Vidinė krizė: kaip įveikti?

Patiriantis vidinę krizę žmogus dažniausiai kaltina save dėl prislėgtos būsenos, todėl labai svarbu suprasti vidinių krizių atsiradimo priežastis ir, žinoma, atrasti tų varginančių krizių įveikimo būdus.

Vidinė krizė – tai psichikos ilgalaikės įtampos pasekmė: išsekimas, perdegimas. Tačiau dėl ko ji atsiranda? Priežastys gali būti įvairios – ir asmeninės (liga, įtemptas gyvenimo būdas, bedarbystė, avarijos, netektis ir t.t..), ir globalinės (skurdas, nerimas dėl ateities, korupcija, karai ir t.t..).  Bendra yra viena: krizių krečiamo pasaulio problemos neišvengiamai paliečia ir kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Kaip iš to vaduotis? Pirmiausia – suprasti savo būsenos priežastį ir, svarbiausia – sudaryti sau sąlygas atsigauti, psichikai sustiprėti, o ateityje išmokti pajusti psichikos pertempimo pradžią ir neleisti pasiekti išsekimo ribą. Todėl labai svarbu įvertinti – kas šiuo metu mus supa, su kokia informacija ir su kokiais žmonėmis susiduriame, ką jaučiame.

Tokiu periodu jokiu būdu nesižvalgykime į visokius “sėkmingumo“ metodų patarėjus ar laimingą gyvenimą demonstruojančius žmones – jų “žvaigždiškumo“ kontrasto fone mūsų būsena atrodys dar beviltiškesnė ir niūresnė. Tai tik dar labiau demotyvuoja, skatina savigraužą ir gniuždo psichiką.

Dar didesnė klaida manyti, kad prislėgtam žmogui gali būti naudingi skatinantys veikti “spyriai“ ar kitokia grubi motyvacija. Arba – veikla, kuri jį išblaškytų, perjungtų jo dėmesį nuo slegiančios nuotaikos į kažką linksmesnio. Ne, tai tikrai akimirksniu “neišspirs“ žmogaus į palaimingą būseną..

Vidinę krizę patiriančiam žmogui reikalingi ne patarimai, ne spyriai ir ne išblaškymas, o laikas atsigauti – kuomet jis galės atsiriboti nuo įtampos šaltinių, pailsėti, palaipsniui sustiprėti ir po truputį atgauti ir vidinę ramybę, ir pasitikėjimą savimi. Tai vienintelis būdas galutinai nepalūžti.

Labai gerai, jei tokiu metu yra artimų žmonių palaikymas, kurie gali sukurti ramybės ir supratimo atmosferą. Bet ir pačiam žmogui tokiu periodu derėtų suprasti, kad jo sustiprėjimas didele dalimi priklauso nuo jo paties, ir adekvačiai derinti būtiną ramybę su prioritetinių veiksmų minimumu.

Tai reiškia, kad reikia mokytis pajusti savo būsenų svyravimus, tų svyravimų priežastis ir laiku įvertinti savo galimybes, kad neeikvotume savo jėgų tam, ko dabar negalime įveikti, ką galbūt lengvai įveiksime vėliau arba suprasime, kad to mums visai nereikia. Svarbiausia – išmokti išmintingai derinti veiklą ir poilsį.

Turėkime omenyje ir tai, kad mes visi esame skirtingi – esame iš skirtingų šeimų, su skirtingomis gyvenimo traumomis, skirtinga pasaulėžiūra ir patirtimi, skirtingu temperamentu ir charakteriu. Todėl naivu galvoti, kad skleidžiami visuomenėje standartai – visiems priimtini ir būtini, visiems vienodai svarbūs ir vienodai lengvai pasiekiami.

Taip pat svarbu suprasti, kad visų žmonių psichika turi tam tikras kritines pakantumo ribas, kurias peržengę, mes negalime ir toliau gyventi strese ir įtampoje, nes pertempta psichika pradeda negatyviai veikti žmogaus organizmą – prasideda psichosomatiniai negalavimai.

Esmė tame, kad žmogus negali ilgai arba nuolat gyventi negatyvume. Ir mūsų psichika, ir mūsų organizmas normaliai funkcionuoja tik ramioje, pozityvioje būsenoje – tuomet žmogus yra adekvatus, geranoriškas, kūrybingas, iniciatyvus.

Todėl psichologai teigia, kad negatyvi būsena – nenormali žmogui. Ir kai patiriame negatyvias emocijas, mums būtinai reikalinga pozityvių emocijų atsvara (vienai negatyviai – penkios pozityvios emocijos!), kad atgautume normalią, ramią, produktyvią psichikos būseną.

Sutikite, kad šiais laikais retas žmogus gali pasidžiaugti stabiliai ramia psichika.. Kaip sakė išradėjas Žakas Fresko – šiuolaikinės visuomenės būseną formuoja aplinka, t.y., sistema, kurioje mes visi gyvename, ir akivaizdu, kad ji yra ne tik neefektyvi, bet ir negatyvi.

Todėl ištikus vidinei krizei, nepulkime į savigraužą ir neviltį, bet ieškokime vidinės krizės priežasčių. Išmokime įvertinti savo galimybes, atskirti tai, kas iš tiesų yra svarbu ir būtina gyvenime, nuo primetamų šablonų – tuomet turėsime vertybes (kriterijus), kurie padės išsaugoti vidinę stiprybę ir nešvaistyti savo gyvenimo energijos.

Atminkime, kad gyvename dramatiškais permainų laikais, o tai nėra lengva.. Būkime dvasingi, mylintys, kūrybingi – tokie ir bus ateities žmonės.. Išsaugokime save ateinantiems geresniems laikams 🙂 ..

Gražios savaitės mums visiems 🙂 ! 

Pasaka apie išgydytus santykius

…Kartą gyveno Moteris, kurios santykiai su aplinkiniais buvo liguisti ir sunkūs, ir tai lietė visus – artimuosius, draugus, kolegas, kaimynus, ir, aišku, ją pačią.

Na, patys pasvarstykite, juk problemos augo kaip ant mielių: santykiuose su vienu žmogumi tvyrojo karštis, aukšta kantrybės virimo temperatūra, ir visa tai baigdavosi barniais; su kitu žmogumi, atvirkščiai, buvo itin šalti santykiai, krėtė drebulys ir ledėjo širdis; su trečiuoju buvo ne ką lengviau – tai buvo nuodingi santykiai, kurie juos abu kankino; su ketvirtuoju apskritai bendravimas neapsieidavo be abipusės pagiežos; su penktuoju buvo ryškus prisirišimas ir asmeninės erdvės pažeidimai; su šeštuoju siejo abipusis manipuliavimo virusas; na, o su septintuoju santykiai buvo perpildyti nuoskaudomis ir abipusiais priekaištais.

Kentėjo mūsų herojė visas šias problemas santykiuose, kentėjo… Bet vieną stebuklingą dieną vis dėl to nusprendė kažką daryti, nes kuo toliau, tuo darėsi vis sunkiau. Tačiau ką daryti? Iš nevilties ji čiupo telefonų knygą, tikėdamasi atrasti kažką, kas galėtų jai padėti, ir staiga…

Staiga ji pamatė naują užrašą: “Greitoji santykių gydymo pagalba“ ir telefono numerį, visai paprastą – 1-2-3. Tai pokštas ar Visatos ženklas? Nesužinosi, jei nepabandysi. Ir štai Moteris drebančiomis iš susijaudinimo rankomis surinko tą numerį, ir..

Jos kambaryje atsirado jis – Santykių Gydytojas: Harmonijus Garantijus. Trumpai prisistatęs, šis malonios išvaizdos galantiškas vyras, apsirengęs gelbėtojo rūbais, iš karto pradėjo savo darbą, užduodamas Moteriai netikėtą klausimą:

– O kur gi pradingsta jūsų pačios harmoningų santykių palaikymo energija? Juk ji kiekvienam duodama, kai tik iškyla situacijos, iš kurių galima kažko išmokti.

– Nnnežinau…, – sutrikusi pralemeno mūsų herojė.

– O mes dabar drauge imkime ir pažvelkime, kur gi dingsta ši vertinga ir nepaprastai naudinga energija. Pirmas variantas: ji nutekėjo į kitų žmonių kaltinimus. Variantas antras: ji subėgo į savigraužą ir begalinį savęs narstymą, o tai atima labai daug jėgų. Variantas trečias: energija panaudota įtarumui, nerimui, nuoskaudoms, polinkiui dramatizuoti ir įtraukti kitus į savo pergyvenimus. Variantas ketvirtas: energija sunaudota pabėgimui nuo problemos sprendimo. Variantas penktas: energija švaistoma lūkesčiams, kad viskas kažkaip išsispręs arba pasikeis kitas žmogus, o taip pat į ilgus pretenzijų sąrašus kitiems žmonėms – kokie “geri“ jie turėtų būti, kad būtų jums patogūs.

