Apie adekvatumą

Žodis adekvatus (lot. prilygintas) žodyne aiškinamas kaip tapatus, tikslus, visiškai atitinkantis. Adekvatumas – tai visuomet atitikimas, pvz., elgesio ar reakcijos atitikimas situacijai, knygos turinio atitikimas vertimui, veiksmų atitikimas siekiamiems tikslams, psichologijoje – individo atitikimas tam tikriems elgesio modeliams ar numatomas elgesys tam tikrose situacijose, sociume – atitikimas priimtiems elgesio šablonams ir tradicijoms ir t.t..

Jei kalbėsime apie adekvatų elgesį, tai yra toks elgesys, kuris reikalingas būtent tam tikru momentu pagal situaciją, o neadekvatus elgesys – neatitinkantis situacijos, trikdantis arba trukdantis. Adekvatus elgesys nebūtinai atitinka šablonus ar taisykles, tai gali būti akimirksniu priimtas teisingas sprendimas, įvertinus situaciją – pavyzdžiui, pagelbėjant stresinės situacijos ar nelaimingo atsitikimo metu.

Kasdieniniame gyvenime adekvatus veiksmas visuomet vertinamas pagal rezultatus: tai reiškia aiškiai suprasti, kokiais veiksmais pasieksime užsibrėžtą tikslą, o kokiais – ne. Adekvatumas siejamas ir su tikslingumu – atitinkamų veiksmų atlikimu, siekiant užsibrėžtų tikslų. Todėl:

– žmogaus įsitikinimai turi būti tikslingi, vedantys į augimą, o ne ribojantys, konfliktiški ar negatyvūs;
– emocijos valdomos, vietoje ir laiku, o ne žlugdančios negatyvios ar keliančios įtampą;
– vadovavimas turi būti konstruktyvus ir efektyvus, atitinkantis siekiamus tikslus.

Atrodytų – viskas teisinga, tačiau atidžiau pasižiūrėję į gyvenimą pamatysime, kad jame apstu neadekvataus elgesio ir dėl to kylančio chaoso. Neatitikimų pamatysime ir tarp žodžių bei veiksmų, ir tikslų siekime, ir tarpusavio santykiuose, ir net buityje.

Pavyzdžiui, užsibrėžiame vieną tikslą, bet pritrūkstame kantrybės jo siekti, ir, metę jį pusiaukelėje, pradedame siekti kito, ir galiausiai nieko neužbaigiame, o tik nuolat planuojame ir pradedame. Šeimoje taip pat neatitikimai: tvirtiname, kad mylime sutuoktinį, o elgiamės lyg su priešu mūšio lauke. Arba gimsta šeimoje mažylis – svarbus ir džiugus įvykis šeimoje, o mamytė jau skuba pareikšti, kad namie “nesėdės“, jos niekas neuždarys, jai reikia save realizuoti.

Buityje apstu neadekvatumo: tvarkos norime visi, o tvarkytis nenorime, valgyti reikia kasdien visiems šeimos nariams, o gaminti valgį nemėgstame – tarsi tik vedę ar ištekėjusios sužinome apie buities darbus. Su sveikata tas pats: norime būti sveiki, tačiau sveikatos ne tik nepalaikome, bet ją dar ir gadiname.

Visa tai neadekvataus elgesio pavyzdžiai. Juk adekvatu būtų siekti iki galo užsibrėžtų tikslų ar koreguoti juos, bet ne mesti pusiaukelėje, mylėti savo sutuoktinį ne tik žodžiais, su džiaugsmu auginti ir ugdyti savo mažylį iki tam tikro amžiaus, susitvarkyti namuose, gaminti savo šeimai maistą, rūpintis savo ir šeimos narių sveikata.. Tai kodėl mes elgiamės priešingai, neadekvačiai situacijai?

Pirmiausiai dėl sąmoningumo trūkumo, nes adekvatus elgesys yra sąmoningas. Neadekvatus elgesys dažniausiai nesąmoningas – kai žmogus nesuvokia ar nesupranta, ką daro dėl klaidingų įsitikinimų ar dėl nežinojimo. Arba tai gali būti konfliktiškas, demonstratyvus elgesys, negalvojant apie pasekmes – tačiau neatsakantis už savo veiksmus taip pat yra neadekvatus. Beje, tam tikrais atvejais kiekvienas iš mūsų gali pasielgti neadekvačiai: pvz., kritinėje ar netikėtoje situacijoje.

Adekvatumas priklauso nuo gebėjimo suvokti ir įvertinti situaciją bei numatyti savo veiksmų pasekmes – visa tai gali tik sąmoningas žmogus. Jei ir suklysta, toks žmogus jaučia atsakomybę už savo veiksmus ir imasi (kiek tai įmanoma) taisyti savo klaidas. Adekvatūs veiksmai yra teisingi ir objektyviai reikalingi – manau, kad tai labai svarbu gyvenime.

O ką jūs manote apie adekvatumą?

Reklama

7 mintys apie „Apie adekvatumą“

  1. Labas Vilte,

    Labai keistai skamba žodis adekvatus kai jo aš niekada nenaudojau 🙂 Mano nuomone žmogus turėtų elgtis tai kuo jis tiki širdyje kas yra teisinga. Visą laiką reikia vadovautis intuicija ar nuojauta kitaip tariant ir ji pataria ką geriausia daryti tuo momentu. Jeigu žmona daro vakarienę tai nuojauta gali sakyti vyrui padėk žmonai gaminti valgį arba kažką kitą, užkurti židinį. Na čia jau nuo situacijų ir žmonių priklauso. Yra teisingiausia kai žmogus gyvena taip kaip jis mąsto. Jeigu kunigui patinka važinėtis su motociklu, bet jis galvoja ką apie jį pagalvos žmonės ir to nedaro, tai manau neadekvatus elgesys. Tiesiog žmonėms sudėtinga save išreikšti laisvai ir be jokių suvaržymų, tai vėl gi galima pavadinti “neadekvačiu“ elgesiu. Žmogus nori kažką pasakyti kitam žmogui, bet paslepia savo tikrąją žinutę po įvairiais kitais plepalais ir aiškinkis žmogau po to kodėl neiššifravai to užslėpto klausimo. Dar kartą pasikartosiu, reikia kiek imanoma jausti situaciją ir žmones ir save, nes dvasinis pasaulis taip su mumis bendrauja (bent jau su manimi 🙂 ) tiesiog ateina mintys, vaizdiniai, bet reikia tokius dalykus pastebėti ir mokėti atskirti juos nuo proto klaidinimo.

    Patinka

  2. Labas, Evaldai 🙂

    mano aplinkoje šis žodis, kaip ir žodis tikslingumas, naudojamas dažnai, todėl ir pasigilinau – ką iš tiesų jis reiškia. Man labai priimtina, kai netuščiažodžiaujant, trumpai, galima nusakyti reiškinio esmę, todėl šis apibūdinimas man priimtinas.

    Sutinku pilnai, kad vadovaudamiesi intuicija, visuomet pasielgsime teisingai. Bet ją reikia girdėti :).. ir kaip dažnai ją nustelbia emocijos ir proto išvedžiojimai.

    Ir jausti žmones taip pat labai svarbu – patiko tavo pavyzdys su vakariene 🙂 . Tikrai: kai bendrauji nuoširdžiai ir geranoriškai, savaime viskas gaunasi gerai :).

    Ačiū, Evaldai, gražios dienos :)!

    Patinka

  3. Kaip supratau,neadekvatus=nenormalus,=neatitinkantis “normoms“ ar “ribas“?Keista…Kyla klausimas…Kas tas normas ar ribas nustate? Isvedziojimas; jeigu pagalvosit,kad “perlenkiu“,vadinasi jus neadekvatus.Jeigu sutiksite su mano nuomone,vel neadekvatus…nes negyvenu ,kaip visi “adekvatus“ zmones…

    Patinka

    1. Sveiki 🙂

      Jūs teisingai pastebėjote, kad yra daugybė ribų ir normų dabartinėje visuomenėje, kurios visiškai supainioja žmones, ir jie jau netuokia – kas iš tiesų yra svarbu, o kas – ne.. O kai žmonės bando atitikti tas “normas“ ir ribas, tai neišvengiamai pradeda elgtis neadekvačiai.

      Ir teisingai jūs rašote – adekvatumas nenustatomas vien todėl, kad mes nesutinkame su kito žmogaus nuomone, adekvatumas – siauresnė sąvoka, liečianti esmines gyvenimo sritis. Pavyzdžiui: žmogus, kaip gyva esybė, turi tam tikras prigimtines savybes, kurios yra būdingos žmogui (gebėjimas mylėti, kurti, vienybės su visa gyvybe pojūtis, harmoningo bendravimo poreikis, altruizmas, tiesa, sąžinė ir pan.) Ir jei žmogus elgiasi prieš savo prigimtį (yra agresyvus, egoistiškas, meluoja, kenkia kitiems, išduoda, žudo ir pan.) – jis elgiasi ne kaip žmogus, nežmoniškai, o tai reiškia – neadekvačiai.

      Straipsnelyje aprašiau ir gyvenimiškas situacijas – kai nieko nedarome, kai būtinai reikia veikti, arba kai nesiimame atsakomybės už savo veiksmus, bet nuolat kaltiname kitus dėl savo nesėkmių, arba kai elgiamės lengvabūdiškai, kai reikia susikaupti ir priimti svarbius sprendimus, ar – kai darome kažką labai sudėtingai, kai galima padaryti paprastai, ir t.t..

      Tiesiog klausykimės savo širdies, intuicijos, ir viskas bus gerai 🙂 ..

      Patinka

  4. P.S. siame tinklalapyje rasoma ; “ pvz., paprastas sąvokas žmonės pavertė sunkiai suprantamomis “intelektualiomis” žodžių konstrukcijomis, kurios ne tik nereikalingos, bet ir kenksmingos, nes apsunkina ir dar labiau supainioja gyvenimą.“

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s