Apie vaistažoles

Kaip teisingai rinkti vaistažoles?

Antžemines augalų dalis – lapus, stiebus ir žiedus reikia rinkti sausu oru, kai nėra rasos. Nerinkite smarkiai apdulkėjusių ir nešvarių augalų, o po stipriai veikiančių vaistažolių rinkimo nusiplaukite rankas. O esant drėgnam orui galima iškasti šaknis ir gumbus, nes prieš džiovinant juos reikia nuplauti.

Pumpurus paprastai renkame anksti pavasarį (kovą ir balandį), kai jie subręsta, bet dar nesprogsta. Šiuo metu jie ypač turtingi veikliosiomis medžiagomis. Džiovinami pumpurai vėsioje vėdinamoje patalpoje, nes šilumoje jie gali išsiskleisti.

Žievę nuimame nuo jaunų, 3-4 metų šakų. Tai atliekame pavasarį, kai sustiprėja sulos judėjimas ir žievė lengvai atsiskiria (balandis – gegužė). Nuimame nedideliais gabalėliais ir tik ten, kur ji lengvai atsiskiria.

Lapus skiname sveikus, pilnai išsivysčiusius. Jie renkami visą vasarą, augalų žydėjimo metu.

Žolynus nupjauname žydėjimo metu, ties apatiniais lapais arba 15-20 centimetrų su žydinčia dalimi.

Žiedus renkame žydėjimo pradžioje – tuomet jie nebyra ir išsaugo spalvą džiovinant. Skinami tik žiedai be stiebų.

Vaisius ir uogas renkame sausu oru, ryte, jiems pilnai subrendus ir prisirpus, tačiau kol dar jie nebyra.

Šaknis ir gumbus paprastai iškasame rudenį, tačiau galima ir pavasarį, kol nepradeda augti antžeminė dalis. Rudenį šaknys būna stambesnės ir turi daugiau veikliųjų medžiagų.

Sėklos renkamos sausu oru, tik pilnai subrendusios ir nepakenktos.

Kaip teisingai džiovinti vaistažoles?

Džiovinat iš augalų išgarinamas vanduo. Džiovinti pradedame ne vėliau kaip po dviejų valandų nuo surinkimo. Veikliosios medžiagos išlieka tik teisingai juos išdžiovinus. Vaistažolės teisingai išdžiovintos, jei šaknys, stiebai ir žievė lengvai lūžta, žolė ir žiedai lengvai sutrupinami, vaisiai ir uogos suspaustos nesulimpa, o sėklos lengvai byra tarp pirštų.

Yra du džiovinimo būdai: natūralus (ore, saulėje arba pavėsyje) ir dirbtinis – kai šildome iki tam tikros temperatūros, kol išdžiuva. Džiovinti galime lauke ar patalpoje, o taip pat specialiose džiovyklose.

Saulės spinduliuose džioviname šaknis ir apdžioviname uogas ar vaisius. Juos išdėliojame 2-3 centimetrų sliuoksniu ir kelis kartus per dieną pavartome.

Pavėsyje džioviname lapus, žoleles ir žiedus – kad neprarastų savo veikliųjų medžiagų ir spalvos. Žoleles galima surišti į pundelius ir pakabinti.

Teisingai išdžiovintos vaistažolės gali turėti nuo 8 iki 15%, o vaisiai ar uogos – iki 20% drėgmės.

Kaip teisingai saugoti vaistažoles?

Jei drėgnas oras, vaistažoles išsaugoti sunku, nes jos sugeria drėgmę. Sudrėkusios jos netenka savo gydomųjų savybių. Vaistažolėms kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai. Pakenktos vaistažolės pakeičia spalvą ir kvapą. Jokiu būdu negalima jų saugoti polietileniniuose maišeliuose.

Teisingai saugomos vaistažolės specialiuose medžiaginiuose maišeliuose arba dėžutėse, išklotose standžiu popieriumi.

Kiek laiko galioja vaistažolės?

Net teisingai saugomos vaistažolės ilgainiui praranda savo gydomąsias savybes. Todėl:

lapai, žiedai, žolynai saugomi 1-2 metus;
vaisiai ir uogos – 2-3 metus;
žievė, gumbai ir šaknys – 3-5 metus.

Vaistažolės netinkamos vartoti, jei atsiranda stabilus nemalonus kvapas arba dingsta būdingas tai vaistažolei kvapas; jei atsiranda puvėsis arba pelėsis; jei pakenkia graužikai.

Visiems linkiu sveikatos ir saulėtos artėjančios Žolinės 🙂 !!

Viena mintis apie „Apie vaistažoles“

  1. Atgalinis pranešimas: Kad vasara neprabėgtų.. – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: