Lapkričio mėnesį abejoji, kad yra saulė ir dangus… ir jei staiga prasikala saulės spindulėlis ir nušvinta žydras dangus tarp pilkų debesų, norisi už tai atskirai padėkoti.
O kai pasidaro aišku, kad nei saulės spindulių, nei dangaus žydrynės jau nebus, tuomet pradedi svajoti apie sniegą.
Kad visas šis pilkuma užtrauktas pasaulis sutviskėtų baltumu…
Nuoširdi padėka! Pagal G. Šmidt miniatiūrą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 