Mūsų herojė dar labiau sutriko:

– Bet ką man dabar daryti? Kai viską pakeisti?

Harmonijus Garantijus buvo nepalenkiamai tvirtas:

– Ramybės, prašau ramybės. Pradžiai suvokime svarbiausią dalyką: energiją reikia nukreipti ne į problemą, o į sprendimą. Tokiu atveju mes ne tik neiššvaistysime jos, bet ir padauginsime.

– Bet kaip gi tai padaryti?

– Ogi visai paprastai: kai mes teisingai sprendžiame gyvenimo pamoką, tuomet mumyse pabunda snaudžiantys resursai ir galimybės, o mes tampame stipresni, išmintingesni, laimingesni.

Mūsų herojė visai nuliūdo ir tyliai sušnibždėjo:

– Bet tam pirmiausiai reikia išmokti spręsti gyvenimo pamokas…

– O tam, kad galėtum išmokti spręsti pamoką, reikia pakeisti savo požiūrį į kitus žmones.

– Bet kaip?

– Viskas paprasta, nes atsakymai slypi pačiame žodyje DRAUGAS. Kai bendraujame, mes esame DRAUGE, todėl pirmas žingsnis į harmoningus santykius – pajusti, kad kitas žmogus – DRAUGAS. Viskas prasideda nuo geranoriškumo – juk viskas gerėja, kai mes DRAUGAUJAME. Antras žingsnis: suvokti, kad kitas žmogus – tai tarsi kitas aš. Galbūt, jis turi kažkokių savybių, kurių aš turėčiau pasimokyti būtent iš jo. Galbūt, savo elgesiu jis motyvuoja mane išreikšti kažkokias savybes, ir kaip DRAUGAS įkvepia mane keistis. Ir trečias žingsnis: reikia keisti savo įprastas priešiškas reakcijas, poelgius ir žodžius – į DRAUGIŠKUMĄ. Štai ir visos paslaptys, kurios padės tau išmokti spręsti gyvenimo pamokas ir išgydyti santykius 🙂 …

Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Socialinis eksperimentas

Organizacijos UNICEF socialinis eksperimentas Gruzijoje, kuriame buvo parodyta žmonių reakcija į tą pačią mergaitę – tik vienu atveju ji buvo gražiai apsirengusi, kitu – atrodė panaši į benamę. Žmonių reakcijos skirtumas galiausiai sutrikdė ir pravirkdė pačią mergaitę, todėl eksperimentą teko nutraukti..

Kaip bevertintume žmonių reakcijas, bet labiausiai liūdina tai, kad mūsų visuomenėje apskritai yra skurdžiai gyvenantys žmonės.. Pažiūrim:

Kasdienės istorijos

Vieną sausio vakarą ėjau iš darbo namo. Pakeliui nusprendžiau užsukti į mėgiamą kavinukę atsigerti kavos. Prie kasos susidarė nedidelė eilė – labai skurdžiai apsirengusi senelė, du jaunuoliai, vidutinio amžiaus vyras ir aš. Išgirdau, kaip senelė pasakė padavėjui, kad sušalo ir paprašė įpilti jai karšto vandens puodelį.

Prisipažinsiu, pamaniau, kad padavėjas atsisakys, bet suklydau: jis įpylė senelei arbatos, į lėkštę įdėjo bandelių, supakavo jai duonos kepalėlį, palydėjo iki stalo, padėjo atsisėsti ir pasakė, kad jai tuoj atneš ir karšto sultinio, ir tai jai nieko nekainuos. Senelė negalėjo tuo patikėti: susigraudino, pravirko, dėkojo padavėjui.

Visa tai kiek užtruko, todėl jaunuoliai, stovėję už senelės, pradėjo garsiai reikšti savo nepasitenkinimą – esą, tokioje kavinėje, pačiame miesto centre, turi ne tik neaptarnauti elgetų, bet net neįsileisti visokių menkystų.

Tačiau kai atėjo jaunuolių užsakymo eilė, padavėjas, nekreipdamas į juos dėmesio, pradėjo aptarnauti už jų stovėjusį vyrą. Kai jaunuoliai ėmė dėl to piktintis, padavėjas ramiai atsakė: “mes neaptarnaujame visokių menkystų.“

Žinoma, niekas nesitikėjo tokio atsakymo.. Kilo triukšmas: jaunuoliai garsiai šaukė ir pareikalavo tuoj pat iškviesti administratorių. Bet administratoriaus reakcija buvo dar labiau netikėta: jis ramiai visų išklausė, o paskui tiesiog paprašė jaunuolių išeiti ir šioje kavinėje daugiau nesilankyti.

Situacija buvo nemaloni, todėl kai jaunuoliai išėjo, pajutau palengvėjimą ir labai pasidžiaugiau dėl senelės ir dėl kavinės darbuotojų.. Pasirodo, yra teisingumas! Yra tikri, geri Žmonės..

************

Šiandien ryte pro langą pamačiau tokį vaizdą: vyras pririšo savo šunį šalia vaikų aikštelės ir pradėjo tvarkyti aikštelę po naktinio jaunimo pasisėdėjimo. Pagal jo apsirengimą supratau, kad tai ne kiemsargis.

Tvarkėsi jis gana ilgai ir kruopščiai, surinko ir išmetė visas šiukšles į konteinerį. O po valandos, kai vedžiojau savo šunį, pamačiau, kaip tas pats vyras atvedė savo vaikus į vaikų aikštelę žaisti..

Pagalvojau: kaip gerai, kad yra tokie vyrai – jis nelaukė, kada bus viskas sutvarkyta, bet ėmė ir susitvarkė pats, ir atvedė savo vaikus jau į švarią aikštelę. Jis savo asmeniniu pavyzdžiu patvirtino posakį: “Ne gėda tvarkytis, gėda šiukšlinti..“

************

Turiu nuostabią močiutę, su kuria labai gerai sutariame. Žaviuosi jos vidine ramybe ir išmintimi, jos gebėjimu išklausyti ir suprasti, jos švelnia šypsena ir gerumu. Ir, žinoma, pas ją pirmiausiai bėgu paguodos ir patarimo..

Taip ir tą kartą, kai man atrodė, kad po ilgoko nemalonumų ruožo pasaulis nusidažė niūriausiomis spalvomis.. Atvažiavau pas močiutę, nes apėmė neviltis, viskas krito iš rankų, ir aš nežinojau, kaip toliau elgtis, kaip atgauti ramybę..

Močiutės patarimas buvo labai paprastas: “Kai tau sunku, neleisk sau pasinerti į niūrius apmąstymus. Pradėk kažką veikti, tegul tai bus kad ir nedideli kasdieniniai darbai.. Indus suplauk. Dulkes nuvalyk. Išvirk vakarienę. Tiesiog mažais žingsneliais daryk tai, kas tau įprasta, po to pailsėk, pasidžiauk tuo, ką padarei ir imkis kito darbo.. Taip nepastebimai, po truputį įsijungsi į gyvenimą, ir jėgos sugrįš.. O kai sutvirtėsi, galėsi ramiai pagalvoti ir apie tai, kas nutiko, ir apie ateitį..“

Ir ką gi – aš dar kartą įsitikinau, kad močiutės patarimai veiksmingi! Branginkime ir mylėkime savo senolius – jie ne tik turi vertingą gyvenimo patirtį, bet ir švelniai apgaubia mus besąlygiška meile ir išmintimi.. Ir visada mūsų laukia..

***********

Kai buvau antrokas, turėjau svajonę – surasti šokoladiniame kiaušinyje-siurprize štampuką. Būtent šokoladiniame kiaušinyje. Prieš šventes parašiau apie tai Kalėdų seneliui.

Paskui tėvai man pasakojo, kad jie nežinojo, kaip įgyvendinti mano svajonę.. Jie svarstė įvairiausius būdus, ketino nupirkti štampuką atskirai, paskui sugalvojo, kad gali prapjauti šokoladinį kiaušinį, įdėti štampuką, o paskui tą kiaušinį suklijuoti karštu peiliu.. Bet.. netikėtai štampukai dingo iš prekybos..

Mama nusiminė ir jau nežinojo, ką sugalvoti, todėl nusprendė tiesiog nupirkti šokoladinių kiaušinių rinkinį ir padovanoti man – o gal pasiseks, o gal ten bus tas išsvajotas štampukas?..

Ir štai.. Kalėdų rytą aš randu po eglute tą šokoladinių kiaušinių rinkinį! Mačiau, kad tėvai susirūpinę žiūri, kaip aš ieškau savo išsvajotos dovanėlės.. Ir.. galiausiai išgirsta mano džiaugsmo šūksnį: “Štampukas!! Oho, ir dar vienas štampukas!!..“

Man atrodo, tą akimirką ne tik aš, bet ir mano tėvai patikėjo, kad Kalėdų senelis vis dėl to yra 🙂 ..

************

Mano draugė turi labai smalsią ir kruopščią močiutę. Jei jau ji kažką nori sužinoti – turi ištyrinėti ir išklausinėti viską iki menkiausių smulkmenų. Pavyzdžiui, jei mes su drauge susiruošdavome kažkur eiti, močiutė tuoj pažerdavo šūsnį klausimų:

– O kur jūs einate? Į kiną? O kas dar su jumis eis? Ar toli tas kino teatras? Kokiu autobusu važiuosite? O kokį filmą žiūrėsite? Apie ką? Ar šiltai apsirengėte?..

Ir taip toliau.. Ir atrodė, kad jos klausimams nėra galo..

Bet kartą jos smulkmeniškumas ją išgelbėjo! Vieną rytą jai paskambino telefoninis sukčius – prisistatė policininku ir pranešė, kad, atseit, jos sūnus automobiliu partrenkė žmogų, taigi, dabar reikia skubiai perduoti pinigus, kad sūnaus nepasodintų į kalėjimą.

Sūnų močiutė iš tikrųjų turi, todėl ji patikėjo, bet savo įpratimu pažėrė daugybę klausimų “policininkui“:

– O ką jis partrenkė? Kaip tas žmogus jaučiasi, ar stipriai nukentėjo? Kelintą valandą tai atsitiko? O kur tai atsitiko? Kuriame policijos skyriuje dabar sūnus? Kodėl jis pats man nepaskambino? Ar galite perduoti jam ragelį? O kas važiavo su juo kartu automobilyje? O kokiu automobiliu – savo ar žmonos – jis važiavo?..

Močiutei tebeklausinėjant, sukčius neteko kantrybės ir išjungė savo telefoną.. Pasirodo, ne tokia jau didelė yda tas močiutės smulkmeniškumas 🙂 ..

************

Istorijos iš interneto, parengė ir vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Tiesiog šviesk..

Akimirka, kai tu atsiduri gūdžiausioje tamsoje, gali tapti giliu nušvitimu, kuomet pradedi aiškiai suvokti Šviesos galią.

Matyk tamsą, bet nekovok su ja.. Verčiau tapk toje tamsoje Šviesa – tik taip tu gali išsklaidyti tamsą. Tiesiog pradėk šviesti.

Tapk Šviesos Švyturiu. Nes tavo vidinė Šviesa gali apšviesti ne tik tavo kelią, ji gali žymiai daugiau.. Ji gali tapti ta Šviesa, kuri nušviečia visą pasaulį ir išsklaido pačią niūriausią tamsą.

Ir tegul spinduliuoja tavo Šviesa tarp žmonių, kad kiekvienas, einantis apčiuopomis per tamsą, tarsi kelrodį, pamatytų tavo esybės Šviesą.. Ir kad Šviesoje pagaliau visi jūs pamatytumėte, Kas Jūs Esate iš tikrųjų..

Tavo vidinė Šviesa dovanoja kitiems nuostabiausią ir pačią vertingiausią dovaną: ji kiekvienam dovanoja Save Patį….

Ir tebūnie tai tavo misija, tavo džiaugsmas: dovanoti žmonėms juos pačius. Net tamsiausią jų gyvenimo akimirką. Ypatingai tą sunkiausią akimirką, kai jie pasiklysta tamsoje.

Pasaulis laukia Nešančių Šviesą. Pasaulis laukia tavęs.

Išsklaidyk tamsą savo vidine Šviesa.

Tu tai gali.

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Gruodis kvepia stebuklu :) …

Gruodis…

Gaivus šaltukas, smagus snaigių šokis… Trumpėjanti po saulėgrįžos tamsa. Retos, bet dėl to dar labiau laukiamos saulėtos dienos…

Stebuklingos dėžutės kiekvienuose namuose, kurias atidarome tik kartą per metus… Juose – nuostabūs eglutės žaisliukai: stikliniai meškiukai ir voverės, žvilgantys burbulai ir girliandos…

Šventinė nuotaika: papuošta eglutė ar eglės šakelė, spalvotos lemputės, jaukūs kepinių kvapai, naivus ir vaikiškas stebuklų laukimas, brangūs žmonės, mielos dovanėlės, vienybės ir laimės pojūtis…

Viltis… Noras apkabinti visus gerumu.. Tylus, bet tvirtas vidinis tikėjimas, kad negandos ištirps kaip sniegas, kad šį kartą tikrai-tikrai švenčiame Naują Gerą Pradžią…

Stebuklai: visi mes atveriame savo širdis ir dosniai dovanojame aplinkiniams Meilę… Jaukus bendravimas su artimaisiais ir draugais – šypsenos, tyras džiaugsmas, širdžių šiluma, bendrumo jausmas…

Taip, gruodis išties kvepia stebuklu 🙂 !..

Šviesių, gražių ir jaukių švenčių visiems 🙂 ! Meilės, Gerovės, Vienybės, Santarvės! Ir tegul ateinantys metai mums visiems bus Stebuklinga Nauja Gera Pradžia 🙂 !

Tyros meilės stebuklas

Kodėl nėra aukštesnės energijos už meilę?

Todėl, kad tik ji pažadina mumyse geriausia…

Tyra meilė, kuri talpina savyje žymiai daugiau, nei tiesiog santykių apibūdinimas…

Ir tie, kas tapatina ją su klasta, intrigomis, manipuliacijomis – kalba visai apie kažką kitką, mielieji…

Apie masinį falsifikatą, kuriuo visi norintys tik gauti, bet nesugebantys patirti, pakeičia originalą…

Meilė matoma kiekviename, kas ją spinduliuoja…

Ji matoma vaikučiuose, kurie gimė iš meilės, o ne tik todėl, kad priimta pratęsti giminę…

Matoma ji ir senolių veiduose, kurių nevengia ir negalvoja, kad jiems pakanka “pragyvenimo minimumo“ dėmesio, rūpesčio, pagalbos…

Meilė – skambiame nuoširdžiame juoke, o ne sarkazmo iškreiptuose veiduose tų, kurie tvirtina, kad “meilės nėra“ ir kad “visi neištikimi“…

Meilė – gerume…

Meilė – pagalboje…

Net žiūrėdami į šunų ar kačių akis, galime lengvai atpažinti laiminguosius, nepažinusius spyrio, išdavystės ar bado…

Aš mačiau, kaip žmonės pasveiksta meilėje, pratęsdami metų metams negailestingus verdiktus dviems savaitėms…

Mačiau, kokius stebuklus daro su žmonėmis paprasta mintis apie tai, kad jie reikalingi, kad jų neiškeitė į jaunesnį kūną “paieškose žemiau juostos“, kad jų visada ir bet kokiose aplinkybėse laukia namuose…

Mačiau, kaip skiriasi tie iš mūsų, kas moka branginti ir saugoti meilę nuo tų, kas visą gyvenimą užsiima tik saldesnio kąsnelio ir šiltesnės vietelės paieškomis, nesidrovėdami išdavysčių, apgaulės, palaidumo…

Meilė – tai erdvė, kuri neerzina…

Tai buitis, kuri nevargina ir nevirsta konfliktų priežastimi…

Tai nuoširdus rūpestis tėvais, o ne priverstinis formalumas…

Tai švelnumas, kuris nematuojamas dozatoriais…

Tai ištikimybė, kuri yra savaime suprantama, o ne kankinanti prievolė…

Tai tarpusavio sąveika, kuri nė iš tolo neprimena barterio…

Tai skirtingi požiūriai, kurie neprasiveržia neapykanta, piktais žodžiais ar priešiškumu…

Tai intymumas, kurio niekas nematuoja nei kiekiu, nei atlikimo technika…

Tai dvasinis artimumas, kai galima turėti skirtingą nuomonę, ir niekas už tai nesmerkia…

Bendravimas, kuriame nėra kritikos…

Ir konkretumas, kuris renkasi ne geriausius, o savus…

Gyvenkite su meile, mielieji…

Gyvenkite meilėje…

Gyvenkite, spinduliuodami meilę…

Būtent tai ir padaro mus žmonėmis…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Filmukas “Mama internete..“

Trumpas filmukas apie mūsų dienų realybę – apie mamytes, kurios nuolat internete, kurių dėmesys nuolat telefone, nors šalia – vaikai, kuriems taip reikalinga mamos meilė ir dėmesys..

