Sveiki!
Jie sako: tu nesugebėsi!
Bet tu imi ir darai!
Jie kalba.
Tu darai.
Jie sako: tu nespėsi!
Bet tu vis vien pasieki savo!
Jie kalba.
Tu darai.
Jie sako: tai neįmanoma!
– Ką gi, – sakai tu, – tuo geriau, reiškia, aš būsiu pirmas, kas tai padarys.
Jie sako: kam tau to reikia, yra paprastesni keliai…
O tu žiūri į juos ir supranti, kad niekada nesugebėsi išaiškinti jiems pačio svarbiausio dalyko: TAU NEREIKALINGAS “PAPRASTAS“ KELIAS, TU NORI EITI S-A-V-O KELIU! SAVO! Net jei jis bus sudėtingas.
Ir net jei tame kelyje tavęs laukia sunkumai, melas, išdavystė, skurdas ir skausmas.
Tai TAVO KELIAS. Ir tu nueisi jį iki pat galo, koks sunkus jis bebūtų.
Juk geriau eiti SAVO KELIU, eiti nepramintais takais, padaryti atradimus, kurie laukia būtent tavęs, aptikti vertybes, kurias galima surasti tik neištirtose erdvėse ir galiausiai patirti SAVO PERGALĘ, nei nuobodžiai slinkti steriliu, asfaltuotu, monotonišku ir nykiai-tuščiu keliu, kuriuo kartu su tavimi paskui svetimas svajones ritmingai slenka dar milijonai tokių pačių beveidžių zombių-vergų.
TU BŪTINAI PASIEKSI SAVO! Bet kokia kaina.
Tu negali pasukti į šalį, tu neišduosi savęs.
Kelio pabaigoje tavęs laukia TAVO PERGALĖ.
Ji VERTA VISŲ TŲ PASTANGŲ, kurias dėl jos įdėsi, JI VERTA VISŲ NETEKČIŲ, kurias dėl jos patirsi.
Taigi, nusišluostyk ašaras, susiimk, susikaupk – ir pirmyn!
Ir neliūdėk – jie dar nežino, kuo tu tapsi! 😉
Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija
Dėkoju už leidimą išversti šį nuostabų laišką :)!
Visiems linkiu saulėtos pavasarinės nuotaikos :)!
ruvi 