Jis ir pats truputį vaikas…

Balandis. Jis visas kiaurai persmelktas vaikyste!

Jo dangaus žydrynėje su dideliais pūkuotais debesimis, jo šiltame saulės glėbyje, pirmose jo gėlėse – visur vaikystė.

Jis ir pats truputį vaikas! Ir norisi bėgti per didelį lauką su oro aitvaru, matyti kaip kyla saulė, ir girdėti pavasario širdies plakimą, ir patikėti kažkuo lengvu, paprastu ir net truputį naiviu.

Balandis – jis apie tai, kad laimė pati ateina tau tiesiog į rankas. Pavasarį nereikia jos atkakliai siekti, tereikia atverti širdį, ir ji pati ten kaipmat atsidurs.

Gamta bunda, bundame ir mes kartu su ja. Viskas aplinkui tarsi sukuriama iš naujo, ir mes, kaip ir gamta, vėl tarsi grįžtame į vaikystę ir atrandame savyje naujus nuostabius jausmus.

Šviesius, tyrus ir neaprėpiamai plačius…

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Reikšmingos akimirkos

Reikia rasti laiko bendravimui su gerais žmonėmis. Jis neatsiras savaime.

Laikas – tokia keista substancija… Jis linkęs persipildyti darbu, buitimi, skubėjimu ir šurmuliu. Jis – amžinas. O žmonės – ne.

Todėl reikia mokytis praplėsti savo laiką ir įterpti bendravimo momentus su tais, kas tau artimas ir brangus.

Dar kartą paskambinti tėvams. Paklausti, kaip sekasi vaikams. Pakviesti kaimynus arbatos arba kavos. Surasti laiko pasivaikščiojimui su drauge arba draugu po darbo. Pakviesti arbatos puodeliui seserį arba brolį…

Mums gali atrodyti, kad tokios akimirkos visai nereikšmingos. O iš tiesų tai jų dėka viskas mūsų gyvenime ir laikosi…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Trys inkarai

Yra trys sveikos stabilizacijos inkarai, jeigu jūs jaučiate, kad žemė slysta iš po kojų, kad jus įtraukia į slogius pergyvenimus ir košmarus.

* Jūs priimate sprendimą, kad kiekvienas sekantis jūsų gyvenimo momentas yra geresnis už praėjusį.

* Jūs remiatės tik į artimiausias aplinkybes ir žingsnius.

* Jūs bendraujate su žmonėmis, su kuriais jums lengviau, paprasčiau ir šilčiau, nei vienatvėje su savo chaosu.

Įkvėpimas.

Iškvėpimas.

Žemė po kojomis, kosmosas virš galvos, pasaulis gyvuoja, ir jūs gyvenate.

Jūs esate.

Padėka autorei! Pagal Ninos Rubštein tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tikrasis Gerumas

Darydami gerus darbus, nelaukite žmonių reakcijos ar atpildo, tiesiog dalinkitės tuo, ką jūs galite atiduoti. Nesvarbu, kas tai – geras žodis, palaikymas sunkią akimirką ar konkreti pagalba.

Jei darydami gerus darbus tikitės, kad tai, ką jūs darote kitiems, turi sugrįžti jums ypatingu atpildu, tuomet toks gerumas – parodomasis, tai asmeninės naudos paieškos. Neapgaudinėkite savęs ir kitų – žmonės tai jaučia.

Verčiau pasidžiaukite tuo, kad darote gerus darbus – tai ir yra tikrasis gerumas. Gerumas – visada besąlygiškas ir tyras noras pagelbėti, palengvinti kitam, nudžiuginti žmogų, sušildyti dėmesiu ir rūpesčiu.

Tačiau ir žmogus, kuriam pagelbėjo, turi tai prisiminti ir jausti nuoširdų dėkingumą – tai sveikos žmonių tarpusavio sąveikos ir vienybės pagrindas.

Kiekvieno žmogaus širdyje yra suvokimas, kad visi mes, žmonija, esame didžiulė šeima, todėl net nedidelis gerumo gestas gali daug ką pakeisti – didinti harmoniją ir bendrą visų mūsų gerovę.

