Dvasingumas tai…

Dvasingumas – tai ne paskaitos. Ne atributika. Ne maldų kilimėlis. Ne pasninkas ir ne askezė. Ne sėdėjimas lotoso pozoje.

Dvasingumas – tai kasdieniniai sąmoningi veiksmai mūsų materialiame pasaulyje. Tai kuomet blogis sustoja ties tavimi, kai jis nesklinda toliau.

Bet ne tuomet, kai tu kaupi jį savyje, o kuomet kasdien, kiekvieną sekundę išsklaidai ir transformuoji blogį.

Kaip?

Pasirinkdamas savo būseną. Pasirinkdamas savo mintis. Galvodamas, ką tu galvoji. Būdamas dėmesingu – stebėdamas ir pastebėdamas, kas tiesiog dabar yra priešais tave. Juk ne atsitiktinai gyvenimas būtent taip susiklostė ir viskas tavo gyvenime būtent taip. 

Dvasingumas – kai grįžti namo ir myli pačius artimiausius žmones. Net tada, kai pavargai ar kai nėra jėgų. Kuomet tarp chaoso sugebi išsaugoti savo vidinę jėgą, kai atlikdamas paprastus darbus, tu sugebi atkurti vidinę pusiausvyrą.

Kai padedi, palaikai kitus žvilgsniu, žodžiu, veiksmu arba tiesiog savo buvimu šalia. Savo vidine ramybe ir vidiniu pasitikėjimu padedi kitiems pajusti ramybę.

Kai myli gyvenimą ir savo meile įkvepi kitus. Kai suvoki, kaip skirtingai kiekvienas iš mūsų išreiškia savo meilę…

Kuomet pradedi matyti ir jausti meilę viskame – rytinės kavos puodelyje, mylimo žmogaus akyse, praeivio šypsenoje, pavasariniame atgimime, vasaros žieduose, rudens spalvose, snaigių šokyje…

Dvasingumas – tai pats gyvenimas: sąmoningas, tyras, doras, šviesus, harmoningas … Tai besąlygiškos meilės išraiška, nuoširdus ketinimas pagerinti šį pasaulį.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !