Žmogaus kūno sistemos

Neįtikėtina, koks sudėtingas yra žmogaus kūnas. Jis sudarytas iš kelių atskirų sistemų, kurios sąveikauja ir papildo viena kitą, todėl jame vyksta daugybė procesų vienu metu. Kiekviena gyvybinė sistema turi savo organus, veikimo mechanizmus ir atlieka tam tikrą funkciją. Žmogaus organizmas puikiai funkcionuoja ir sugeba palaikyti energiją, atsistatyti bei gydytis, jei palaikomos jo prigimtinės funkcijos ir suteikiamos optimalios sąlygos sklandžiai veiklai. Pažiūrėkime, kaip atrodo žmogaus kūno sistemos:

Priminsiu, kad mūsų organizmas turi kelias pagrindines gyvybines sistemas:

Centrinė nervų sistema – jai priklauso smegenys ir nervai, perduodantys signalus į smegenis ir iš jų. Ji susideda iš dviejų dalių:

– išorinė nervų sistema, kuri kontroliuoja odos paviršių ir raumenis – judina rankų, kojų ir kitus raumenis ir daro odą jautrią šilumai, šalčiui ir pažeidimams;
– vidinė nervų sistema (simpatinė), kuri valdo vidaus organus.

Griaučių sistema padeda išlaikyti kūną standų ir saugo minkštąsias jo dalis. Įdomu tai, kad kaulų skaičius gimus iki žmogui suaugant keičiasi. Kūdikis jų turi apie 270. Augant susidaro vis daugiau kaulėjimo taškų, todėl paauglys gali turėti net 365 kaulus. Subrendus atskiros kaulinės skeleto dalys susijungia į vientisus kaulus, todėl suaugusio žmogaus kūną sudaro 226 kaulai.

Raumenų sistema leidžia kūnui judėti, susitraukdami raumenys judina kūno dalis. Svarbiausias kūno raumuo – širdis. Raumenų turime daugiau kaip 600, vien veido raumenų yra per 100! Raumenys dažnai veikia poromis: vienas kūno dalį pastumia, kitas grąžina ją atgal.

Kraujotakos sistema tiekia organizmui maistą ir reguliuoja temperatūrą. Kraujas atlieka svarbų vaidmenį kovodamas su infekcija. Venomis kraujas teka į širdį, arterijomis – iš širdies. Yra trijų rūšių kraujo kūneliai:

– raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) aprūpina kūno organus deguonimi;
– baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) suvirškina kenksmingas bakterijas;
– trombocitai padeda kraujui krešėti, kad žaizdos užsitrauktų ir į kūną nepatektų užkratas.

Kvėpavimo sistema aprūpina kūną deguonimi iš oro, kuriuo kvėpuojame. Plaučiai turi per 350 milijonų mažyčių pūslelių-alveolių, per kurių sieneles deguonis iš oro patenka į kraują.

Virškinimo sistema apdoroja suvalgytą maistą. Virškinimas prasideda burnoje, toliau skrandis, kepenys, kasa, tulžis, žarnynas, inkstai ir šlapimtakiai dirba sutartinai, skaidydami, paskirstydami maisto medžiagas bei pašalindami jų apykaitos produktus.

Dauginimosi sistema skirtinga vyrų ir moterų – skirta naujai gyvybei sukurti.

Imuninė sistema – padeda kūnui išlikti sveikam ir susidoroti su ligomis.

Atskirai pažymėtina oda – apsauginis barjeras tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos. Beje, tai didžiausias mūsų kūno organas – nuo 1,7 iki 2,6 kv.m – vykdantis reikšmingas daugybines funkcijas. Pirmiausia – kartu su plaučiais per mikroskopines poras įkvepia deguonį ir išskiria dvideginį. Kenksmingas medžiagas oda pašalina per prakaito liaukas. Odoje yra ir riebalinės liaukos, pašalinančios žarnyno fermentavimo produktus.

Štai kokie mes sudėtingi ir visapusiškai apsaugoti. Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika – kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis – sveiki poveikiai ir sveikos priemonės. Nepamirškime šito, rūpinkimės savo sveikata 🙂 .

Reklama

8 mintys apie „Žmogaus kūno sistemos“

  1. Negaliu nutylėti :))). Tokias idealias sistemas nebent pas vaikus pamatysi, o suaugę….. po 30 visas savo kūno sistemas patikimai apaugina lašiniais! Nesakykit kad vėl juokauju :)) juk tiesą rašau.

    Patinka

  2. Daivute, visada prašom, mano toks tikslas – dalintis viskuo, ką atradau, supratau ir kas gali būti kažkam taip pat naudinga 🙂 .

    Faktai, aš tikrai žaviuosi jūsų humoro jausmu ir dėkinga, kad sugebate savo komentarais pakviesti į rimtas problemas pažiūrėti kiek kitaip, ačiū 🙂 . Dėl lašinių – na taip, šito neužginčysim.. tiesa. 🙂

    Patinka

  3. Sveiki, visi:)

    Norėčiau, kaip visada, keletą trumpų minčių:) Gal netgi ne tik apie sveiką gyvenimo būdą (rūpinimąsi sveikata).

    Pradėsiu kiek iš tolo.
    Jeigu visas žmogaus egzistencijos sritis įsivaizduotume kaip apskritą diagramą, tai joje, kaip suraikytame torte, būtų segmentas skirtas darbui, kitas segmentas – šeimai, kitas – hobiui, dar vienas seksui, dar – religijai, dar – asmeniniam tobulėjimui, dar domėjimuisi žmonėmis gyvenančiais greta, dar pasaulio įvykiams ir politikai ir t.t. Tarp jų yra ir segmentas skirtas rūpinimuisi asmenine sveikata, nes tai kaip ir visi kiti dalykai sudarantys žmogaus gyvenimo visumą reikalauja resursų: laiko, dėmesio, valios, finansų ir t.t.
    Skirtingų žmonų “tortas“ suraikytas skirtingomis proporcijomis. Darboholiko segmentas skirtas darbui ir profesiniam tobulėjimui, gal būt vagia resursus iš šeimos ir hobio. Donžuano ar seks maniako, seksualinius sektorius užgožia kitus. Alkoholiko “torte“, beveik viską nustelbia jo priklausomybė nuo degtinės. Gal šiuo atveju ir pats “tortas“ tampa mažesnis nei kitų.
    Aš vedu prie to, jog kai žmogus labai daug dėmesio skiria asmeninei sveikatai (sveika mityba, dienos režimas, reguliarūs sveikatos patikrinimai, sveikatingumo centras ir SPA), kyla įtarimų jog jo gyvenime kiti žmonės (artimieji, bendradarbiai, draugai ir kiti) užima neproporcingai mažai vietos. Lygiai toks pats ne visai malonus jausmas kyla kai sutinki žmogų prestižiškai besirūpinantį savo išvaizda, tvarka namuose ar sodybos aplinka. Aišku, pilnai tikėtina, jog toks žmogus “vagia“ resursus nuo TV žiopsojimo, sėdėjimo prie kompo ir šnapso gėrimo, tačiau kažko mano “dūšia nelinksta“ prie bet kurios srities perfekcionistų.
    Na ir pasakojimas ta tema. Manau, jog jį kažkada skaičiau “Moksle ir gyvenime“ (labai senai toks žurnalas Lietuvoje buvo populiarus):
    “Vienas filosofas, žaisdamas biliardą, “sausai“ pralošė gal kokias keturias partijas kažkokiam jaunuoliui. Pasipiktinęs, jis išrėžė tokią kalbą:
    – Jaunuoli, jei jūs neblogai žaistumėte biliardą, tai būtų galima sakyti, kad esate praprusęs šioje srityje, bet kai jūs žaidžiate šitaip gerai, kyla labai rimtų įtarimų, jog turite didelių spragų kitose išsilavinimo ir gyvenimo srityse“

    Vladas

    Patinka

  4. Labas rytas, Vladai 🙂

    Žinoma, kraštutinumai visur kenkia. Kas liečia sveikatą – tai tokius kraštutinumus galima greičiau pavadinti nemokšiškumu, nes tablečių gėrimas ir nuolatinis vaikščiojimas pas gydytojus nėra rūpinimasis sveikata, arba kitas kraštutinumas – visiškas nesirūpinimas sveikata, tai greičiau sveikatos principų nesuvokimas.

    Be to, pasižvalgius aplink, daugiau pamatysime tokių žmonių, kurie apskritai nesirūpina savo sveikatą ir net kenkia jai.

    Kažkodėl sveikai gyvenančius žmones daugelis įsivaizduoja kaip kažkokius savanorius-kankinius, kurie atsisako tariamų gyvenimo malonumų (be saiko valgyti, gerti alkoholį, rūkyti ir pan.,).

    Tačiau retas supranta, kad tai yra elementarus sąmoningas gyvenimas, adekvatumas – kai atsisakoma to, kas kenkia ir pasirenkama tai, kas sveika. Argi tai kraštutinumas – sveikai maitintis, pakankamai judėti, būti psichiškai sveiku?

    Juk dar antikos filosofai pastebėjo, kad esame trejopi – kūnas, siela ir dvasia ir ši trejybė harmoningai sąveikauja tik tuomet, kai kiekvienai iš jų skiriame adekvatų dėmesį (tuomet esame visapusiškai sveiki), be kraštutinumų, kaip tu ir rašei 🙂 .

    Patinka

  5. Sveika, Vilte,

    Vis labiau pradedu tikėti, jog gyvenime nebūna kraštutinumų:). T.y. tai kas man (arba tau) atrodo kraštutinumas, tam žmogui, kuris taip elgiasi – atrodo gyvenimo norma. Kitaip sakant jei žmogus suvoktų kažkokį savo elgesį ar įprotį kaip kraštutinumą – jis taip greičiausiai nesielgtų. Paprastai kiekvienas priimam save už atskaitos tašką (kažkada atrodo minėjau tai rašydamas apie “normaliai“ išgeriančius). Žmogus paprastai linkęs pateisinti ir išsaugoti įprastą elgesį kol “gyvenimas skaudžiai užvožia“ arba koks svaiginantis autoritetas nurodo gyventi kitaip.
    O harmonija gyvenime pats geriausias dalykas, tik ir vėl – kiekvienas ją suvokia savaip:)

    Patinka

  6. Labas, Vladai 🙂

    Taip, visi žiūri iš savo taško, kiekvienas eina savo pasirinktu keliu. Tačiau yra bendri gyvenimo principai, dėsniai, kuriuos pažeidę turime prastas pasekmes. Džiugina, kad žmonės jau išmoko suprasti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis.

    O harmonija yra harmonija, nepriklausomai nuo mūsų įsivaizdavimo. Tai dvasinė kategorija, kuri trumpai apibrėžiama taip: meilė plius išmintis yra harmonija. Išoriniais poveikiais ji nepasiekiama, tačiau pasiekęs ją žmogus gali harmonizuoti ir aplinką 🙂 ..

    Smagaus savaitgalio, Vladai 😀

    Patinka

  7. Naudinga informacija, kuo daugiau žinome apie savo kūno sistemą, tuo geriau. Beje patys trombocitai yra be galo svarbūs… mat jie padeda kraujui krešėti, taip nepatenka joks užkratas.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s