Filmuko pabaigoje – eilėraštis, kurį mergaitė deklamuoja savo mamai vietoje šventinio eilėraščio, norėdama atkreipti jos dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbaus vyksta jų gyvenime.

Nesuprantantiems rusų kalbos – pažodinis (neeiliuotas) mergaitės deklamuojamo eilėraščio vertimas:

“Mama namie? Mamos nėra.

Mama išėjo į internetą.

Mama naršo internete – kaip ten reikalai margame pasaulyje?

Geria kavą, akimis seka – kas ten vyksta?

Mama, aš tau pasakysiu – pasaulyje aš esu!..“

Ir.. apkabina savo mamą: “mamyte, aš tave labai myliu, nepamiršk manęs.. “

Parodykime ir išreikškime savo meilę vaikučiams – dėmesiu, žaidimais drauge, rūpesčiu, nuoširdžiais pokalbiais, širdies šiluma 🙂 !.. Kad vaikai jaustųsi mylimi, saugūs ir reikalingi 🙂 ..

Šventė – širdyje..

Psichologinė sveikata didele dalimi priklauso nuo brandaus gebėjimo gyventi aktualiomis emocijomis, mielieji…

Tai reiškia, tokiomis emocijomis, kurias mes iš tiesų išgyvename, o ne norėtume išgyventi…

Kiekvieną gruodį aš girdžiu seną dainelę apie tai, kad štai, esą, ir mandarinus valgome, ir ikrais užkandame, ir eglutę papuošiame, o naujametinė nuotaika taip ir neateina…

O toliau – nostalgiški opusai iš praeities, kurioje ir sviestas riebesnis, ir šventės šventiškesnės, o meilė – tikresnė…

O gal jau pakaks?..

Pakaks gręžiotis į idealizuotą iki neregėtų aukštumų praeities paveikslą, tuo pačiu sistemingai nuvertinant dabartį…

Pakaks galvoti, kad viskas, kas gali būti geriausio, jau buvo arba dar bus ateityje… nes iš tiesų mūsų nėra nei ten, nei ten…

Visi mes – čia!

Ir tai vienintelė vieta, kur galime kažką padaryti…

Pakaks vaidinti užsitęsusias neateinančios nuotaikos dramas…

Na, neatėjo, ir neatėjo…

Laikas pripažinti visas savo būsenas ir priimti jas…

Pagalvokite apie tai, kad neįsitraukimas į stereotipines visuotines šventes gali liudyti visai ne apie tai, kad jūs nesugebate džiaugtis, o atvirkščiai, kad jūs įgavote brandų poreikį skaityti švente tik tai, kas tikrai svarbu, o visai ne tai, ką visi automatiškai švenčia, net nesusimąstydami apie tai, ar tai šventė jiems asmeniškai…

Galbūt, jums atėjo laikas kurti naujas šventes, arba, jūs galiausiai įgijote teisę apsieiti visai be jų?…

Pasvarstykite apie tai…

Pajuskite savo požiūrį į bet kokius įvykius, o ne tai, ką jums skiepijo nuo pat vaikystės…

Liaukitės drovėtis savo nenoro pjaustyti tonas salotų, arba dainuoti su visais iki ryto seniai pabodusias nuvalkiotas dainas…

Liaukitės drovėtis savo ketinimo 31 gruodžio gultis miegoti 9 valandą vakaro…

Liaukitės drovėtis savo tikrų jausmų ir emocijų…

Drovėkitės tų, kurias jūs primygtinai imituojate, kad tik neišsiskirtumėte iš daugumos…

Kurkite savo gyvenimą, sekdami tikrosiomis vertybėmis ir poreikiais…

Ir švęskite tik tai, ką jūs iš tiesų norite švęsti, o ne tai, kas priimta…

Šventė – tai kuomet šventė jumyse, o ne išorėje…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Palaikymas, rūpestis, vienybė..

Geriausia, ką žmonės gali suteikti vieni kitiems – tai palaikymas, nuoširdus rūpestis ir vienybės pojūtis..

Kai nėra svetimų bėdų, kai niekas abejingai nenukerta: “ne mano problemos..“ Kai žmogus žino, kad jei tik reikės, jis kiekvieną akimirką gali ir pats pagalbos sulaukti, ir suteikti kitiems palaikymą.

Tame mūsų vienybės ir besąlygiškos meilės išraiška, tame – mūsų žmoniškumas ir dvasingumas. Todėl svarbu mokytis kurti aplink save gerumo erdvę, kurioje žmonės gali kurti, mylėti, džiaugtis, atsiverti, atsigauti ir rasti paguodą sunkią akimirką.

Nes tai mums visiems labai labai – tiesiog gyvybiškai svarbu..

Vaikui šeimoje svarbu žinoti, kad tėvai myli jį besąlygiškai – supranta jį, padeda išskleisti geriausias jo savybes, išklauso, padrąsina ir palaiko. Gyvendamas geranoriškoje, mylinčioje šeimoje, vaikas ir pats išmoksta mylėti ir rūpintis kitais..

Palaikymas ir nuoširdus rūpestis šeimoje – tai tvirtas suvokimas, kad galima visada kreiptis į artimuosius ir džiaugsme, ir bėdoje. Visiems šeimos nariams svarbu žinoti, kad šalia – artimiausi ir patikimiausi žmonės, kad šeima – tai meilės, santarvės ir gerumo oazė..

Draugams svarbu žinoti, kad yra draugai – žmonės, su kuriais gali būti savimi, kurie niekada nenusisuks, nepaliks bėdoje, neišduos. Tai žmonės, kurie džiaugiasi draugo laime ir kurių palaikymas suteikia stiprybės net tuomet, kai esame išsekę, nusivylę ir pavargę..

Ir taip visose gyvenimo srityse – šeimoje, draugystėje, giminystėje, darbe, moksle, kaimynystėje, valstybių santykiuose – kad būtų darni sąveika, reikalinga vienybė, tarpusavio pagalba, santarvė, rūpestis bendra gerove.

Bet.. mes gyvename ne rojuje, todėl visi kartais klystame, abejojame, bijome, liūdime. Ir ta vidinė kančia mus stabdo, neleidžia išskleisti savo kūrybinį potencialą, išreikšti savo geriausias savybes. Ir būtent tokiomis sunkiomis akimirkomis keli paprasti palaikymo žodžiai ar tiesiog buvimas šalia, išklausymas ar konkreti pagalba, gali ne tik padrąsinti, bet ir išgelbėti..

Taip, mes visi žinome, kad mūsų pagrindinis energijos ir stiprybės šaltinis – mumyse, kad nereikėtų per daug pasikliauti išorine pagalba. Bet.. mes esame žmonės.. O žmonija – tai vientisas organizmas, kuris gali veikti darniai tik tada, kai visos jo dalys palaiko ir papildo viena kitą.

Dėl to ir vienybės siekis – natūrali, prigimtinė mūsų visų būsena. Ir norisi tarpusavio palaikymo ir rūpesčio ne tik todėl, kad esame kartais nusilpę, bet ir todėl, kad visi mes intuityviai jaučiame, jog be darnios kiekvieno žmogaus būsenos negali būti visos žmonijos vienybės ir harmonijos.

Štai kodėl mums visiems svarbus palaikymas, kuris, iš esmės yra ne “išorinė pagalba“ kitiems, bet mūsų intuityvus siekis atkurti vienybę – harmoningą visos žmonijos gyvenimą.

Todėl kiekvienas žmogus, kuris padeda kitiems nežiūrint į nieką – harmonijos kūrėjas. Net jei jam sako, kad geras žmogus – ne profesija, o už akių jo pasiryžimą visiems padėti vadina kvailumu..

Tiesiog giliai širdyje toks žmogus tvirtai žino, kad palaikymas mums visiems yra gyvybiškai svarbus. Jis žino, kad tik vienybėje yra žmonijos stiprybė ir evoliucinė jėga, ir kol yra kenčiantys ir abejingi kito kančiai žmonės – vienybė tarp žmonių yra suskaldyta.

Todėl.. Mylėkime, rūpinkimės vieni kitais, padėkime vieni kitiems – šiltu žodžiu, šypsena, nuoširdžiu pokalbiu, geru palinkėjimu ir veiksmu 🙂 !

Būkime gerais, palaikančiais draugais, sutuoktiniais, tėvais, seneliais, vaikais, kaimynais.. Būkime tiesiog gerais žmonėmis visiems – taip atkursime vienybę, taip žmonija pagaliau atsigaus ir suklestės 🙂 ..