Kai tu gimei, ji atsisakė visų gyvenimo malonumų ir prižiūrėjo tave, o tu verkei kiekvieną naktį..
Kai tau sukako ketveri, ji padovanojo tau pieštukus ir išmokė piešti, o tu išpiešei visas jūsų namų sienas..
Kai tau buvo dvylika, ji laukdavo tavęs sugrįžtant iš mokyklos – kad apkabintų, o tu sugrįžęs užsidarydavai savo kambaryje..
Kai buvai dvidešimt penkerių, ji išleido visas savo santaupas tavo vestuvėms, o jūs nusprendėte apsigyventi kuo toliau nuo jos..
Kai tau buvo trisdešimt, ji bandė rūpintis tavo vaiku, o tu paprašei nesikišti į jūsų šeimyninį gyvenimą..
Tave, sulaukusį keturiasdešimties, ji kviečia vakarienei, o tau nuolat trūksta laiko..
Vieną dieną ji paliks šį pasaulį ir tavo atgaila bus beprasmiška..
Niekada nepyk ant jos ir nesakyk jai žodžių, kurie gali sužeisti jos mylinčią širdį..
Tu turi tik vieną Mamą.
Ilgesys trumpina gyvenimą.
