Kategorija: Mintys

Kartą pas vieną išminčių patarimo atėjo moteris. Ji pradėjo jausmingai pasakoti apie tai, kaip ją nuskriaudė giminaitė ir apie savo nuoskaudas.

Išminčius išklausė, bandė raminti moterį ir galiausiai patarė jai atleisti skriaudą.

– Atleisti?.. Kaip tai atleisti? Po visko, ką ji man padarė?! Ne niekada! – piktinosi moteris, – Ir kodėl turėčiau daryti gera tai, kuri man tiek blogo padarė?..

– Bet pažvelk: tavo pyktis tik didina blogį, – atsakė išminčius, – žinai, aš papasakosiu tau vieną istoriją, o paskui jau tu elkis kaip išmanai..

– Taigi, – tęsė išminčius, – gyveno sau žmogus. Kartą jis paprašė motinėlės gamtos, kad naktimis būtų šviesu – tuomet žmogui nereikėtų vakarais žvakių deginti, o žiemą – šilta, kad nereikėtų krosnies kūrenti.

Bet motinėlė gamta tik nusišypsojo į tokį žmogaus prašymą – juk ji geriau žino, kaip turi būti..

Supyko žmogus ir atrėžė: “Jei tu taip, tuomet aš vakarais nedeginsiu žvakių ir nešviesiu tau. Ir krosnies žiemą nekūrensiu, kad nešildyčiau tavęs. Aš net trobos duris paliksiu atvertas, kad nė trupučio šilumos tau neliktų – tuomet pamatysi, kaip tau bus šalta!

– Na ir kvailas tas žmogus, – įsiterpė moteris, – nejau jis iš tiesų manė, kad žvakėmis gali nušviesti gamtą, o krosnimi ją sušildyti per šalčius?.. Juk to pirmiausiai reikėjo jam pačiam! O gamta savimi kuo puikiausiai pasirūpina..

– Taip, – nusišypsojo išminčius, – bet kodėl tu elgiesi lygiai taip pat, kaip tas žmogus?

– Aš?.. – nustebo moteris.

– Taip, tu. Kodėl gesini savo meilės šviesą, kai aplink tave kaupiasi tamsa, ir kodėl neįžiebi savo širdies židinio, kai aplink dvelkia žmonių beširdiškumo šaltis?

Vietoje to, kad sėdėtum tamsoje ir lauktum, kol kažkas tau pašvies tamsoje – ar ne geriau pačiai uždegti savo vidinę šviesą? Juk tuomet bus šviesu ne tik tau, bet ir visiems aplinkui.

Ir vietoje to, kad sėdėtum šaltyje ir lauktum, kol kažkas sušildys tave – ar ne geriau pačiai įžiebti savo širdies židinį ir sušilti pačiai bei sušildyti kitų žmonių širdis?

– Atmink, – tęsė išminčius, – viskas prasideda nuo mūsų pačių. Kas bevyktų aplinkui – tvyrotų sutemos ar spaustų šaltis – įžiebkite savo Meilės šviesą ir šilumą.. Patys tapkite tokia Šviesa ir Šiluma! Tik tuomet tamsa ir šaltis pasitrauks.. 🙂

Visiems šilto savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Jei jaučiamės pavargę ir išsekę – yra puikus ir – ko gero, vienintelis būdas atgauti jėgas.

Pabūkime gamtoje – pasigrožėkime ja, ir giliai, ramiai pakvėpuokime..

Nustebsite, kaip greitai pajusite jėgų antplūdį..

Juk tuomet, kai esame įsitempę – blaškomės, skubame – ir tai dar labiau sunkina mūsų būseną.

O gamta visada nuramina ir suteikia jėgų – juk esame neatsiejama jos dalis.. Todėl ir bendravimas su gamta mums gyvybiškai reikalingas.

Bet iš kur tas nerimas, nuovargis ir įtampa?.

Kai esame tarp žmonių, kurie nuolat dėl kažko nerimauja – dėl darbo, dėl ateities, dėl pinigų, dėl kitų žmonių.. – mums labai lengva “užsikrėsti“ jų nerimu.

Kai nuolat esame uždarose patalpose, daug sėdime, varginame akis mirgančiais vaizdais ir dirbtina šviesa, mažai judame ir mažai miegame – pajuntame nuovargį.

Kai bendraujame siekdami dominuoti, kai turime daug lūkesčių ir pretenzijų kitiems žmonėms – pajuntame įtampą.

