ruvi

Yra įvykiai mūsų gyvenime, kurie sukelia įtampą, skausmą, baimę, apatiją, ir gali atrodyti, kad tai niekada nesibaigs. Tačiau anksčiau ar vėliau jie baigiasi. O kokie mes po to išliekame, ir ar pasineriame į sekinančią negatyvumo būseną, didele dalimi priklauso nuo to, ar palaikome negatyvumą savo mintimis ir veiksmais.

Ir tai ne atsiribojimo ar abejingumo klausimas, tai mūsų fizinės ir psichinės sveikatos klausimas. Mūsų organizmas taip veikia: jis negali nuolatos patirti vien negatyvumą… todėl net giliausiame skausme ar neviltyje yra prošvaistės – akimirkos, kai skausmas aprimsta, ir žmogus staiga pastebi kažką gražaus, pozityvaus: saulės nušviestus medžius, paukščių čiulbėjimą, pajunta gėlių kvapus ar kadaise pamėgtų valgių skonius… Taip mūsų psichika ginasi nuo griaunančio negatyvumo poveikio.

Bet žmonės sunkiose aplinkybėse kartais neleidžia sau kreipti dėmesį į tokias smulkmenas, jaučiasi lyg neturėtų teisės patirti kažką šviesaus. Tačiau tai pats gyvenimas ima viršų, kad mes neprarastume sveiko susidomėjimo gyvenimu. Nežiūrint į nieką.

Todėl reikia saugoti vidinę pusiausvyrą – mūsų bazinę psichikos būseną. Ramybė ir sveika nuovoka padeda įveikti sunkumus – ne tik priimti adekvačius sprendimus, bet ir palaikyti bei įkvėpti žmones, kurie yra šalia.

Gyvenimas gyvuoja meilės, tiesos ir vienybės dėka – tai mūsų švyturiai gūdžiausioje tamsoje. Gyvenkime gyvenimą… Nežiūrint į nieką.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Jūs visi esate angelai.

Ir visų jūsų užduotis – žadinti vienas kitą, priminti vienas kitam, kas jūs esate iš tikrųjų, ir dalintis vienas su kitu savo patirtimi ir įgūdžiais – maksimaliai nuoširdžiai ir atvirai.

Nes neįmanoma numatyti, kas iš to, ką tu pasakei arba padarei, gali uždegti kito žmogaus vidinę Šviesą… Ir mes nežinome, kas padės jam pamatyti save tikrąjį, suvokti savo prigimtinę išmintį ir sugrįžti į save.

Mes visi esame susieti, suprantame tai ar ne. Mūsų jėga – vienybėje, ir mūsų tyra vidinė angeliška Šviesa primena apie tai. Ir ne tik – mūsų vidinė Šviesa atkuria balansą ir harmoniją pasaulyje.

Todėl švieskime vienas kitam… Nežiūrint į nieką.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !   

Kiekvienam žmogui būtina turėti savo “nuošalų kampelį“, savo asmeninę erdvę, kur mes kaupiame jėgas, kur galima pabūti tyloje ir atsigauti.

Tai “stebuklinga vieta“, kur daugiau niekas negali užeiti…

Tokia “vieta“ neturi tapti nuolatine slėptuve, skiriančia mus nuo visų, bet turi tapti savotiška burtų lazdele, kuri padeda apsivalyti, kad galėtume vėl pasipildyti.

Visada yra “vieta“, kurioje šilta bet kokiu oru.

Tai gali būti namai, gali būti žmogus, gali būti “kampelis“ tavo viduje.

Keliauk ten, kai pavargsti, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų, šilumos…

O pasisėmęs jėgų, sušilęs, sugebėk sušildyti tą, kas ateis pas tave tavo šilumos…

Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

*Geriau tiesa, parašyta sunkiais žodžiais, nei melas, parašytas gražiomis eilėmis.

*Ne visada galima pasitikėti tuo, ką matome – juk ir druska atrodo taip pat, kaip cukrus.

*Viskas ne taip paprasta, kaip norėtume, bet ir ne taip sudėtinga, kaip mums atrodo…

*Išmintis ateina kartu su gebėjimu palaikyti vidinę ramybę.

*Žmonės klysta ne tik todėl, kad kažko neišmano ar trūksta patirties, jie klysta dažniausiai todėl, kad yra klaidinami.

*Žmogaus sąmonė – aukščiau įmantriausių technologijų.

*Žmonijos progresas – ne technologijose, o žmonių vienybėje bendrai visų gerovei.

*Jei norime kažko išmokyti – būkime gyvu pavyzdžiu to, ko norime išmokyti.

*Neįmanoma pasitikėti žmonėmis, kurie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.

*Bet kokios grandinės stiprumas nustatomas pagal jos silpniausios grandies atsparumą.

*Kad atrastume “savus“ žmones, pirmiausia reikia atrasti save.

*Netobulumas negali sukurti tobulumo, kaip jis besistengtų…

*Kai iš žmogaus yra kažko primygtinai reikalaujama, jis neturi galimybės to panorėti…

*Visos kovos ir karai prasideda ne nuo smūgių ar šūvių, o nuo neapykantos.

*Besikaupiantis žmoguje pyktis ar neapykanta galiausiai sužlugdo patį žmogų.

*Negatyvios emocijos blokuoja mąstymo procesą.

*Negatyvios emocijos neatneša tai, ko norite, jos atneša tik tai, ko nenorite.

*Nieko vertingo negatyviuose pergyvenimuose nėra ir negali būti – jie išsekina psichiką, griauna sveikatą, gesina dvasingumą, supriešina žmones.

*Jei laimė susiejama su laikinais dalykais, tuomet ji ir bus laikina.

*Į šviesą galima ateiti tik šviesiu keliu.

*Atsiranda išmanūs telefonai, protingi namai, išmanūs virduliai, protingi laikrodžiai.., bet kažkur dingsta protingi ir išmanūs žmonės…

*Žmonės kartais primena knygas: vieni apgauna savo viršeliu, kiti – nustebina savo turiniu.

*Darydami gerus darbus, negalvokime apie atpildą – jis atras mus tuomet, kai mums tai bus tikrai reikalinga.

*Dvasiškai artimi, mylintys žmonės sukuria harmoningą, šviesią erdvę, kurios negali sugriauti jokios išorinės stichijos.

*Mums reikalinga meilė, o ne daiktai, kad turėtume jaukius namus.

*Mūsų draugai – mūsų laimės dalelė.

*Dvasingi, mylintys žmonės kuria šviesią šios planetos istoriją, jie – tarsi kelrodžiai švyturiai tamsiu laikotarpiu.

*Burtininkas – ne tas, kas paverčia šviną auksu arba sukelia audrą, bet tas, kas gali uždegti gėrio ir vilties šviesą nusiminusio arba kenčiančio žmogaus širdyje.

*Įžvelkime gėrį rudens žvarboje – ji paskatina mus dažniau susitikti, bendrauti, šildyti žmones savo širdies šiluma 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !