Svarbu: psichosomatika

Žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo nuotaikos. Kai gera nuotaika – viskas džiugina ir viskas gaunasi, kai nuotaika prasta – liūdna ir nesiseka. Nuotaika priklauso nuo žmogaus emocinės būsenos. Mes turime visą paletę teigiamų ir neigiamų emocijų, ir visos jos gyvenime reikalingos. Teisingai išgyvenamos, net neigiamos emocijos nesukelia negatyvių pasekmių, nes suveikia kaip apsauginis mechanizmas stresinėje situacijoje.

Problemos kyla tuomet, kai pradedame nuolat gyventi neigiamomis emocijomis, arba jų neišgyvename pilnai ir slopiname. Taip prasideda įtampa, chroniškas stresas, kuris gali įtakoti įvairius negalavimus. Jie vadinami psichosomatiniais (gr. psyche – siela, soma – kūnas). Psichosomatika – medicinos ir mokslo sritis, kuri nagrinėja psichologinių faktorių poveikį ligų atsiradimui bei eigai.

Jei paprasčiau, tai psichosomatiniai susirgimai yra tokie, kurių priežastis didesne dalimi priklauso nuo ligonio mąstymo būdo, o ne nuo fiziologinių priežasčių. Tai psichologiniai neatitikimai ar sutrikimai, atsirandantys psichikoje, pasąmonėje, žmogaus mintyse. Sergantys psichosomatiniais susirgimais žmonės patiria realius negalavimus ir skausmus, kurie praeina, kai pašalinami neigiami psichologiniai faktoriai (įtampa, stresas).

Kokiu būdu neigiamos emocijos veikia žmogaus kūną? Tai aprašo m.dr. V. ir T. Tichoplavai – įrodyta, kad emocinis stresas sukelia ilgalaikes endotelio disfunkcijas. Endotelis – tai ląstelių sluoksnis, kuris dengia kraujagyslių ir širdies vidinius paviršius (dalyvauja medžiagų ir dujų apykaitoje tarp kraujo ir jungiamojo audinio). Nustatyta, kad vienas didelis pykčio proveržis veikia endotelį net 72 valandas! Toks poveikis gali išprovokuoti įvairius simptomus ir ligas.

Dažniausiai emocinis stresas “puola“ silpniausią žmogaus organą. Plačiausiai išnagrinėti šių ligų psichologiniai faktoriai: bronchinė astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kai kurios alergijos ir odos ligos, išeminė širdies liga, hipertonija, migrena. Tokiu atveju padeda gydytojai ir psichologai ar psichoterapeutai, tačiau didžioji sveikimo proceso dalis – pačio paciento rankose.

Psichosomatinės ligos priežasčių suvokimas ir yra raktas į sveikimą. Priežastys gali būti įvairios: negatyvūs charakterio bruožai (kritiškumas, pretenzingumas, polinkis įsižeisti ir pan.), ydingas (negatyvus) mąstymas, emocinis nestabilumas (vidiniai prieštaravimai ar konfliktai), ar tiesiog inertiškumas gyvenime. Vėliau sekamas elgesys, ir negatyvus elgesys palengva keičiamas pozityviu.

Beje, psichologai atkreipia dėmesį, kad psichosomatinis poveikis organizmui gali būti daromas ir nesąmoningai, kai liga ar negalavimas panaudojami kaip komunikavimo tiltas. Pavyzdžiui, maži (3-6 metų) vaikai dažnai nesąmoningai panaudoja šį būdą, norėdami gauti tėvų dėmesį ir meilę (sirguliuoja ar skundžiasi negalavimais). Suaugusieji taip pat tokiu būdu gauna tai, ko sveiki būdami negali iš kitų gauti (dėmesys, rūpestis, pagalba). Šiuo atveju liga taip pat yra psichosomatinė.

Mes lyg ir susitaikėme su tuo, kad stresas – neišvengiama kasdienybė ir dažnai gyvename nuolatinio streso būsenoje: baramės, pykstame, įsižeidžiame, nerimaujame.. Ir net nesusimąstome – kaip kenkiame savo organizmui (prisiminkime 72 valandų neigiamą poveikį). Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo stipresnis poveikis mūsų kūnui. Todėl – mokykimės sąmoningai valdyti savo emocijas – savo pačių ir savo artimųjų labui.

Indų pedagogas ir psichoterapeutas G. Patelis rašo: “XVII amžių kartais aprašo kaip tikėjimo amžių. XVIII amžius skaitomas proto amžiumi, tuo laiku buvo vystoma logika ir racionalizmas. XIX amžių galime charakterizuoti kaip pramonės ir mokslinio-techninio progreso amžių. Kas tapo išskirtiniu XX amžiaus bruožu? Kažkas, turbūt, įvardins informacines technologijas. Bet aš pasakyčiau, kad XX amžius – streso amžius.

Dabar net maži vaikai pareiškia: “man stresas“. O kas taps tipišku dabartiniame šimtmetyje? Vis dažniau skamba tvirtinimai, kad XXI amžius gali tapti panikos amžiumi. Prognozės teigia, kad 2020 metais depresija taps antra pagal paplitimą – po širdies ir kraujagyslių ligų. Štai kodėl ypatingai svarbu suprasti kai kuriuos nesudėtingus dėsnius, kurie padės efektyviai tvarkytis su stresinėmis situacijomis ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę“.

O ką jūs apie tai manote?

Reklama

12 minčių apie „Svarbu: psichosomatika“

  1. Labas Vilte,

    Aš manau, kad mokslininkai dar nėra tiek pažengę, kad galėtų nustatinėti sielos kūne esančią disharmoniją. Bet kas žino kas bus ateityje 🙂

    Žmogus pirmiausia sujaukia save subtilesniuose kūnuose, o po to ta suirutė pasireiškia ir fiziniame kūne. Bet man visada nedavė ramybės toks klausimas – kaip žmogui žinoti tada kokį poveikį jis daro sau galvodamas ar jausdamas kažką jeigu negatyvios mintys ir emocijos pasireiškia, kaip negalavimai ar ligos tik po kurio laiko?
    Na atsakymo paprastesnio ir negali būti. Reikia jausti savo kūna, savo būseną. Galima patikrinti tai labai paprastai pasakydami sau kažką labai negatyvaus (pvz.: aš esu žudikas) ir po to kažką pozityvaus (pvz.: aš esu gydytojas, aš gydau žmones). Tada kūne yra jaučiamas didelis skirtumas. Taip, mes visi tai jaučiame sakydami kiekvieną žodį ar galvodami. Jaučiame ir emocijas. Tik niekas nekreipia į tai dėmesio. O atkreipti vertėtų, juk kai grybaujame musmirių nerenkame, o renkame tik valgomus grybus 🙂 todėl mažiau rinkime į save nuodingas mintis, bei emocijas mieli draugai 😉

    Kokia tavo nuomonė, kodėl žmonės dabar taip dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis?

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂

    Vida, todėl, matyt, ir vadinami sirgaliais – nes daug streso ;).. Taip, tas posakis – visos ligos nuo nervų – kieklvienam pažįstamas 🙂 . Dabar jau ir medicina patvirtina, kad taip ir yra.

    Evaldai, manau, kad psichosomatika – pirmasis žingsnis į kitokį požiūrį, tai jau ligų priežasčių ieškojimas. Mokslo pasiekimai yra neginčijami, kitas klausimas – kaip jie taikomi..

    O atsekti savo mintis padeda sąmoningumas. Kiekvienas žmogus jaučia, kad nuo blogų minčių – negera.. O kai jos tampa pastoviomis, tuomet gali ir ligos prasidėti.

    Širdies ir kraujagyslių ligų viena iš pagrindinių priežasčių (ir tai jau ptvirtina medicina) – stresas. Yra ir kitų svarbių faktorių – žalingi įpročiai, neteisinga mityba, netikęs gyvenimo būdas ir dienos režimas.

    Reikia tiesiog išmokti palaikyti sveikatą – tai nesunku, tik reikia suprasti – kas padeda ją palaikyti, ir dar svarbiau – kas ją žlugdo.

    Patinka

  3. Atgalinis pranešimas: Sveikatos psichologija – ruvi
  4. Atgalinis pranešimas: Apie naujienas – ruvi
  5. Atgalinis pranešimas: Mitai apie stresą – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s