Kai stengiamės atitikti primetamus gyvenimo šablonus, kai veidmainiaujame – tolstame nuo savo tikrojo “aš“, savo unikalių gebėjimų, prarandame vidinę ramybę.

Bendravimas su gamta padeda mums nusiraminti ir susijungti su savuoju “aš“ – tai leidžia tvirčiau jaustis žmonių pasaulyje ir neįsitraukti į viso to chaoso vidurį.

Bendravimas su gamta žadina mūsų sąmoningumą. O sukurtas žmonių pasaulis, atvirkščiai – migdo sąmonę.

Visas žmonių pasaulis su savo mokesčiais, valdžia, finansais, konfliktais gamtoje neegzistuoja.

Medžiai, gėlės, žolė, kalnai, vandenynai, gyvūnai nesijaudina dėl mokesčių, nors.. jei tik galėtų – valdžia ir juos apmokestintų..

Jei tik atsiribosime nuo to begalinio šurmulio ir nerimo – pamatysime, kad gamta yra nuostabi, gausi ir taiki. Ji turi savyje žymiai daugiau, nei visos žmonių “gėrybės“, perkamos už pinigus.

Būdami gamtoje, mes susiliejame su jos ramybe, laisve, harmonija..

Ir tik žmonėms, kurie prarado ryšį su gamta, ji atrodo laukinė, žiauri ir pavojinga. Galbūt, tai pasąmoninis kaltės jausmas dėl to, kad žmonės taip negailestingai ją išnaudoja?..

Juk žmonių pasaulis daug pavojingesnis – jame daugiau šansų žmogui nukentėti nuo žmogaus, nei nuo laukinio gyvūno, arba – nukentėti autoavarijoje, nei nuo gamtos stichijos.

Sąmoningam, dvasingam žmogui gamta yra nuostabi.. Tai tarsi mylinčios motinos apkabinimas, tarsi sugrįžimas į jaukius namus.

Bendraukime su gamta. Joje įžvelgsime harmoningos būties dėsnius, susijungsime su savo vidumi. Ir tuomet skleisime taiką, meilę ir vienybę žmonių pasauliui..

Smagaus ir šilto savaitgalio visiems 🙂 !

* Nuostabiausia doro žmogaus gyvenimo dalis – smulkūs kasdieniniai poelgiai, kupini kilnumo ir meilės. V. Vorsvortas

* Atjauta – tai harmoningas buvimas su savimi, su kitu žmogumi ir su visu pasauliu. Tai – spontaniškiausias, intuityviausias gerumas. Tai harmonija, atverianti save ir leidžianti meilei nevaržomai lietis į kitus, nelaukiant jokio atlyginimo. D. Brendonas

* Dėl ko gi mes gyvename, jei ne tam, kad palengvintume gyvenimą vieni kitiems? D. Eliotas

* Kiekvieną sekundę tu gali atgimti. Kiekviena sekundė gali tapti nauja pradžia. Tai – pasirinkimas. Tavo pasirinkimas.

* Gero darbo negali įkvėpti neapykanta, o tuo labiau – savanaudiškumas. Jis padaroma tik iš meilės. Dž. Raskinas

* Yra daug žmonių, turinčių taip geidžiamą materialią prabangą, tačiau jų gyvenimas persmelktas tylios (o kartais triukšmingos) nevilties, nieko nesuvokiant, išskyrus tai, kad jie patys yra tarsi kiauras maišas – kad ir kiek maisto ar gėrimų į jį piltų, kad ir kiek automobilių ir televizorių ten kimštų, kad ir kokiais protingais vaikais ar ištikimais draugais ties to maišo kraštais jie puikuotųsi, vis viena… skausmingai geidžia dar! B. Levinas

* Aukščiausias teismas – sąžinės teismas. V. Hugo

* Žmonės, manantys, kad pinigai viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. P. Buastas

* Rūpindamiesi kitų laime, atrandame ir savąją. Platonas

* Netikėkite žodžiais – nei savais, nei svetimais, tikėkite tik darbais – savais ir svetimais. L. Tolstojus

* Konservatorius – tai žmogus abiem sveikom kojom, bet taip ir neišmokęs vaikščioti pėsčias. T. Ruzveltas

