harmoniją su gamta, sugebėję prie jos prisitaikyti, žmonės išgyveno ir daug pasiekė, kol.. nepasuko technokratijos linkme su egoizmo apraiškomis, gamtos ritmų nepaisymu ir jos niokojimu, stresais ir civilizacijos ligomis.

* Makrokosmosas atsispindi mikrokosmose ir atvirkščiai. Visatos tvarka iki smulkiausių detalių paklūsta harmonijos ir evoliucijos dėsniams, joje viskas tikslinga, viskas vystosi ir kinta, o tai, kas atgyveno, duoda impulsą naujam etapui ar veiksmui. Visi gamtos dėsniai paremti priešybių vienybe ir natūralia energijų pusiausvyra. Ir tai kartojasi, judėjimas nesibaigia niekada – kaip diena ir naktis, kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Tik šiuolaikinis žmogus siekia išorinio pasaulio kontrolės ir stabilumo, tuo tarpu gamtoje stabilūs tik nuolatiniai pokyčiai. Kuo aukštesnis technikos lygis, tuo mažesnė natūrali aplinka ir didesnis atotrūkis nuo gamtos.

* Daugelį neigiamų poveikių mes susikūrėme patys. Jei ką nors pernelyg sureikšminame arba jei į ką nors nekreipiame dėmesio, mes susipainiojame, mums pradeda nesisekti arba pradedame sirgti. Dažniausiai nekreipiame dėmesio į elektrifikuotą aplinką, daugybę cheminių medžiagų buityje ir maiste, geopatogeninius veiksnius, nepaisome ir dienos režimo. Ką pernelyg sureikšminame? Komfortą, besaikį pataikavimą norams (vartojimą), įvairios technikos poreikį. Rezultatai – jei mūsų gyvenime yra du ar daugiau tokių veiksnių, galime turėti nemalonias pasekmes psichikai ir sveikatai.

* Žmonės – ne mašinos. Kiekviena siena, kiekviena izoliuota patalpa atima iš mūsų dalį gamtos ir atitolina mus nuo natūralių sąlygų. Technikos pažanga – puiku, bet neleiskime, kad ji visiškai atskirtų mus nuo gamtos ir ardytų natūralų gyvenimo ritmą. Atsakykime sau nuoširdžiai – kiek per dieną laiko praleidžiame gryname ore, ar pakankamai judame, ar pailsime, ar randame laiko pabūti tyloje ir ramybėje, ar laikomės režimo? Kaip manote, kokiu būdu žmogus gali išlaikyti elementarią ir natūralią fizinę bei psichinę pusiausvyrą?

* Juk kartu su technikos pažanga mes nemutuojame į biorobotus.. Tai, kad technokratinis gyvenimo būdas žmogui – gamtos daliai – yra svetimas, įrodo ir vis didėjantis vadinamų civilizacijos ligų skaičius, kurių didžioji dalis – psichiniai sutrikimai. Dažnas pagalvoja, kad senieji protėvių mokymai ar papročiai tėra nereikalinga atgyvenusi seniena. Tačiau būtent dėl senųjų tiesų ignoravimo – kurios, beje, išbandytos ir patikrintos gyvenimu – mes patiriame tiek stresų ir negalavimų. Žinoma, visko šiuolaikiniame gyvenime pritaikyti neįmanoma, bet pagrindinių gyvenimo principų jokia technika nepakeis ir neatstos, jie veikia, jų iš naujo išradinėti nereikia, o štai jų nepaisymas gali būti pavojingas.

* Šiuo atveju labai naudinga išmintinga sintezė. Juk sveikata ir dvasinė pusiausvyra yra didžiulis turtas – tą jums patvirtins kiekvienas, kad ir trumpam jos netekęs. Jokie materialiniai turtai ar technikos stebuklai jos nepakeis.. Jei pažeidžiame gyvenimo principus ir ritmus, pirmiausiai nukenčia mūsų sveikata. Todėl.. pritariu lozungui “atgal į gamtą“! Saulės šviesa, grynas oras ir vanduo – mūsų vieninteliai gyvybės šaltiniai, būkime dėkingi už juos.. Gamtos paros ritmai – mums natūraliausi ir sveikiausi. Pažinkime juos, tegul jie tampa mūsų gyvenimo ritmu, tuomet būsime harmonijoje su savimi ir viskuo, kas mus supa.. O technika lai užima garbingą padėjėjo (bet ne valdytojo) vietą 🙂 .

Linkiu visiems entuziazmo, sveikatos ir harmonijos! Smagaus savaitgalio! 😀

Kieno sveikas kūnas, tas gali ištverti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika dvasia, gali pakelti ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus. (Epiktetas)

Spręskite apie savo sveikatą iš to, kaip jus džiugina rytas ir pavasaris. (H. D. Toras)

Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius yra laimingesnis už ligotą karalių. (A. Šopenhaueris)

Sveikata – išminčių honoraras. (P. Ž. Beranžė)

Mūsų gyvenimą trumpina nemokšiškumas. (H. Spenseris)

Visi galime būti ilgaamžiais. Mes patys nesaikingumu, netvarkingumu, bjauriu organizmo alinimu gerokai sutrumpiname savo gyvenimo laiką. (I. Pavlovas)

Jei nebėgioji, kol sveikas, teks pabėgioti, kai susirgsi. (Horacijus)

Kai kurie vaistai pavojingesni už pačias ligas. (Seneka)

Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia nuo ligų sauganti priemonė. (S. Smailsas)

Pikčiausia negalia – prisirišimas prie savo negalių. (Seneka)

Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas žmogus nežino, kas jam yra naudinga. (Plinijus Vyresnysis)

Kai matau tuos stalus, apkrautus gausybe patiekalų, įsivaizduoju, kad už kiekvieno kaip pasaloje slepiasi podagra, vandenė, karštinė ir daugybė kitų ligų. (Dž. Adisonas)

Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum savo jėgas, o ne jas slopintum. (Ciceronas)

Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, bet joks pasaulio vaistas negali pakeisti fizinių pratimų. (A. De Miusė)

Žmogus – iškilniausias žemiškosios gamtos kūrinys. Bet kad galėtų džiaugtis gamtos gėrybėmis, žmogus turi būti sveikas, stiprus ir protingas. (I. Pavlovas)

Iš tiesų tas, kuris nebrangina gyvenimo, yra jo nevertas. (L. Da Vinčis)

Prižiūrėkite kūną, jeigu norite, kad gerai dirbtų jūsų protas. (R. Dekartas)

Visa gyvenimo prailginimo paslaptis – jo netrumpinti. (E. Foichterslebenas)

Mūsų maisto medžiagos turi būti vaistai, o mūsų vaistai – maisto medžiagos. (Hipokratas)

Didis, niekada nekenkiantis, visuomet išganingas vaistas – blaivybė, dvasios ramybė, fiziniai pratimai. (F. Fenelonas)

Liga – savotiška pirmalaikė senatvė. (A. Popas)

Protingas žmogus turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad organizmas kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. (D. Pisarevas)

Be judėjimo gyvenimas tik letargo sapnas. (Ž. Ž. Ruso)

Devynios dešimtosios mūsų laimės priklauso nuo sveikatos. (A. Šopenhaueris)

Sveikata tokia pat užkrečiama kaip ir liga. (R. Rolanas)

🙂 Būkite visi sveiki, smagaus artėjančio savaitgalio!! 🙂

Iš visų sveikatingumo metodų vienas efektyviausių būdų palaikyti gerą sveikatą yra fizinis krūvis – įvairūs pratimai, užsiėmimas sportu. Maža to, fizinis pasyvumas gali būti net pavojingas – vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad jei jauną žmogų priversime tris savaites gulėti lovoje, tai jo širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimo lygis tiek suprastės, lyg jis būtų pasenęs dvidešimčia metų.

Mūsų kūnas sukurtas judėjimui, tai galime suprasti, pažiūrėję į mažus vaikus – jie nuolat juda, bėgioja, o jei ir prisėda, tai labai trumpam.. Kad šiuolaikinis žmogus juda per mažai, įrodė dar vienas įdomus tyrimas. Jauną sportišką vyrą paprašė kelias valandas atkartoti visus keturmečio vaiko judesius. Ir ką jūs manote? Po dviejų valandų vyrukas pavargo ir paprašė pertraukėlės, o mažylis ir toliau bėgiojo ir žaidė 🙂 ..

Kad žmonės nuo senų laikų rūpinosi kūno gyvybingumu, parodo seniausia sveikatingumo sistema – joga. Jai apie 5 tūkstančius metų ir tai, kad joga išliko iki mūsų dienų ir vis labiau plinta pasaulyje įrodo jos reikalingumą ir veiksmingumą. Šiandien pasaulyje yra daugybė jogos sistemų: vienos jų skirtos jėgos vystymui, kitos – lankstumui ir relaksacijai.

Nepriklausomai nuo pasirinktos jogos sistemos, atlikdamas bet kurią pozą (asaną), žmogus turi jausti savo kūną ir stebėti jo siunčiamus signalus apie komfortą arba diskomfortą. Tai sąmoningai daromi pratimai, kurie derinami su kvėpavimu. Reguliarūs užsiėmimai joga ne tik stiprina sveikatą, bet ir didina kūno lankstumą, palaiko sveiką stuburą, išmoko ir atsipalaiduoti, ir koncentruotis, vienija kūną ir protą.

Dar prieš kelis dešimtmečius joga atrodė keistuolių vienišių užsiėmimas, dabar ji tapo prieinama kiekvienam. Ar verta ją praktikuoti, ar tinka ji mums? Pabandyti tikrai verta, nes ji tinka daugeliui. Kad geriau suprastume, kas yra joga, pažiūrėkime į dažniausiai užduodamų klausimų-atsakymų apie jogą sąrašą. Gal sudomins pabandyti?.

Kas gali praktikuoti jogą?
Ją gali praktikuoti kiekvienas žmogus. Tačiau jei turite problemų su sveikata (psichiniai sutrikimai, onkologinės ligos, uždegiminiai susirgimai, kraujospūdžio ligos, neseniai patirta trauma ar operacija) – pasikonsultuokite su gydytoju, o prieš užsiėmimus pasitarkite su jogos dėstytoju. Jau įrodyta, kad daugelio ligų atveju tinkami jogos pratimai žymiai pagerina sveikatą.

Kiek kartų į savaitę reikia praktikuoti jogą?
Jogoje svarbiausia – pastovumas. Dviejų-trijų užsiėmimų į savaitę pilnai pakanka, bet jei norite pasiekti greitų rezultatų, reikėtų tam skirti 20-30 minučių kasdien.

Ar yra specialūs mitybos reikalavimai?
Užsiėmimai atliekami tuščiu skrandžiu – praėjus 4-5 valandoms po pietų arba 2-3 valandoms po lengvo užkandžio. Gerti vandenį galima prieš užsiėmimus, bet ne jų metu. Po praktikos galima gerti vandenį, o po pusvalandžio galima pavalgyti. Jei klausiate apie sveiką mitybą, tai prie jos prieisite savaime, jei reguliariai praktikuosite jogą.

Kaip apsirengti užsiėmimų joga metu?
Tinka patogi, nevaržanti judesių apranga. Pageidautina, kad keliai ir mentės būtų matomi – tai padeda dėstytojui pamatyti, ar teisingai atliekamos asanos. Jogos pratimai paprastai atliekami basomis, kad pėdos aktyviai dirbtų.

Ar yra pagalbinės priemonės?
Tai specialus kilimėlis, garantuojantis stabilumą. Gali būti panaudojami specialūs blokai, kurie yra atrama, taip pat specialūs diržai, padedantys pasilenkimams ar kojų fiksacijai kai kuriose pozose.

Ar galima nėštumo metu praktikuoti jogą?
Galima, tam yra specialiai pritaikytos programos visiems nėštumo etapams. Jos padeda palaikyti gerą būsimosios mamos sveikatą, palaiko jos kūno hormonų optimalų foną, bei padeda pasiruošti normaliam fiziologiniam gimdymui.

Ar neprieštarauja jogos praktikavimas religiniams įsitikinimams?
Joga – ne religija. Tai tam tikra technikų sistema, kuri skirta fizinės ir psichoemocinės žmogaus būsenų subalansavimui. Tai sveikatingumo praktika, vedanti į vidinio ir išorinio pasaulių harmonizavimą.

Ar galima suderinti jogą ir kitus fizinio krūvio metodus?
Galima, jei kitokiu krūviu užsiimsite po 4-6 valandų, kai atlikote jogos pratimus, arba jogos pratimus atliksite paskutinius. Geriausia, kad skirtingam fiziniam krūviui būtų skirtos skirtingos savaitės dienos.

Kokios vandens procedūros rekomenduojamos po jogos pratimų?
Iki ir po jogos praktikos galimas šiltas dušas, tik ne vonia ar pirtis.

Ar galima jogą praktikuoti savarankiškai?
Galima, bet geriau pradėti su patyrusiu dėstytoju, tuomet asanas išmoksite atlikti teisingai.

Joga – puikus fizinės ir dvasinės sveikatos bei pusiausvyros palaikymo būdas. Beveik kiekvieną pradedantį ją praktikuoti sužavi paprastumas ir greitai pastebimi rezultatai, todėl daugeliui tai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, sveikatos ir žvalumo šaltiniu.

“Joga atstato pusiausvyrą, harmonizuoja, valo ir stiprina Kūną, Protą ir Dvasią to, kas ją praktikuoja. Ji nurodo kelią į tobulą Sveikatą, tobulą Proto valdymą ir tobulą žmogaus sąveiką su savimi, supančia Gamta ir Dievu. Sveikata – tai turtas. Proto veikla – palaima. Joga nurodo į tai kelią“ – Svami Višnu-Devananda.

Ar praktikuojate jogą? Jei taip, pasidalinkite įspūdžiais 🙂 ..

Mūsų laikų paradoksas – žmonės daugiau linkę rūpintis ligomis, nei savo sveikata ir jos stiprinimu. Kiekvienas savo namuose turime stebuklingą vaistų dėžutę visiems gyvenimo atvejams. Žinoma, ji reikalinga, bet labai jau mes greiti griebtis vaistų dėl menkiausio negalavimo. Ir į vaistinę užsukame taip dažnai, kaip ir į maisto parduotuvę, bet vėl paradoksas – sergame vis daugiau. Kodėl taip yra? Vaistai ne tie ar mes kažką ne taip darome?

Pirmiausia – mes labai susiaurinome savo galimybes būti sveikais, naudodamiesi tik vienu gydymo metodu – intensyviosios terapijos metodu. Kodėl? Matyt, todėl, kad taip paprasčiau ir greičiau: simptomas-tabletė, ir bėgame toliau gyventi.. Net tuomet, kai gydytojas rekomenduoja ligos atveju ilsėtis ar specialią dietą, kad greičiau pasveiktume, arba fizioterapiją po ligos – juk dažniausiai numojame į tai ranka, tiesa?

Pasirodo, gydymo ir sveikatingumo metodų (oficialių ir neformalių) yra keletas. Tačiau efektyviausias yra sveikatos išsaugojimas. Kaip žinome, jokia liga negali paveikti organizmo, jei jo organų veikla yra subalansuota. Net traumų ar virusinių ligų atvejais toks žmogus sveiksta greičiau ir be komplikacijų. Peržvelkime pagrindinius gydymo ir sveikatingumo metodus.

1. Chirurginis metodas. Taikomas ekstremaliais atvejais – traumų arba kai reikia gelbėti visą organizmą arba organą. Jis taikomas tik tuomet, kai visi kiti metodai nepadeda.

2. Intensyvios terapijos metodas. Gydymas medikamentų ir kitų terapinių priemonių pagalba. Taikomas uždegimų, ūmių ir lėtinių ligų atveju. Tai švelnesnis metodas, kuris paprastai malšina simptomus, todėl dažnai vadinamas simptomatiniu. Jis nepašalina ligos priežasties, kuri dažnai nukeliama į ateitį ir pasireiškia analogišku, bet stipresniu variantu, arba kitokiu, bet taip pat probleminiu. Kaip ir chirurgija, tai brangus gydymo būdas, ne visada garantuojantis teigiamą rezultatą.

3. Subtili terapija. Tai gydymas homeopatinių ir patikrintų laiku priemonių, pvz., fitoterapijos ar akupunktūros pagalba. Taip gydomas, žmogus jau susimąsto apie ligų priežastis ir stengiasi nedaryti to, kas sukelia ligas. Gydymas dėl to sėkmingesnis, nes žmogus sąmoningai siekia sveikatos.

4. Profilaktinis metodas. Tai fizioterapija, gimnastika, jogos pratimai, kvėpavimo ir vandens terapija, masažai, teisinga mityba, profilaktinis badavimas ir t.t. Skirtingai nuo ankstesnių metodų, žmogus pradeda rodyti iniciatyvą ir kūrybiškai taikyti tai, kas jam padeda palaikyti gerą sveikatą, entuziazmą ir žvalumą. Šio metodo efektas didelis, bet jis priklauso nuo žmogaus sąmoningumo ir nuoseklumo. Šiuo būdu gydomos ne tik ligų pasekmės ir sustiprinamas visas organizmas, bet ir suprantamos ligų priežastys.

5. Bioenergoinformacinis metodas. Platus spektras – nuo psichoterapijos iki religinių ritualų, nuo užkalbėjimų iki liaudies gyduolių. Pavojingas tuo, kad nemokšiškumas ir menkiausias neatsargumas iš abiejų pusių, taikant šį metodą, gali sukelti rimtų pasekmių tiek gydančiam, tiek ir pacientui.

6. Savęs pažinimo metodas. Tai progresyviausias sveikatos išlaikymo metodas, kai žmogus per savęs pažinimą išmoksta gyventi sveikai, o reikalui esant, taikyti vieną ar kitą gydymo metodiką. Jis jaučia ir žino, kas jam tinka ir padeda, todėl dažnai laikosi savo sveikatos palaikymo sistemos. Išmoksta suprasti dvasinius gyvenimo principus ir jų veikimą, taip pat kūno, sielos ir dvasios sąveiką bei ryšį. Aiškiai suvokia priežastis, sukeliančias kančią ir ligas, todėl nedaro to, kas kenkia jam ir aplinkiniams.

7. Nulinis metodas – kentėjimo metodas. Yra ir toks.. Tai neigimo, bėgimo nuo sprendimų būdas, kai žmogus nieko nedaro sveikatos palaikymui (dažnai atvirkščiai, pvz., per žalingus įpročius sau kenkia), o susirgęs kenčia iki kritinės ribos, kai dažnai jau niekuo negalima padėti.

Kaip matome, pats progresyviausias – savęs pažinimo metodas – yra procesas, tai optimalus sveikatos palaikymo būdas ir adekvatus gydymas (esant reikalui). Jei susirgę taikome kažkurį metodą, tai rezultatai visuomet bus geresni, jei tikėsime gydymu ir pašalinsime priežastį, kuri sukėlė ligą. Tos priežastys gali būti įvairios – netikęs gyvenimo būdas, įtempta psichinė būsena, neteisinga mityba, žalingi įpročiai ir t.t. Daugelį šių priežasčių mes galime ir turime pašalinti, jei norime būti sveiki.

Kaip manote?