Autorius: Ruvi

Tik tyra širdimi…

Tam, kas ieško tiesos, reikėtų išmokti atskirti nuomonę nuo tiesos.

Tiesa – vienintelė tikrovė Visatoje, ir jos šaltinis – Kūrėjas.

Tai vidinė harmonija ir visiškas teisingumas.

Nuomonė – tai tiesos interpretacija, ir jos šaltinis – žmogaus ego.

Ir jei žmogus išdidus ir susireikšminęs, jis nepamatys visoje Visatoje nieko, išskyrus savo nuomonės didybę, ir viskame ieškos savo tiesos įrodymų.

Tik tyra širdimi galima pajusti Kūrėją ir atrasti tiesą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Ateities žmonės

Labai jautrūs žmonės – tai, akivaizdu, yra ateities žmonės.

Mokslininkai sako, kad jautriais ( HSP, highly sensitive people) žmonės gimsta. Tai ypatinga nervų sistemos ir smegenų organizacija, aktyvūs veidrodiniai neuronai…

Taip ir yra.

Bet esmė ne tik fiziologijoje.

Manau, kad didelis jautrumas – žmogaus ryšio su Dvasia ir su kažkokiais subtiliais pasauliais rodiklis. Iš čia – ir labai didelis kūno jautrumas, ir gebėjimas “skaityti“ ir priimti informaciją iš “niekur“, ir gerai išvystyta intuicija.

Informacija tiesiog ateina. Ir tam net ženklai nereikalingi. Ženklai, greičiau, yra tik patvirtinimas to, ką tu JAU žinai. Žinai, ir tiek. O po to tai įvyksta realybėje.

Dauguma jautrių žmonių yra kūrybingi, turi meninių gebėjimų. Jie rašo nuostabias eiles ir prozą, kuria muziką ir paveikslus, net jei specialiai to nesimokė. Jie sako, kad nesupranta, kaip tai vyksta. Tiesiog kuria “Sraute“.

Dabar toks laikas, kai gebėjimas jausti ir intuicija labai aktyviai vystosi ir išryškėja daugeliui žmonių.

Tačiau tie, kas jau gimė labai jautrūs, tampa dar jautresni, imlesni. Dar geriau jaučia ir priima ne tik praktinę žemišką informaciją, bet ir informaciją iš žymiai subtilesnių lygių.

Aš manau, kad būtent tokie žmonės jau kuria ir kurs naują pasaulį. 

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ne tik posakis…

Svarbu žinoti, kad dienos eigoje mūsų organizmas paruošia visas medžiagas, kurios jam bus reikalingos sekančią dieną.

Tačiau dažnai būna taip, kad visos šios medžiagos išeikvojamos, kai mes patiriame kažkokią audringą, ir, kaip taisyklė, negatyvią emociją…

Prasta nuotaika, nerimas, bauginantys lūkesčiai, abejonės, baimė, pažeminimo pojūtis, pyktis, susierzinimas… Bet kuri iš šių emocijų, pasiekusi tam tikrą intensyvumo lygį, per pusvalandį, o kartais net ir per minutę gali išeikvoti visas medžiagas, kurias organizmas paruošė sekančiai dienai.

Vienas vienintelis pykčio proveržis arba kita audringa emocija gali sudeginti visas substancijas, paruoštas organizmo “laboratorijoje“, ir ilgam išderinti, o neretai ir nepataisomai sutrikdyti normalią organizmo sistemų veiklą.

Todėl posakis “visos ligos nuo nervų“ nėra tik posakis, tai išmintis, perduodama iš kartos į kartą, kurią turėtume atsiminti kaskart, kai mus užvaldo negatyvios emocijos…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir dvasinės stiprybės mums visiems 🙂 !  

Tavo stebuklinga užuovėja

Kiekvienam žmogui būtina turėti savo “nuošalų kampelį“, savo asmeninę erdvę, kur mes kaupiame jėgas, kur galima pabūti tyloje ir atsigauti.

Tai “stebuklinga vieta“, kur daugiau niekas negali užeiti…

Tokia “vieta“ neturi tapti nuolatine slėptuve, skiriančia mus nuo visų, bet turi tapti savotiška burtų lazdele, kuri padeda apsivalyti, kad galėtume vėl pasipildyti.

Visada yra “vieta“, kurioje šilta bet kokiu oru.

Tai gali būti namai, gali būti žmogus, gali būti “kampelis“ tavo viduje.

Keliauk ten, kai pavargsti, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų, šilumos…

O pasisėmęs jėgų, sušilęs, sugebėk sušildyti tą, kas ateis pas tave tavo šilumos…

Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pamąstymai, citatos, mintys

*Geriau tiesa, parašyta sunkiais žodžiais, nei melas, parašytas gražiomis eilėmis.

*Ne visada galima pasitikėti tuo, ką matome – juk ir druska atrodo taip pat, kaip cukrus.

*Viskas ne taip paprasta, kaip norėtume, bet ir ne taip sudėtinga, kaip mums atrodo…

*Išmintis ateina kartu su gebėjimu palaikyti vidinę ramybę.

*Žmonės klysta ne tik todėl, kad kažko neišmano ar trūksta patirties, jie klysta dažniausiai todėl, kad yra klaidinami.