* Nuoširdumas yra tiesos motina ir garbingo žmogaus išraiška. D. Didro

* Meilė dosni mylinčiajam. L. Tolstojus

* Su tėvais elkis taip, kaip norėtum, kad tavo paties vaikai elgtųsi su tavimi. Isokratas

* Kas turi daug ydų, tas turi daug ir valdovų. F. Petrarka

* Žmones pažinsi ginče ir kelionėje. Dž. Herbertas

* Maistą, skirtą gyvybės palaikymui, nesaikingumas paverčia nuodais. Ž. De La Briujeras

* Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum savo jėgas, o ne jas slopintum. Ciceronas

* Siekti pertekliaus – vadinasi, vaikytis nepriteklių. P. Siras

* Trumpos mintys tuo geros, kad stropų skaitytoją skatina galvoti. L. Tolstojus

* Laisvė – tai beribės galimybės, nuolatinis vystymasis ir tobulėjimas.

* Nei meilės, nei laimės neveikia išorinės sąlygos. Priklausomybė nuo išorinių stimulų yra pinklės, spąstai. S. Chinmoy

* Už visų iliuzijų yra meilės šaltinis, gryno potencialo laukas. Ir tas potencialas – jūs pats. Dvasiniu požiūriu būti meile yra natūrali žmogaus būsena. Nutolti nuo meilės – štai kas yra nenatūralu. D. Čopra

* Kiekviena nauja diena prašvinta naujai realizacijai. Gyvenimas yra nuolatinė realizacija tam, kurio vidinės akys atvertos. S. Chinmoy

Visiems saulėtos pavasarinės nuotaikos ir gražaus savaitgalio! 🙂

Vieną kartą susitiko dvi Sąžinės: doro žmogaus Sąžinė ir niekšo Sąžinė.

– Kaip gyveni? – paklausė pirmoji.

– Geriau neklausk.. – atsakė antroji ir pravirko, – ne gyvenimas, o kančia..

– Nejaugi taip blogai? – doro žmogaus Sąžinė susigraudino, užjausdama draugę..

– Mano žmogus visai neteko gėdos. Jo niekas nedomina, išskyrus jį patį. Jam nesvarbūs kitų žmonių jausmai, jis gali bet ką pažeminti.. O apie pagalbą bėdoje kitam žmogui net minčių neturi!

– O ar bandei belstis į jo širdį? – pasidomėjo pirmoji.

– Žinoma.. – atsiduso niekšo Sąžinė, – bandžiau: ir knygas apie gėrį ir blogį rodžiau, ir į padorius žmones dėmesį atkreipdavau – kad pamatytų gerą pavyzdį.. Viskas veltui, viskas tik blogėja.

– O ką tavasis žmogus labiausiai brangina gyvenime?

– Jis baisus gerbėtroška: visada ir visur nori būti išskirtinis, pirmas, geriausias.. Et, ką bekalbėti.. Beviltiškas atvejis..

– Hmm.. – trumpam susimąstė doro žmogaus Sąžinė, – rodos, aš žinau, ką daryti!

Abi Sąžinės pasikalbėjo, pasitarė, paslaptingai nusišypsojo viena kitai ir patraukė kiekviena pas savo žmogų..

Sekantį rytą, vos pabudus, niekšą užvaldė įprastos mintys. “Kaip man nusibodo ta amžinai bambanti ragana“ – pagalvojo jis, žiūrėdamas į savo žmoną.

– Ką?! – staiga išgirdo niekšas žmonos balsą, – tai aš bambanti ragana?..

Niekšas žado neteko.. Puolė teisintis, sutriko.. Ir su siaubu pagalvojo: “ji skaito mano mintis!..“

Toliau – dar daugiau: darbe jis vėl, kaip įpratęs, galvojo apie savo bendradarbius ir viršininką.. Ir.. visi girdėjo jo mintis! Niekšą už jas net atleido iš darbo..

Blogiausia, kad jis nežinojo – kaip tas mintis pakeisti. Juk jis visą savo gyvenimą galvojo viena, o kalbėjo kita. Ir jam tikėjo, jį vertino, gerbė ir gal net mylėjo..

O čia štai tau: viskas, kas buvo slapčiausia, staiga tapo visiems matoma ir žinoma! Niekšui nieko daugiau neliko daryti, tik bandyti mokytis kitaip galvoti.

Tai pasirodė neįtikėtinai sunki užduotis, nes jis priprato linkėti visiems bloga: bendradarbiui – nesėkmių, kaimynui – nelaimių, draugui – nepriteklių, broliui – vienatvės..

Jis slapta svajojo apie stambų kyšį ir apie svetimas žmonas, kurpė keršto planus, visiems pavydėjo, gudrumu ir melu siekė savųjų tikslų.

O dabar visi kaipmat viską sužinodavo!

– Begėdis tu, – sakė jie.

– Tu visai sąžinės neturi, – piktinosi kiti.

“Apie ką jie čia? Apie kokią sąžinę?.. Kur ją rasti?“ – tokios mintys dabar kankino niekšą bemiegėmis naktimis.

Jis prarado apetitą, pradėjo prastai miegoti.. Nuo jo nusisuko visi pažįstami žmonės. Niekas nenorėjo turėti reikalų su tokiu žmogumi.

– Reikia pagaliau surasti tą sąžinę! – šūktelėjo jis iš nevilties, – tik kur gi ji?!

– Aš visada su tavimi, – tyliai prabilo niekšo Sąžinė, – tik tu nepastebi manęs. Aš beldžiausi į tavo širdį, bet ji buvo aklinai uždara.. Tu jau nemoki gyventi su manimi, t.y., pagal sąžinę. Dabar, kai visi žmonės pažino tave tikrąjį – tavo širdį suspaudė skausmas, nes pajutai, kaip kentėjo tie, kuriuos tu skaudinai.

– Galbūt, tu teisi.. Bet aš supratimo neturiu, ką reiškia “gyventi pagal sąžinę“!..

– Pirmiausiai pradėk linkėti visiems žmonėms to, ko palinkėtum sau. O dabar aš trumpam palieku tave – tu turi pats pasikeisti. O kai pasikeisi, tuomet ir pašnekėsime.

– Bet palauk!.. Ką reiškia “pasikeisti“?.. Kaip pasikeisti, ką pakeisti – rūbus, šukuoseną?.. O gal naują automobilį nusipirkti?.. Ar girdi, sąžine, neišeik, paaiškink!..

– Tu pasikeisi tik tuomet, kai pats patirsi viską, ką padarei kitiems žmonėms.

Keistis niekšui buvo labai sunku.. Viskas, ką jis padarė gyvenime, sugrįžo jam su kaupu: jis patyrė apgaulę, išdavystę, nuoskaudas, patyčias, pažeminimą, skurdą, netektį..

Diena iš dienos, žingsnis po žingsnio jis mokėsi užjausti, mylėti, padėti, atiduoti.. mokėsi atleidimo, atsakomybės, geranoriškumo..

Jis išmoko stebėti savo mintis, emocijas, jausmus. Jis net nepastebėjo, kaip šiame nelengvame Kelyje iš niekšo virto Doru Žmogumi. Ir tada jam atsivėrė gyvenimo Tiesa.

… Po daugelio metų susitiko Doro Žmogaus Sąžinė su kito Doro Žmogaus Sąžine.

– Kaip gyveni? – paklausė pirmoji.

– Kaip matai, – spinduliuodama džiaugsmu, atsakė antroji.

Ir abi Sąžinės paslaptingai susižvalgė, nusišypsojo ir nukeliavo kiekviena pas savo Žmogų 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – R. V.)

Visiems gražaus ir šilto savaitgalio 🙂 !

* Gebėjimas juokauti – dvasingo, išmintingo ir kūrybingo žmogaus bruožas. Su tokiais žmonėmis lengva ir malonu bendrauti – jie pakelia nuotaiką ir skleidžia pozityvumą.

* Juokaudami mes spontaniškai kuriame! Humoro jėga – netikėtume, gebėjime pamatyti situaciją kitaip, pozityviai.. Juokaudami mes kuriame alternatyvią – pozityvią realybę :)!

* Sveikas humoro jausmas pasireiškia spontaniškai ir tuomet, kai juokinga visiems, o ne tik tam, kuris juokauja 😉 – kai siekiama parodyti situacijos komiškumą, o ne juokaujančio šaunumą.

* Pikta ironija – ne humoras, o egoistinio proto išvedžiojimai siekiant pašiepti arba pažeminti. Tokiuose siekiuose nėra meilės, todėl jie negali sukurti nieko gero.

* Tikrasis, sveikas humoras – geranoriškas, taikus, įkvepiantis. Tai gebėjimas intuityviai pastebėti ir šmaikščiai pabrėžti dalykus, kurių kiti nepastebi.

* Juokauti gali ne kiekvienas! Bet kokiu atveju – venkite bandymų juokauti, kai žeminamas žmogaus orumas ar tautinės vertybės, kai žmogus yra bėdoje, arba kai kitas žmogus neturi humoro jausmo.

* Linksmas žmogus bet kokiame kolektyve – visada kolektyvo siela :).

* Humoras suartina: juokaudami mes kuriame nuostabią džiaugsmo, lengvumo ir meilės atmosferą.

* Šeimyniniame gyvenime sveikas humoras gyvybiškai reikalingas: be jo sunku išsaugoti šeimos psichologinį-emocinį balansą – suprasti kitus, susitarti, neįskaudinti, išsaugoti kiekvieno individualumą.

* Ar pastebėjote, kad lengvą įtampą dėl neatsargiai ištartų žodžių kartais nubraukia paprasta frazė: “atleisk, nevykusiai pajuokavau“, arba – “norėjau tik pajuokauti..“? Po tokių žodžių pyktis net neužgimsta ir telieka lengvas nesusipratimas :)..

* Humoras spinduliuoja meilės energiją ir suteikia galimybę pažiūrėti į situaciją iš kito taško – praplėsti savo matymą, įleisti į gyvenimą gaivumą ir naują polėkį. Tai labai svarbu.

* Kartais sunkią akimirką pakanka įžvelgti bent vieną teigiamą momentą – ir jau galima atsikvėpti lengviau.. Humoras švelniai išveda žmogų iš susitapatinimo su problema būsenos. Tai, iš ko galime pasijuokti su meile – tampa išmokta gyvenimo pamoka.

* Sveikas humoras padeda mums pamatyti save iš šalies ir pažvelgti tiesiai į tai, į ką anksčiau negalėjome žiūrėti be įtampos ar baimės.

* Kai žmogus nuoširdžiai šypsosi – jis jaučiasi laisvas, ir ši nuostabi būsena išreiškia mūsų meilę ir vienybę su pasauliu :)..

* Pozityvios emocijos “išmuša“, išjudina užsistovėjusias negatyvias mintis ir atgaivina mūsų mąstymą.

* O jei juokiamės iš širdies – mūsų siela darbuojasi kaip bitutė: transformuoja “tonas“ negatyvios energijos į pozityvią :). Ir mes tampame stipresni!

* Humoras gydo visapusiškai: emocijos aprimsta, mintys pasidaro aiškios, o kūnas ilsisi nuo įtampos, baimės ar nuoskaudų. Tai leidžia atgauti dvasinę pusiausvyrą ir būti sveikais.

* Ir.. smagus ir greitas būdas išjudinti užsistovėjusias mintis ir pakelti nuotaiką :). Pabandykite ;):

1) Išrinkite bet kurią raidę ir sugalvokite sakinį iš 10-12 žodžių (galima ir daugiau :)), kur kiekvienas žodis (daiktavardis, veiksmažodis, būdvardis ir t.t..) prasideda jūsų pasirinkta raide.
2) Atlikite tai dar kelis kartus su kitomis raidėmis.
3) Perskaitykite – tikrai nusišypsosite :).. Galite pažaisti šį žaidimą ir su vaikais mokyklinukais :).

Smagios artėjančios juokų dienos :)! Pajuokaukite – smagiai, linksmai, su meile :).. Būkite tyro džiaugsmo šaltiniu :)!

* Viskas, kas didinga – prasideda viduje

Jei kiaušinis sudaužomas jėga iš išorės –

Gyvenimas pasibaigia.

Jei kiaušinis sudaužomas jėga iš vidaus –

Gyvenimas prasideda.

Viskas, kas didinga –

Prasideda iš vidaus.

* Motyvacija gyvenimui (P. Koeljo)

Negyvenkite kiekvieną dieną taip, lyg ji būtų paskutinė.

Gyvenkite kiekvieną dieną taip, lyg ji būtų pirmutinė.

* Per širdį – į Esmę

Visos dvasinės pasaulio tradicijos pabrėžia mūsų energetinio centro – širdies – svarbą mūsų dvasiniame augime.

Tačiau bandymai protu suvokti begalybę – Dievą, Esmę – tesukuria daugybę įtampos: juk jei galime kažką įsivaizduoti – reiškia, tai jau ne begalybė.

O štai širdis yra nuolat begalybėje..

Tik suvokdamas save ir pasaulį per širdį, gali atsiminti savo giluminę prigimtį, savo esmių Esmę.

* Dvi moralės (G. Floberas)

Yra dvi moralės.

Yra menka, sąlyginė, žmonių sugalvota – ji permaininga, ji rėksminga, ji kapstosi purve po mūsų kojomis.

Bet yra kita Moralė, Amžina – ji supa mus, kaip Gamta, ji virš mūsų, kaip mėlynas Dangus, ji šviečia mums, kaip Saulė..

* Veidrodinis atspindys

Kuo sudėtingiau tu žiūri į gyvenimą – tuo sudėtingiau jis žiūri į tave.

* Būties esmė (Laozi)

Puodą lipdo iš molio,

bet būtent tuštuma jame ir yra puodo esmė.

Namas statomas iš sienų su langais ir durimis,

bet būtent tuštuma jame yra namo esmė.

Bendras principas:

Materija – naudinga,

O tai, kas nematerialu – yra būties esmė.

* Laimė

Neįmanoma atrasti Laimės..

Tačiau galima tapti Laimės šaltiniu!

* Paklausyk..:

Netrukdyk Dievui

Būti tavyje Dievu ;)..

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio :)!

Tiesiog dabar pabandykite įkvėpti ir pajusti gaivų, deguonies prisotintą orą.. Jūs negalite pamatyti oro, bet jis visada jus supa ir visada yra jums prieinamas.

O juk Meilė truputį panaši į orą. Ją, galbūt, sunku pastebėti, bet ji visada yra mumyse ir visada mus supa..

Patirdami spaudimą gyvenime – asmeniniuose santykiuose arba klausydamiesi žinių srauto, perpildyto konfliktais ir negatyvumu – galime nepastebimai išstumti Meilę ir pajusti, kad jai jau nebeliko vietos mūsų Širdyje..

Tačiau Meilė įpinta į mūsų gyvenimą, į mūsų prigimtį. Iš esmės, Meilė yra varomoji jėga žmonijos evoliucijoje.

Šiame dualiame pasaulyje mūsų protėviai skaldėsi į grupes ir varžėsi tarpusavyje: tie, kurie mylėjo ir buvo nusiteikę rūpintis vieni kitais, ir tie, kurie elgėsi priešingai.

Bet nežiūrint į jokias kliūtis, iš kartos į kartą žmonėms buvo perduodami draugystės, altruizmo, atjautos, gerumo ir vienybės genai. Meilės dėka.

Juk kai esame kupini Meilės – mes jaučiamės lyg namie: tai palaimos, ramaus proto ir kūrybingumo būsena..

Tačiau labai lengva išvaryti mus iš šių jaukių “namų“ kritine pastaba, niūriu žvilgsniu, nusivylimu.. Tuomet mes tampame “benamiais“ ir papuolame į baimės ir pykčio glėbį, šalia kurių Meilė tiesiog negali gyventi.

Ilgainiui tokia “benamystė“ gali tapti norma.. Tai primena paviršutinišką kvėpavimą: kai aplink pilna oro, bet mes pamirštame, kad galime įkvėpti pilna krūtine, pamirštame, koks gaivus yra oras.

Meilė labai panaši į mus supantį orą: gyventi Meilėje taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti. Meilė, kaip ir oras, mums gyvybiškai reikalinga..

Taigi, mums būtina sugrįžti į mūsų Meilės namus – į mūsų Širdį. Tik Meilė gali padėti įveikti visus sunkumus, tik Meilė leidžia pamatyti kitų žmonių mylinčią prigimtį.

Sugrįžkime į mūsų Meilės namus – užkurkime Širdyje Meilės židinį..

(pagal R. Hansen alegoriją “Budos protas“)

Visiems linkiu gražaus ir šilto savaitgalio :)!

Sveiki!

Jie sako: tu nesugebėsi!

Bet tu imi ir darai!

Jie kalba.

Tu darai.

Jie sako: tu nespėsi!

Bet tu vis vien pasieki savo!

Jie kalba.

Tu darai.

Jie sako: tai neįmanoma!

– Ką gi, – sakai tu, – tuo geriau, reiškia, aš būsiu pirmas, kas tai padarys.

Jie sako: kam tau to reikia, yra paprastesni keliai…

O tu žiūri į juos ir supranti, kad niekada nesugebėsi išaiškinti jiems pačio svarbiausio dalyko: TAU NEREIKALINGAS “PAPRASTAS“ KELIAS, TU NORI EITI S-A-V-O KELIU! SAVO! Net jei jis bus sudėtingas.

Ir net jei tame kelyje tavęs laukia sunkumai, melas, išdavystė, skurdas ir skausmas.

Tai TAVO KELIAS. Ir tu nueisi jį iki pat galo, koks sunkus jis bebūtų.

Juk geriau eiti SAVO KELIU, eiti nepramintais takais, padaryti atradimus, kurie laukia būtent tavęs, aptikti vertybes, kurias galima surasti tik neištirtose erdvėse ir galiausiai patirti SAVO PERGALĘ, nei nuobodžiai slinkti steriliu, asfaltuotu, monotonišku ir nykiai-tuščiu keliu, kuriuo kartu su tavimi paskui svetimas svajones ritmingai slenka dar milijonai tokių pačių beveidžių zombių-vergų.

TU BŪTINAI PASIEKSI SAVO! Bet kokia kaina.

Tu negali pasukti į šalį, tu neišduosi savęs.

Kelio pabaigoje tavęs laukia TAVO PERGALĖ.

Ji VERTA VISŲ TŲ PASTANGŲ, kurias dėl jos įdėsi, JI VERTA VISŲ NETEKČIŲ, kurias dėl jos patirsi.

Taigi, nusišluostyk ašaras, susiimk, susikaupk – ir pirmyn!

Ir neliūdėk – jie dar nežino, kuo tu tapsi! 😉

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Dėkoju už leidimą išversti šį nuostabų laišką :)!

Visiems linkiu saulėtos pavasarinės nuotaikos :)!

* Tik vyrui moteris – paslaptis.. Moteris moterį mato kiaurai :).

* Pavasaris – ne tik sniego, bet ir širdžių tirpimo metas.

* Ko nori moterys? Moterys nori, kad viskas būtų taip, kaip jos nori!

* Keistos tos moterys.. Vadina savo mylimuosius zuikiais, kačiukais, meškiukais.. o paskui reikalauja, kad jie būtų tikrais vyrais!

* Vyrams paprasčiau gyventi – juos myli uošvienės :)..

* Jei myli žmogų tokį, koks jis yra – myli iš tikrųjų. Jei stengiesi pakeisti jį iš pagrindų – myli tik save.

* Meilė per atstumą – tas pats, kas pietūs per televizorių.

* Pavasaris parodo – kiek valgei žiemą ;)..

* Geriausios sąlygos lieknėjimui: tuščias šaldytuvas, pustuštė piniginė, o iki atlyginimo – dar dvi savaitės.

* Moterys pradeda laikytis dietos dėl trijų priežasčių: jei išsiskyrė su mylimuoju, jei įsimylėjo, arba – jei rytoj pirmadienis.

* Norite sustabdyti laiką? Tai paprasta: tolimiausias “rytoj“ prasideda tuomet, kai planuojame pradėti laikytis dietos.

* Vaikystė – kai miegas pareiga, o ne svajonė..

* Anksčiau vaikams didžiausia bausmė buvo – “neisi į kiemą“, dabar – “išjunk kompiuterį ir eik į kiemą“.

* Gerbkite savo tėvus – jie baigė mokslus be Google ir Wikipedijos!

* Paradoksas: be kompiuterio mes nieko negalime padaryti, o su kompiuteriu tuo labiau nieko nepadarome ;)..

* Meilė ir pavydas niekada negyvena kartu: arba meilė ištirpdo pavydą, arba pavydas sugriauna meilę.

* Pavydas – kai: tiksliai nieko nežinai, turi ypatingai lakią vaizduotę ir visko bijai.

* Neskubinkite moters, kai ji ruošiasi kažkur eiti: ji ne “sukinėjasi prieš veidrodį“, bet kuria nuotaiką!

* Moters svajonė – būti savo vyro svajonių moterimi :)..

* Kai moteris gerai atrodo – visi tyli.. Bet pakanka priaugti svorio ar atsirasti ratilams po akimis – tuoj visi pradeda domėtis, kaip ji gyvena.

* Moterys pavasarį – lyg snieguolės: dar sniegas nenutirpo, o jos jau žydi!

* Žydinti moteris nesukelia alergijos..

* Graži moteris patinka akims, gera – sušildo širdį :).

* Kiekviena moteris savo namuose ir ponia, ir tarnaitė..

* Pats sunkiausias ir nedėkingiausias – namų šeimininkės darbas: atlyginimo nėra, išeiginių nėra, atostogų nėra, o darbai niekada nesibaigia!..

* Nebūtinai žmogus, kuris užaugino sūnų, pastatė namą ir pasodino medį – tikras vyras. Labai dažnai tai – tiesiog moteris :).

* Na ir gyvenimas: turi užmigti kai nenori, keltis kai nenori – kad suspėtum ten, kur nenori būti!..

* Pinigais labai lengva patikrinti žmogaus padorumą: moterį – pinigų stygiumi, vyrą – pinigų pertekliumi.

* Dviguba grėsmė: moteris, kuri moko kitą moterį vairuoti.

* Dievas negali visur vienu metu suspėti – todėl sukūrė Motinas :).

* Pavasaris – kaip meilė: labai lauki, bet visada ateina netikėtai..

* Bučinys – vienas iš mieliausių būdų atrasti bendrą kalbą :).

* Šviesu tam, kas turi širdyje saulę.. šilta tam, kas skleidžia šilumą :)!

Saulėtos nuotaikos visiems :)! Moterims – šilčiausi sveikinimai artėjančios pavasarinės šventės proga :)!

Kas svarbiau?

Kartą išminčiaus paklausė:

– Kas svarbiau: mylėti ar būti mylimam?

Išminčius atsakė:

– O kas paukščiui svarbiau: dešinysis ar kairysis sparnas?

Kažkam esi pats svarbiausias!

– Nėra nesvarbių žmonių, kiekvienas žmogus šioje Žemėje yra kažkam pats svarbiausias, – kartą pasakė mano išmintingoji senelė.

Jos žodžiai mane nustebino.

– Ir tu kažkam esi svarbiausias, – tęsė ji.

Ir paaiškino:

– Galbūt, tu nepastebi kažkokių savo savybių, galbūt, jos ne visiems svarbios, bet – be jokios abejonės, kažkam jos pačios svarbiausio: tavo gerumas, tavo šypsena, tavo meilė, tavo stiprybė, o gal tiesiog tavo buvimas šalia..

Draugai

Vieno Mokytojo paklausė:

– Kokie draugai yra tikri?

Mokytojas atsakė:

– Oo, jie būna labai skirtingi:
Yra draugai lyg maistas: tau jų reikia kiekvieną dieną..
Yra draugai lyg vaistas: jų ieškai, kai tau blogai..
Yra draugai lyg liga: jie patys tavęs ieško..
Ir yra draugai lyg oras: ne visada jų palaikymą pastebi, bet jie visada su tavimi..

Laiminga santuoka

– Kas yra laiminga santuoka? – paklausė išminčiaus, – Ar kai sutuoktiniams jauku namuose, gera kartu ir jie nesvajoja apie laisvę?

– Ne, – atsakė išminčius, – kai jiems jauku namuose, gera kartu ir abu jaučiasi laisvi..

Pavojinga lėta ugnis..

Kas bus, jei įmesite varlę į karštą vandenį?

Ji kaipmat nuspręs:

– Čia pavojinga, reikia kuo greičiau dingti!

Ir tuoj pat iššoks iš vandens.

O kas, jei tą pačią varlę įleisite į šiltą vandenį ir pastatysite puodą ant lėtos ugnies?

Ji, žinoma, pastebės, kad darosi vis šilčiau, bet pagalvos:

– Šiek tiek daugiau šilumos nepakenks..

Ir viskas baigsis tuo, kad galiausiai ji išvirs..

Taip ir gyvenime – daug kas kaupiasi pamažu: antsvoris, prasta sveikata, skolos, įtampa, nuoskaudos..

Todėl – nepamirškite augimo tendencijų.. deramai įvertinkite smulkmenas.

Geriausias gyvenimas

Išminčiaus paklausė:

– Koks gyvenimas pats geriausias?

– Kai nedarome to, už ką smerkiame kitus, – atsakė išminčius.

Šeimyninės laimės paslaptis

Viena laiminga pora šventė 60 metų bendro gyvenimo sukaktį.

– Kaip jums pavyko taip ilgai pragyventi kartu? – paklausė jų.

– Tai dėl mūsų požiūrio į gyvenimą.. Matote, mes gimėme ir užaugome tais laikais, kai sugedusius daiktus taisydavo, o ne išmesdavo :)..

Visiems gražaus savaitgalio :)!