Klausyk savęs

Kartą tėvas su savo sūnumi ir asiliuku keliavo dulkėtomis miesto gatvėmis. Tėvas sėdėjo ant asiliuko, o sūnus vedė asiliuką už kamanėlių.

– Vargšas berniukas! – pasakė praeivis, – jo mažos kojelės vos spėja paskui asilą! Kaip tu gali tingiai sėdėti ant asilo, kai matai, kad berniūkštis visai neteko jėgų!

Šie žodžiai palietė tėvo širdį, ir kai jie pasuko už kampo, jis nulipo ir liepė sėsti sūnui ant asilo. Netrukus jie sutiko kitą žmogų.

– Kaip negėda! Mažasis sėdi raitas ant asiliuko kaip sultonas, o jo vargšas senas tėvas bėga iš paskos!

Berniuką labai nuliūdino šie žodžiai ir jis paprašė tėvą atsisėsti ant asiliuko jam už nugaros.

– Žmonės gerieji, ar matėte ką panašaus! – šaukė sutikta moteris, – taip kankinti gyvulį – vargšui asiliukui jau stuburas išlinko, o senas ir jaunas dykaduoniai išsidrėbė ant jo lyg ant sofos! O, nelaimingas asiliukas!

Sugėdinti, netardami nė žodžio, tėvas ir sūnus nulipo nuo asiliuko. Vos tik jie žengė kelis žingsnius toliau, kai vėl sutiktas žmogus pradėjo iš jų šaipytis:

– Ko čia dabar jūsų asilas nieko nedirba? Neatneša jokios naudos ir net neveža nė vieno iš jūsų ant savęs!

Tėvas padėjo ranką sūnui ant peties ir pasakė:

– Ką mes bedarytume, būtinai atsiras kažkas, kas su mumis nesutiks. Aš manau, mes patys turime nuspręsti – kaip mums keliauti.

Puiki pasakėlė, tiesa? Nuo savęs pridursiu: klausykite savo širdies – ji niekuomet neklysta 🙂 . Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Reklama

8 mintys apie „Klausyk savęs“

  1. Labas rytas, Inga 🙂

    istorija iš tiesų labai gera. Tai yra tikras menas – taip trumpai perteikti svarbią išmintį. Man labai patinka tokie alegoriniai pasakojimai 🙂

    Ačiū už linkėjimus :). Ir jums saulėtos nuotaikos!!

    Patinka

  2. Sveiki,

    Gera istorija. Mano tėvas man ją pasakojo daugybę kartų. Tik ten malūnininkas su sūnumi per rudens purvyną vedėsi turguje pirktą arklį.
    Mano tėvas (man atrodo, kad ir aš) ir gyvena pagal šį moralą. O vienas gerbiamas psichologas, ne per seniausiai, seminare aiškino, jog žmonės gyvenamtys savo galva ir nesilaikantys tradicijų bei nekreipiantys dėmesio į aplinkinių nuomonę yra “pasikėlę“. Na, bet aš labiau linkęs tikėti savo tėvu:)

    Vladas

    Patinka

    1. Labas rytas, Vladai 🙂

      Iš tiesų – prisiminiau, kad iš tavęs pirmą kartą šią istoriją išgirdau 🙂 . Ją neseniai radau Youtube, ir negalėjau prisiminti – kur ją jau girdėjau 🙂

      Didelė dovana išgirsti tokią išmintį iš tėvo..

      O gerbiamas psichologas, matyt, išreiškė savo nuomonę – juk jie tokie patys žmonės, kaip visi mes, ir kartais taip pat turi kompleksų, kurių negali įveikti, nors pagal specialybę.. moko kitus 😉 . Turiu draugų šioje sferoje, todėl.. pažįstama situacija 🙂 . Kiek aš pastebėjau – dvasiškai augantis žmogus automatiškai “neįsirašo“ į jokius šablonus ir jau tikrai nesistengia niekam įtikti. Ir tai ne pasikėlimas, o tiesiog kryptingas ėjimas savuoju keliu. Dvasingi žmonės yra geranoriški, bet natūraliai kelia pyktį stagnatoriams 🙂 ..

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s