*Žmogaus sąmonė – aukščiau įmantriausių technologijų.

*Žmonijos progresas – ne technologijose, o žmonių vienybėje bendrai visų gerovei.

*Jei norime kažko išmokyti – būkime gyvu pavyzdžiu to, ko norime išmokyti.

*Neįmanoma pasitikėti žmonėmis, kurie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.

*Bet kokios grandinės stiprumas nustatomas pagal jos silpniausios grandies atsparumą.

*Kad atrastume “savus“ žmones, pirmiausia reikia atrasti save.

*Netobulumas negali sukurti tobulumo, kaip jis besistengtų…

*Kai iš žmogaus yra kažko primygtinai reikalaujama, jis neturi galimybės to panorėti…

*Visos kovos ir karai prasideda ne nuo smūgių ar šūvių, o nuo neapykantos.

*Besikaupiantis žmoguje pyktis ar neapykanta galiausiai sužlugdo patį žmogų.

*Negatyvios emocijos blokuoja mąstymo procesą.

*Negatyvios emocijos neatneša tai, ko norite, jos atneša tik tai, ko nenorite.

*Nieko vertingo negatyviuose pergyvenimuose nėra ir negali būti – jie išsekina psichiką, griauna sveikatą, gesina dvasingumą, supriešina žmones.

*Jei laimė susiejama su laikinais dalykais, tuomet ji ir bus laikina.

*Į šviesą galima ateiti tik šviesiu keliu.

*Atsiranda išmanūs telefonai, protingi namai, išmanūs virduliai, protingi laikrodžiai.., bet kažkur dingsta protingi ir išmanūs žmonės…

*Žmonės kartais primena knygas: vieni apgauna savo viršeliu, kiti – nustebina savo turiniu.

*Darydami gerus darbus, negalvokime apie atpildą – jis atras mus tuomet, kai mums tai bus tikrai reikalinga.

*Dvasiškai artimi, mylintys žmonės sukuria harmoningą, šviesią erdvę, kurios negali sugriauti jokios išorinės stichijos.

*Mums reikalinga meilė, o ne daiktai, kad turėtume jaukius namus.

*Mūsų draugai – mūsų laimės dalelė.

*Dvasingi, mylintys žmonės kuria šviesią šios planetos istoriją, jie – tarsi kelrodžiai švyturiai tamsiu laikotarpiu.

*Burtininkas – ne tas, kas paverčia šviną auksu arba sukelia audrą, bet tas, kas gali uždegti gėrio ir vilties šviesą nusiminusio arba kenčiančio žmogaus širdyje.

*Įžvelkime gėrį rudens žvarboje – ji paskatina mus dažniau susitikti, bendrauti, šildyti žmones savo širdies šiluma 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Pasiliks Šviesa…

Žinai, viskas aprims. Tiki? Viduje bus tyliau. Pasibaigs neišsakyti žodžiai. Sudegs neradę adresato laiškai. Tu atsikvėpsi ir paleisi ranką.

Pastebėsi po savo pirštais gyvenimą. Šilumą, šaltį, pulsą. Po to daugiau. Tilps daugiau: garsų, kvapų, naujų žmonių. Prisiminimai liausis kviesti į praeitį, praras balsą, apimtį ir spalvą. Pasiliks tik šviesa.

Atsigręši atgal: šviesu. Šildo. Nugarą šildo. Ir jau galima gyventi. Ir pajusti, kad viskas – tavo. Ir to neatimsi.

O visa kita ištirpdys laikas.

Padėka autorei! Pagal Olios Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Tokia diena būtinai ateina…

Kiekvienas iš mūsų gimsta su gebėjimu mylėti, vidine nuojauta, puikia intuicija, kuri suteikia galimybę atpažinti priešiškumą, blogą įtaką ir priimti teisingus sprendimus. Vienintelis dalykas, kurį mes prarandame laikui bėgant – tai pasitikėjimas savimi.

Sužeisti ir išsekinti bandymais pelnyti meilę, būti gerais arba tiesiog išgyventi, mes išmokstame gintis, bet prarandame tą tvirtą ir tyrą pasitikėjimo pojūtį. Ryšį su savimi. Bet momentas, kai jį galima bus prisiminti, būtinai nutinka.

Tai gali būti naujas geras draugas. Arba įdomi kelionė. Šalta šiaurės jūros banga, užliejanti krantą. Teisingas sprendimas. Nuoširdi malda. Arba pati giliausia neviltis. Tai gali būti šokis, praregėjimas, kopimas į kalno viršūnę, teisingas šachmatų ėjimas, naktis su mylimu žmogumi mėnulio šviesoje arba tyros skaistybės mėnesiai. Tai gali būti netikėtas vasaros lietus, užtikęs mus garuojančiame nuo birželio karščio lauke. Bet tokia diena būtinai ateis.

Ir tuomet jūs prisiminsite šį ryšį. Sušuksite “Mama Mia!“ ir nuo šios minutės pradėsite pačią nuostabiausią kelionę į save. Ir bet koks kelias, įvykis, susitikimas bus pripildytas prasme ir ypatingu, gaiviu ir įkvepiančiu būdu pasitikėti pasauliu – pasitikėjimu savimi.

Padėka autorei! Pagal K. Frida esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !