Socialiniai vaidmenys mūsų gyvenime – tai elgesio modeliai, kurie apibrėžia bendravimo pobūdį. Vienaip bendraujame su artimais žmonėmis, kitaip – su draugais ir bendradarbiais. Iš kur atsirado šie vaidmenys? Tai visuomenėje formuojami elgesio šablonai, jų pagrindinis tikslas – socializacija, t.y., atitikimas tiems vaidmenims.
Tokiu būdu perduodamos ir išgryninamos žmogiškos vertybės, kurių dėka žmonės vystosi, mokosi, sąveikauja, gyvena bendruomenėje. Pavyzdžiui, pagalvoję apie tėvus, greičiausiai susiesime juos su rūpesčiu ir globa, o draugus – su nuoširdumu ir pagalba. Iš kartos į kartą yra perduodamos dvasinės vertybės, tačiau negali būti griežtai surašytų vaidmenų – juk visi mes esame skirtingi, identiškų situacijų nėra, todėl negali būti vienodų elgesio scenarijų.
Todėl susitapatinimas su kažkokiu vaidmeniu nėra vien tik vaidyba, tai pradeda įtakoti žmogaus charakterį, elgesį, bendravimą. Taip prarandamas individualumas ir kūrybingumas, žmogaus elgesys pasidaro šabloniškas, o bendravimas paviršutiniškas. Pavyzdžiui, susitapatinęs su viršininko vaidmeniu, žmogus “viršininkaus“ ir namie. Šabloniškas tėvų vaidmens atitikimas – aprengti, pamaitinti, reikalauti vaiko paklusnumo ir tėvų lūkesčių įvykdymo.
Akivaizdu – jei susitapatinsime ar formaliai stengsimės atlikti socialinius vaidmenis, tuomet bendravimas bus nenuoširdus. Gyvenantis pagal šablonus žmogus – nesigilinantis, nuspėjamas, nesivystantis. Priešingybė tokiam žmogui – sąmoningas, kūrybingas, tobulėjantis žmogus. Jis gerbia tradicijas ir pritaiko gyvenime vertingą patirtį, tačiau kartu suvokia, kad viskas vystosi ir evoliucionuoja, todėl bendraudamas yra kūrybiškas.
Suprasdami, koks yra bendravimas, mes galime išvengti nusivylimų ir apgaulių. Kaip atpažinti nuoširdų, tikrą bendravimą nuo šabloniško vaidmens atlikimo? Juk kartais vaidyba būna tokia gera, kad palaikome ją nuoširdžia?.. Juolab, kad ir vaidmenys kartais išoriškai patrauklūs – pavyzdžiui, mylinčių vyrų su gėlėmis ir dovanomis ar šiuolaikiškų visur spėjančių moterų?
Pradėkime nuo šabloniško elgesio arba susitapatinimo su kažkokiu vaidmeniu:
– Tokie žmonės apie save kalba sutapatindami save su tam tikru vaidmeniu ir pabrėžia tai bet kokiomis aplinkybėmis – ir prisistatydami, ir asmeniniuose pokalbiuose.
– Jie itin jautrūs bet kokiems savo atliekamo vaidmens įvertinimams.
– Kitiems toks žmogus taip pat primena jų vaidmenis ir reikalavimus juos atlikti.
– Santykiai paviršutiniški, neatlaiko sunkumų.
– Bendravimas grįstas asmenine nauda arba ambicijų tenkinimu.
– Jei kažkas neatitinka vaidmens ar šablono – konfliktiški.
Ir, žinoma, visai kitoks nuoširdus elgesys:
– Bendravimas atviras ir betarpiškas.
– Santykiai grįsti dėmesingumu, pasiryžimu bendradarbiauti, būti naudingu.
– Adekvatus elgesys sunkioje situacijoje, besąlygiškas palaikymas.
– Nesibaiminama kalbėti apie klaidas ir būdus jas pataisyti, ir apie geras savybes, palaikant ir įkvepiant.
– Taikumas ir geranoriškumas.
Bet kokiuose mūsų santykiuose labai svarbus sąmoningumas – tuomet turime motyvą kurti gerus santykius ir mums nereikia vaidinti ar atitikti kažką, kuo nesame. Tuo tarpu siekdami tiksliai atlikti kažkokį socialinį vaidmenį, rizikuojame tapti šabloniniu socializacijos produktu. Šabloniniai santykiai – psichologiškai sunkūs, nes juose nėra žmogiško artumo, kuris mums visiems taip gyvybiškai reikalingas 🙂 ..
ruvi 