Atminkime: vienybės ir darnos pagrindai mūsų pasaulyje griūva tuomet, kai padaręs gerą darbą, nuolat tai primena, o sušildytas gerumu, tai pamiršta.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Skirtingi atspindžiai“

Žmonės, kuriuos tu myli – pasakė Mažasis Angelas, – tokie skirtingi…

Vieni – tarsi tavo atvaizdas veidrodyje. Tu gali lengvai nuspėti jų atsitiktinį gestą arba žodį. Jūs juokiatės tik dėl jums vieniems suprantamų juokų. Tu žinai jų norus. Tau suprantami jų jausmai ir nuotaikos. Žinoma, jie kitokie, bet taip neapčiuopiamai panašūs į tave… Su tokiais žmonėmis tau jauku ir ramu, įdomu ir – labai paprasta. Su jais tu gali būti savimi… Todėl kad jūs kažkokie… panašūs… Ir būtent šį jūsų panašumą ir vienodą vienas kito atspindį tu taip myli…

O kiti… Jie visiškai kitokie, bet harmoningai papildo tave savo kitoniškumu. Jie turi tai, ko taip trūksta tau. Jie užtikrintai ir tvirtai stovi ant kojų ir gali (pačiu laiku!) sugrąžinti tave iš padebesių į žemę. Jie stebisi tavo naivumu. Jie šypsosi, kai bando žvelgti į pasaulį tavo akimis. Jie pasitiki savimi, yra ryžtingi ir patikimi… Tu bandai pajusti jų būseną, nuspėti jų svajones ir nuotaikas… Su jais tu gali būti savimi… Todėl kad jūs kažkokie… skirtingi… Ir būtent šį jūsų kitoniškumą ir skirtingą vienas kito atspindį tu taip myli…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovska Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kad būtų dar daugiau pavasario…

Kasdieniniai pavasario stebuklai… Tokie paprasti ir savaime suprantami. Ir mes kažkur giliai širdyje apie juos visada viską žinome, bet kartais pamirštame.

Apie tai, kaip gera pavasarį vieną rytą pradėti keltis kartu su saule. Pasveikinti naują dieną, stebint dangų arba paukščius už lango, nusišypsoti sau veidrodyje ir smagiai apsisukti saulėtoje virtuvėje.

Apie tai, kad klausytis galima ne tik mėgiamos muzikos, bet ir gamtos garsų, o  kartais – ir tylos.

Pavasaris mūsų erdvėje gali prasidėti nuo vos juntamų, sklandančių ore pojūčių, o gali ir nuo naujos staltiesės ant stalo ir kvepiančių gaiva lengvų užuolaidų.

O jei ryte užrašysime popieriuje viską, kas galvoje užgimsta drovia mintimi – galime ir įkvėpimą pačiupti už rankos, ir net susilieti su juo…

Kvapni kava ir viržių arbata… Ar galima čia dar ką nors pridurti?

Gėlės. Vazose arba vazonuose, arba sudžiovintos tavo užrašų knygelėje – visa tai byloja apie pavasarį. Šviežias smuzi, salotos ir ką tik išspaustos sultys suteiks energijos ir padovanos dvasios žvalumą. 

Išlaisviname erdvę kažkam naujam ir stebuklingam. Ir namuose, ir sieloje. Perrenkame knygas, laiškus, šiltus megztinius, kvepiančius egle ir cinamonu – atsisveikiname su žiema visiems metams.

Atrandame įprastuose dalykuose kažką naujo. Staiga pažvelgiame į savo buitį kaip į kažką nepažįstamo, kitomis akimis. Pasidžiaugiame savo namų grožiu ir jaukumu.

Dažniau atveriame langus ir pripildome orą mėgiamais eteriniais aliejais. Keičiame šiltus drabužius lengvais ir spalvotais.

Pasodiname žalumynų balkone arba sode, kad būtų dar daugiau pavasario!

Sugalvojame savo paprastus pavasarinius ritualus, kurie atitinka mūsų pojūčius ir norus. Mūsų pavasarinius pojūčius.

Padėka autorei! Pagal V. Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “O tau taip būna?..“

O tau taip būna? – klausia mažasis Angelas. – Tokia netikėta šiluma širdį užplūsta, atsiradusi tarsi iš niekur… Toks lengvas prisilietimas, tarsi tave jaukiai apgaubė pūkuotu pledu… Toks staiga apėmęs jaudulys – ne baimė ar nerimas, bet nuojauta… Tarsi šilta ranka palietė pačią širdį, atsargiai ir rūpestingai…

Tarsi didžiulis tvirtas skėtis uždengė tave nuo visokių gyvenimiškų ir kitokių negandų… Tarsi tu lėtai eini auksiniu smėliu kažkur į tolį, už pačio horizonto, už jūros krašto, ir renki kriaukles… Tarsi pasaulis sūpuoja tave, tyliai niūniuodamas “ Viskas bus gerai!…“ Ir tu tyliai atsakai pasauliui: “Viskas gerai…“

Tau taip būna? Žinok, kad tokią akimirką kažkas galvoja apie tave, nerimauja… džiaugiasi dėl tavęs kartu su tavimi… arba pasirengęs dalintis su tavimi bėdomis, negandomis ir laimingomis minutėmis… svajoja apie naują susitikimą… arba tiesiog svajoja, o tu, tu esi jo svajonėse… tu esi jo mintyse…

Ir tos mintys, lenkdamos viena kitą, persipindamos ir susimaišydamos, prisipildydamos šviesa ir šiluma, gerumu ir viltimi, skuba pas tave. Ir savo prisilietimu dovanoja tau ramybę ir palaimą. Ir sėkmę pranašauja. Ir saugo. Ir džiugina.

Ir tu šypsaisi. Su šiluma ir begaliniu švelnumu galvoji apie tuos, kas tau brangus ir ką tu taip myli… Ir tu linki jiems gerumo… Ir meilės… Mintys, juk jos turi neįtikėtiną galią virsti žodžiais, veiksmais, poelgiais.. Mintys gali keisti įprastą realybę, materializuodamosios praktiškai iš nieko ir tapdamos tikrove… O todėl… Galvok apie gėrį… Ir liesk žmones šiltomis mintimis…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovska Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinė ramybė

Ramybė – tai kuomet tau nekelia nerimo pašalinės mintys.

Kai tu nesijaudini, kad rytoj gali nutikti tai, ko tu nenori.

Kai tau nereikia eiti ten, kur tu nenori.

Kuomet tai, ką tu darai – tai ir yra džiaugsmas. 

Tai kuomet tu nustoji kontroliuoti supantį pasaulį ir supranti – jis tiesiog yra. Ir tu – tiesiog jo dalis. Ir ties tuo visi klausimai išnyksta.

Ir štai jeigu tokia vidinė ramybė pasiekta, tuomet galima ir kitiems dovanoti šią ramią, taikią, džiaugsmingą savo sielos būseną.

Padėka autoriui! Pagal Arturo Darra esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Balanso būsena

Kartą pažinęs balanso būseną, pažinai savo dvasią.

Yra labai unikali būsena, kurią gali įvaldyti kiekvienas žmogus, ir nors ji nelengvai pasiekiama, tačiau įvaldęs ją, kartu su ja gauna ir tam tikrą gebėjimą, kuris prilygsta gamtos jėgų pažinimui. 

Tai balanso būsena. Visų energijų ir jėgų pusiausvyra, vidinio pasaulio pusiausvyra, kuri įtakoja viską, kas su mumis vyksta išoriniame pasaulyje. Nuostabi ir stebuklinga būsena, atnešanti ramybę ir sąmoningumą kiekviename veiksme, kiekviename žingsnyje.

Būdamas balanso būsenoje, esi savo paties dvasioje, o tai yra ir vidinė ašis, ir nulinis taškas, ir pradžia, ir begalybė. Gauni tai, ką atiduodi, užpildai savo pasaulį tuo, ką pats renkiesi…

Tam, kad pažintų šią būseną ir būtų joje, žmogui reikia atrasti savyje “nulinį tašką, atramos tašką“, o suradus, laikytis to taško.

Kelias į ją kiekvienam savas, bet pradžia, be kurios nebus ir kelio, visiems vienoda – tai klausimas: “kas mes?“…

Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !