Pastebėjote tokią būseną? Kai lyg ir viskas yra: ir planai, ir norai, ir suvokimas ką reikia daryti. Bet… nėra nei jėgų, nei energijos kažką pradėti, ir neaišku, ko griebtis…
Ir tą pačią akimirką ateina mintis: “Ko gero, aš tiesiog tingiu…“ Tačiau neskubėkite su tokia išvada – dažniausiai tai ne tinginystė, o per didelis krūvis jūsų gyvenime.
Šiuolaikinis žmogus gyvena tokiu ritmu, kokiu dar niekas negyveno. Kiekvieną dieną – dešimtys užduočių, šimtai minčių, begalinis informacinis srautas… Ir, svarbiausia – visa tai reikalauja dėmesio. O mūsų dėmesys – ne beribis, jo negalima nuolat plėsti. Jį galima tik teisingai paskirstyti.
Todėl gaunasi tokia nenutrūkstama grandinė – jūs neatsipalaiduojate, o tiesiog persijungiate iš vieno krūvio į kitą: darbas-telefonas-internetas-naujienos-mintys-planai-nerimas…
Todėl kažkurią akimirką smegenys perspėja: “Stop. Aš daugiau negaliu“. Ir tai pasireiškia kaip motyvacijos trūkumas, nuovargis, apatija… Bet tai ne tinginystė. Tai apsauga. Taip organizmas siekia jus išsaugoti, nes ilgą laiką gyvenote įtampoje, ant išsekimo ribos.
Labai svarbu suprasti – tai dėsninga. Su jumis viskas gerai, tai ne silpnumas ir ne tinginystė. Tai per didelis krūvis jūsų gyvenime. Ir jei nieko nekeisite, ši būsena savaime nepraeis, ji tik stiprės.
Ką tokiu atveju daryti? Tikrai nereikia “dar vieno darbų sąrašo, dar stipresnės motyvacijos ar stebuklingo spyrio“… Tačiau būtina kiek įmanoma sumažinti krūvį. Pabūti aplinkoje, kuri visapusiškai palaiko, o ne sekina. Pabūti tyloje, gamtoje. Pabūti su artimais žmonėmis. Tai suteikia galimybę atsigauti, pailsėti.
Todėl jei jaučiatės pavargę, jei nėra nei noro, nei jėgų visiems suplanuotiems darbams – nors trumpam sustokite ir sąžiningai pasakykite sau: “Tai ne tinginystė, tai per didelis krūvis“. Nes toks pripažinimas – pirmas žingsnis į normalią būseną.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Laba diena, Rūta, labai AČIŪ – tekstas pačiu laiku, nes taip ir jaučiuosi. kažko vis plakuosi, vis ne taip, ir nesu patenkinta, vis netobulai, bet pati matau, kad daug reikaliukų, idėjų ir galvoju, neturiu visai motyvacijos, jėgų. Ačiū, vakar pabuvau mieste su miesto medžiais, paukščiais, anksti ryte, kai miestas tik tik bunda aš jau “kalbėjau“ su gamta. Buvo gera pasijausti jos dalimi, pamatyti, kad moku ir galiu suvaldyti savo idėjų eigą ir duoti kūnui, o ir mintims ramybę.
Gražių ramiai tvarkomų mums visiems dienų ir pasigrožėkime gegužio žiedais.
Žiedai – jie kvepia dosnumu, jie spindi ryškia spalva, ir džiugina visada:)0
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, miela Rūta!
Ačiū už palinkėjimus 🙂 !
Mes visi po žiemos sulėtėję, visas vasaros atsargas išeikvoję – ir vitaminų, ir energijos, todėl ir imunitetas, ir psichika silpnesni (iš čia ir apatija…). Bet greitai prasidės pirmos uogos, daržovės, o ir gamta sulapos, suvešės ir dovanos mums daugiau energijos. Todėl taip norisi į gamtą – juk mes gamtos vaikai, jos dalis 🙂 .
Neužilgo ir vasarėlė – atsigausime visi :), o dabar – laikykimės ir palaikykime vieni kitus!
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person