Sielos ramybė

Niekas negali prilygti vidinei ramybei.

Nėra tokių pramogų, tokių laimės atributų, tokių išorinių pripažintos sėkmės paveikslų, kurie galėtų išsklaidyti chronišką vidinę įtampą, negebėjimą atsijungti nuo neramios sąmonės ir nuo pastovaus nepasitenkinimo gyvenimu…

Ramybė sieloje – ne nuolankus susitaikymas su bet kuo, o sąmoningas pasirinkimas neleisti bauginti savęs realybe… Bet kokiose aplinkybėse.

Taip subrandinama laisva valia. Būtent ji, o ne iš piršto laužtos pranašystės nulemia gyvenimą.

Nebijokite…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Tai gegužė…

Myliu gegužės mėnesį, ypač pačią jo pradžią… Kai prasideda gegužė, apima toks šviesus jausmas, kad viskas tik prasideda, kad tai, kas geriausia, jau laukia tavęs – kažkur čia, visai visai šalia…

Gegužės mėnesį norisi apkabinti kaip seną draugą, todėl kad gegužė – tai tarsi tu aštuoniolikmetis. Kai skamba muzika širdyje ir akys tokios didelės ir tyros, o už nugaros perregimi tvirti sparnai – skrisk kur nori, visi keliai atviri!

Dabar pats laikas sutikti saulėtekius ir saulėlydžius, ieškoti alyvos šakelėje penkių žiedlapių žiedo… Gegužės mėnuo turi raktus nuo mūsų širdžių ir nuo visų prisipažinimų meilėje. Jis dalina laimę – visiems be išimčių, tereikia atverti širdį…

Gegužė – džiaugsmo, įkvėpimo, vaikiško tyrumo metas, kai mielos mažos akimirkos susilieja į jaukią ir šviesią gerąją viltį…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tik visi drauge…

Tyrinėtojas antropologas pasiūlė vienos afrikiečių genties vaikams pažaisti žaidimą.

Po medžiu jis pastatė pintinę su vaisiais ir pasakė: “Kas pirmas pasieks medį, tam atiteks visa pintinė“.

Tačiau kai mostelėjo ranka startui, jis labai nustebo – vaikai tiesiog pradėjo eiti visi drauge, susikabinę už rankų, ir, pasiekę medį, draugiškai pasidalino vaisius. 

Kai jis paklausė vaikų, kodėl jie taip padarė, jie atsakė: “Ubuntu. Kaip vienas iš mūsų gali būti laimingas, jei visi kiti bus nelaimingi?“

“Ubuntu“, o pagal kitą versiją – “Obonato“ – reiškia: “Aš esu, todėl, kad mes esame“, arba: “Aš gyvenu todėl, kad mes gyvename“.

Šie vaikai supranta esminį gyvenimo principą ir tikros laimės šaltinį.

Ir kai visas pasaulis supras “Ubuntu“, tuomet pasaulis patirs tikrąjį prašviesėjimą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !

Pasaka “Angelo Širdis“

Skiriama visoms ir kiekvienai mamai…

Paskirstymo Biure, kaip visada, sumaištis ir painiava. Vyresnysis Angelas jau kelintą kartą tikslino sąrašus: ar visus pasiuntė  į Žemę, nieko nepamiršo?

Pasinaudojęs proga, kad Dangaus Kanceliarijoje dar nebuvo uždėtas antspaudas ant išvykimo akto, Angelas-Keliautojas (kuris skraidė po įvairius Visatos išmatavimus) nedrąsiai paklausė:

– O ar yra Angelų sąraše dar viena vieta man?

– Hm… O jūs pas mus ar ne iš Puolusiųjų?

– O ką tai reiškia?

– Na, tai Angelas, kuris pradėjo smerkti žmonių poelgius. Mes tokius tuoj pat siunčiame į žemę, kad papultų į tokias pačias sąlygas, tokias pačias aplinkybes, pajustų tą patį ir išmoktų iš viso šito Supratimo ir Atjautos Pamoką žmonėms.

– Ne, aš nesmerkiu žmonių.

– Tuomet gal jūs iš Įsimylėjusių?

– O taip, atrodo, aš suprantu, apie ką jūs: tai kuomet Angelas įsimyli Žemės merginą ir skrenda pas ją, kad būtų su ja, pamiršęs apie savo angelišką prigimtį. Ne, deja, aš nesu įsimylėjęs.

– Tuomet galiu pasiūlyti Pasiuntinio vietą. Tai Angelas, kuris gali tam tikram laikui įgauti bet kokį žmogiškąjį pavidalą, kad išgelbėtų žmogaus gyvenimą pavojaus akimirką, perspėtų apie kažką svarbaus, perduotų žinią iš Dangaus, padėtų išvengti to, ką ištaisyti vėliau būtų neįmanoma…

– Atleiskite, bet aš jau juo buvau…

– Tuomet gal išspręskime viską paprasčiau? Pabūkite Angelu-Sargu! Visada yra laisvų vietų: kiekvieną dieną tiek naujagimių…

– Ir Angelu-Sargu buvau jau ne kartą…

– Tuomet gal galėčiau paklausti: o ko gi jūsų siela trokšta?

– Aš norėčiau tapti Žmogumi-Angelu. Gyventi žmogaus gyvenimą, bet tuo pačiu turėti ir Angelo Širdį, kad galėčiau matyti kitame žmoguje viską, kas jame geriausia, tyriausia, šviesiausia, kad galėčiau jam visada atleisti, visada jo laukti, visada džiaugtis juo, rūpintis juo, mylėti besąlygiškai jį visą savo gyvenimą, nepailstant, nesiliaujant, nepamirštant nei akimirkai. Tai įmanoma?

Vyresnysis Angelas nusišypsojo ir pagarbiai nusilenkė Angelui:

– Aš suprantu jus. Jūs norite praeiti Motinos Kelią Žemėje. Motinos Širdis ir yra Angelo Širdis. Žinoma, jūs galite gauti šią patirtį tiesiog dabar. Tačiau jūs būsite ne Angelų sąraše, aš įrašysiu jus į naujagimių mergaičių sąrašą. Ir, paskubėkite, prašau, jums jau laikas, nes po penkių minučių jūs jau gimsite Žemėje!

– Bet, kaip gi, Vyresnysis Angele, aš juk nebaigiau parengiamųjų kursų!

– Nepergyvenkite, jūs gausite viską, ko jums prireiks, kai gimsite. Na gi, skriskite!

– O kur?

– Užsimerkite ir įdėmiai klausykite.

Angelas Keliautojas taip ir padarė. Ir staiga… Jis išgirdo tą švelnų, nuostabų plakimą – kažkieno širdies plakimą. Jis toks brangus, toks artimas… Štai jo namai, tai ta vieta, kur jo laukia.

O kai Angelas gimė, tuoj pat pažvelgė į tas akis, savo Mamos akis, iš kurių sklido toks švelnus džiaugsmas dėl gimusios dukrelės. Ši nuostabi Moteris-Angelas moka mylėti besąlygiškai, moka atleisti, laukti, rūpintis, saugoti nuo visų bėdų ir negandų, matyti savo vaikelyje tai, kas nuostabiausia – Jo Sielą, naujagimio tyrumą, ir niekada to nepamiršti.

Angelas-Keliautojas išmoks būti Motina iš šios Širdies. Angelo Širdies.

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos visoms mamytėms 🙂 !

Paprastumas

Pro langą šviečia saulė. Aš tyliai džiaugiuosi, aš vėl liečiu klaviatūros klavišus. Toks jausmas, lyg gročiau melodiją. Ir melodija ši begalinė, ji sklinda į visas puses ir dovanoja šilumą. Kaip tai nuostabu – tiesiog rašyti, tiesiog gyventi, tiesiog matyti!

Pasaulis man atrodo labai sudėtingas ir didžiulis, todėl aš kuriu savąjį, kuriame viskas paprasta. Aš gyvenu šiame mažame pasaulyje ir jaučiuosi neapsakomai laiminga.

Žinote, kažkada aš pati priėmiau daugybę apribojimų laimei. Galvojau, kad būtinai reikia kažką turėti ir kažkuo būti. O iš tiesų viskas jau yra, ir bet kokiose aplinkybėse geriausia – būti savimi.

Reikia gyventi paprasčiau: maitintis paprasčiau, reikšti jausmus paprasčiau, bendrauti paprasčiau, negalvojant apie tai, ką apie tave pagalvos, paprasčiau žiūrėti į šį sudėtingą pasaulį – vis vien visko neaprėpsi.

Džiaugtis tuo, kas yra, ir mažais žingsniais eiti į priekį, neribojant savęs galutiniais tikslais. Svarbiausia – pats kelias. Juk kokia tai laimė – džiaugtis kelione!

Padėka autorei! Pagal N. Paukonen esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems !

Miniatiūros

************

Pakanka vienintelio šilto lietaus, kad sužaliuotų pieva.

Taip ir mūsų viltys atsigauna po kiekvienos šviesios minties…

G. D. Toro

************

Pabūkime tyloje… Pažvelk, kaip Kūrėjas atveria duris.

Kodėl tuomet tu pasineri į mintis, kurios šias duris uždaro?

Dž. Rumi

************

Kai supratau, kad nepakeisiu viso pasaulio, aš suvokiau, kad turiu kurti nedidelius harmonijos pasaulius-oazes.

Tai trys metrai aplink mane.

Ir juos plėsti, plėsti, plėsti…

Tarp draugų, tarp miesto, į pasaulį…

Autorius nežinomas

************

Siela turi pasipildyti. Jos negalima nuolat eikvoti, žarstyti ir dalinti, taip ji gali susinešioti, lyg senas drabužis.

Jai reikia pildytis viskuo nuostabiausiu: gamta, muzika menu…

Kai jauti, kad jėgos senka, sustok ir – klausykis, žiūrėk ir pajusk…

Eva Štern

************

Ramybė – tai tokia nuostabi mistiška būsena, kurioje būdami, galime daryti neįtikėtinus dalykus.

Pavyzdžiui –

galime tylėdami laukti tolimesnės įvykių eigos.

Maks Frai

************

Gyvenimas mums nuolat atveda žmones, kurie reikalingi mums, arba mes – jiems… Ir kokie keisti beatrodytų mums gyvenimo posūkiai, tačiau tai tie žmonės, kurie reikalingi būtent dabar.

Nes: arba mes juos gelbėjame, arba jie – mus…

Autorius nežinomas

************

Visi poelgiai mintys ir jausmai, visi jie arba skaidrina ir šviesina erdvę, arba ją užteršia.

Būdamas Kosmoso dalimi, žmogus visada ir nuolatos skleidžia Šviesą arba tamsą, palikdamas būties sferose savo dvasios nėrinius…

Agni Joga

************

Sakykime svarbius žodžius artimiems žmonėms laiku, juk tie žodžiai vertingi tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu šiltam ryšiui tarp žmonių, yra savo laikas: žodžiui – savo, poelgiui – savo…

Autorius nežinomas

************

Gyvenimas – tai pirmiausiai kūrybinis procesas, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus turi tapti dailininku, kompozitoriumi arba šokėju.

Galima tiesiog kurti gerumo atmosferą aplink save.

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 ! 

Tai, kas širdį sušildė…

Ir jei kiltų būtinybė, visą savo gyvenimą galima būtų sutalpinti viename-vieninteliame lagamine. Paklauskite savęs, kas iš tiesų jums reikalinga, ir atsakymas gali nustebinti jus pačius.

Jūs lengvai atmesite nebaigtus projektus, užrašus ir tvarkaraščius, kad užtektų vietos flanelinei pižamai, kurią mėgstate apsirengti lietingais vakarais, širdutės formos akmenukui, kurį padovanojo jums jūsų vaikas, ir senai knygai, kurią jūs skaitote kiekvienais metais balandžio mėnesį, nes įsimylėjote, kai skaitėte ją pirmą kartą.

Pasirodo, svarbu ne tai, ką jūs sukaupėte per daugelį metų, bet tai, kas sušildė jūsų širdį, ir ką jūs galite lengvai pasiimti su savimi.

Padėka autorei! Pagal Dž. Pikolt esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jie buvo ir bus…

Šviesūs žmonės ne tokia jau retenybė, bet yra tokie, kuriuose tai matoma ne tik išvaizdoje, bet ta šviesa persmelktas visas jų elgesys ir gyvenimas, ir toje šviesoje savo atranda jie pagalbą ir atramą.

Jie labai jautrūs. Tokie žmonės dažnai atrodo trapūs, lyg vėjo pučiami.

Tačiau būtent šie žmonės ir turi savyje neįtikėtiną atsparumo atsargą, ir vaikšto po pasaulį ne lyg blankūs šešėliai, bet eina ramiai ir tvirtai, tarsi žinotų, kad niekas jų nepalauš, kad jie amžiams sutverti ir jokioms negandoms nepasiekiami.

Joks svetimas purvas negali sutepti jų tyrumo. Jie tarsi priklauso senovinei, amžinai, pirmapradei protėvių giminei, įveikusiai visus išbandymus.

Jie buvo ir bus, kol tęsiasi gyvenimas…

Pagal P. Lagerkvisto esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis – tavo delnuose

Yra visiems mums pasiekiamas stebuklas, mielieji…

Ir tas stebuklas – gyvenimas…

Galimybė atsibusti, kvėpuoti, mąstyti, kurti…

Stebėti metų laikų kaitą…

Mesti į žemę sėklą ir pamatyti, kaip iš jos stiebiasi į saulę žali daigai…

O vaiko gimimas?…

O tyras vanduo?…

O miškai, kalnai, laukai?…

Mes ateiname čia nelabai ilgam, kad viską čia pažintume ir suprastume, bet turime pakankamai laiko, kad kažką sukurtume patys, pasidžiaugtume tuo, kas jau sukurta, ir nieko nesugriautume… nieko…

Ir net pačiais tamsiausiais laikais mes turime dosnų gyvenimo stebuklą…

Ir jo fone tokios menkos atrodo mūsų kasdieninės baimės ir nerimas…

Toks nereikšmingas atrodo – šurmulys…

Tokie neleistini – priešiškumas, pyktis, neapykanta…

Mes turime laiką gyventi…

Tai ir yra svarbiausia…

Kol mes gyvename, mūsų delnuose – stebuklas…

Pradėkime matyti jį kiekviename saulės spindulyje…

Gerti su karšta arbata… Skanauti duonoje…

Mylėti kiekviename artimame žmoguje… Pratęsti vaikuose…

Ir mokytis ne baimintis, ne kaltinti, ne reikalauti…

O tikėti, turėti viltį, mylėti…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !