Dorovė

Mūsų laikais ši sąvoka dažniausiai siejama su religija ar filosofija, todėl kasdieniniame gyvenime retai prisimenama. Kažkas.. lyg senamadiško, archaiško, šiandien sunkiai pritaikomo gyvenime. Pasirodo, neveltui tai buvo filosofų labiausiai nagrinėjama sąvoka, o ir visų religijų ir mokymų skiepijamas doras elgesys, nes dorovė yra svarbiausias žmonijos įstatymas. Ir tai ne tušti filosofų išmąstymai ar mokymų skleidėjų prasimanymas, tai bendražmogiškas elgesio principas, paremtas stebėjimais ir išvadomis iš žmonijos patirties.

Humanitariniai – socialiniai santykiai gali vystytis ant tinkamo arba netinkamo pasirinktų vertybių pagrindo. Pasirinktos vertybės ir pasaulėžiūra kuria idealogiją, o idealogija kuria ekonomiką. Praėjusių amžių koncepcijos – materialistinės, jos nepagrįstos dvasinėmis vertybėmis. Na, o atitrūkusios nuo dvasingumo koncepcijos visada yra grįstos manipuliacijomis ir naudos siekimu. Kai neteisingi elgesio motyvai, tai ir – logiška – neteisingi ir veiksmai. Jie neša nerimą, įtampą ir suvokimą, kad “kažkas vis ne taip“ – tai ir yra neteisingų pasirinkimų pasekmės.

Dabar daugelis mūsų supranta, kad trūksta dvasingumo mūsų gyvenime, bet ko trūksta konkrečiai – įvardinti sunku. Daug šiuolaikinių žmonių apskritai neturi aiškios pasaulėžiūros, todėl vyrauja chaosas. Dorovė – dvasinė kategorija, todėl ją sunku apibrėžti žodžiais, tai intuityvus kiekvieno žmogaus pojūtis, pasireiškiantis kaip sąžinės balsas (arba gėda), ir įtakojantis žmogaus veiksmus.

Jei vertybių pagrindu pasirenkama aukščiausia vertybė – dorovė, tai rezultatai visada bus teigiami, o jei ne, kenčiame nuo netobulų pasirinkimų.. Dorovės principai labai paprasti: nekenkti sau; nekenkti kitiems; nekenkti gyvajai ir negyvajai gamtai. Šių nuostatų laikymosi visiškai pakanka, kad žmonija sukurtų seniai išsvajotą santvarką, kurioje būtų laimingi visi žmonės, nes šis įstatymas galiotų visoms žmonijos veiklos sritims: tarpusavio santykiams, politikai, religijai, mokslui, teisei, kultūrai, ir bet kuriai kitai veiklai.

Atrodo taip paprasta, bet kaip tai pasiekti? Juk didžioji žmonijos dalis nesilaiko net pradinių doros formų (kenkia sau), o apie aukščiausią dorovę dažnai neturi supratimo.. Tam, kad žmonija pradėtų mąstyti aukštesnėmis (dorovės) kategorijomis, mes turime nustoti mąstyti žemo sąmoningumo kategorijomis – turi pirmiausia keistis ir šviesėti visų mūsų mintys, mąstymas. Mes negalime pakeisti gyvenimo, nepasikeitę patys.

Bet kodėl mes mąstome tomis žemomis sąmoningumo kategorijomis? Tai skatina vyraujantis informacinis chaosas ir peršamas destruktyvus mąstymas – mes nesuprantame, kas yra tikrosios vertybės. Galiausiai, laikui bėgant, mes nepastebime pasikeitimų ir nuosmukio, nes tyras veikimo paskatas įvairūs suinteresuoti interpretatoriai nuolat stengiasi “pritempti“ prie savo tikslų ir manipuliacijų.. Įkliuvame kaip tos muselės į barščius..

Tuo tarpu dorovės poreikis tarsi įrašytas į kiekvieno mūsų širdį: žmonės kažką gerbia ar peikia, bet nėra nė vieno, kuris garbintų melą, apgaulę ar neteisingumą – visi gerbia tiesą ir sąžiningumą. Kiekvienas jaučiame gėdą ar sąžinės priekaištus, jei pasielgiame blogai. Sąžinės budrumas jau pats savaime pajungtas tam, kad siektume dorovės. Ir pirmasis žingsnis link jos – atsakingumo vystymas.

Evoliucijos psichologija tvirtina, kad mokėjimas būti atsakingais išmokys žmoniją būti dorais ir gerokai kilstels žmonijos evoliuciją ir vystymąsi. Savo neatsakingumu žmonės kenkia tiek sau, tiek ir aplinkiniam pasauliui. Jei visi žmonės bus atsakingi, tai dorovės klausimai atkris savaime. Todėl turime ugdyti savo ir savo vaikų atsakomybę už savo veiksmus – suprasti, parodyti, kad kiekvienas veiksmas turi vienokias ar kitokias pasekmes, kad doras elgesys atneša gėrį visiems.

Visų laikų išminčiai dorovę laikė svarbiausiu dalyku gyvenime. Aristotelis sakė: “Kas materialinėje srityje žengia pirmyn, bet atsilieka dorovėje, tas greičiau žengia atgal, o ne pirmyn“. Mąstytojai pripažino, kad visuotinė tvarka neįmanoma be visuotinės doros. Į klausimą, ko reikia, kad žmogus būtų doras, Seneka atsakė: “Noro“. Mūsų šviesuolis Vydūnas pritarė: “Nėra žmogui geresnių kelrodžių už dorybių ugdymą“.

Teigiama, kad žmonija tobulėja tik dorųjų dėka, kurie veda paskui save savo pavyzdžiu.. Kančia ir žemas sąmoningumas tėra primityvios, žemos proto būsenos – netobula tobulumo išraiška. Vadovaukimės gyvenime dorovės principais, ir mūsų visų tobulėjimas ir tobula išraiška bus užtikrinta 🙂 ..

Kaip jūs manote?

Reklama

8 mintys apie „Dorovė“

  1. Labas rytas! Koks aktualus įrašas! Kaip visada, paprastai ir aiškiai, man labai patiko apibūdinimas “netobula tobulumo išraiška“, imu į savo žodyną. 🙂 🙂 🙂 Ir ne į temą, bet labai į temą – 🙂 🙂 sveikiname su pirmuoju tinklapio gimtadieniu!!!! Kūrybinio polėkio ir sėkmės! 🙂 , o mes lauksime įdomių temų! 😀 Bendraminčiai 😀

    Patinka

  2. Sveiki,

    Nors as cia naujokas, bet malonu ir miela atrasti bendraminciu, pasisemti minciu, pozityvios energijos ir geru emociju!

    aciu! su gimtadieniu!

    Patinka

  3. O apie dorove..mano manymu, asmeniui, kuris gyvena ir laikosi savo pasauleziuros, gyvenimo kanonu, sunku parodyti jo klaidas..retas, kuris priema jas ir isisavina, o dar labiau pamato, daras klaida..dauguma musu, egoistai, ir klaidu nepripazistame, teisiname save visose situacijose..dauguma zinodmai, kad daro klaida – juda toliau ir gilina jos saknis. Klausimas ar reikia to? Gal geriau grizti atgal nuo ko pradejai ir pasirinkti kita kelia? Sako, kuris laikas geriausias? Atsakymas yra – ESAMASIS. Reiktu visiems paziureti i save ir atsirintki vertybes ne tik dem musu paciu, bet ir del visatos!

    Patinka

  4. Sveiki visi 🙂 DĖKUI 😀 Pasirodo, dar vieną gimtadienį turiu 🙂 Šaunu 😀 Ačiū už gerus palinkėjimus 🙂
    Bagira, mes jau pradėjome keistis kalbos perliukais – tradicija 🙂 aš tavo priežodžių jau taip pat nemažai turiu 😉
    Karoli, žinoma, neįmanoma žmogaus keisti ar pakeisti. Jei žmogui jo pasaulėžiūra padeda harmoningai gyventi – puiku, tiesa? Bet ar daug tokių žmonių? Kaip nekeista, sunkiausi žmonėms yra klausimai apie gyvenimo tikslą ir apie pasaulėžiūrą.. Dažniausia, deja, gyvename primestomis idėjomis.. O keistis – pritariu – niekada nevėlu.
    Ilgai šitą dorovės klausimą nagrinėjau, ir niekaip negalėjau rasti tikslaus apibrėžimo.. Kol vėl neatsiverčiau senųjų Mokymų.. O pasirodo, viskas paprasta: “nekenk“ – štai ir dorovės principas. Mane tai sužavėjo 🙂 . Teisingai sako – Tiesa yra paprasta, tik žmonės padaro viską sudėtingai 😉
    Dar kartą AČIŪ!!!!!! Ir ačiū, kad skaitote 🙂 Tikrai tik nuoširdžiai dalinuosi tuo, ką supratau – jokių kitų paslėptų motyvų, ir labai džiaugiuosi, kad jūs dalinatės savo mintimis – AČIŪ 🙂

    Patinka

  5. Atgalinis pranešimas: Senieji mokymai apie dorovę – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s