Mylėti reiškia dovanoti

* Jūs ne kartą girdėjote apie besąlygišką meilę. Galima valandų valandas klausytis paskaitų apie meilę, skaityti knygas, bet jei jūs nespinduliuojate meilės, kokia iš jų nauda?..

* Meilė tai ne žodžiai jūsų galvoje, tai Visatos tėkmė, per kurią jūs patys tampate meile. Tuomet jūs jaučiate ją ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir žvelgdami aplink – kai žiūrite į medį, paukštį, gėlę… Ir jūs suprantate, kad jūs esate meilės šaltinis, ir jums gera tiesiog dalintis.

* Gebėjimas dalintis su kitais didina jūsų gebėjimą mylėti ir priimti meilę. Geri santykiai grįsti ne poreikiu, o abipusiu noru dalintis.

* Jei ieškote meilėje saugumo ir atramos iš savo partnerio, jūs tampate silpni ir stojatės į imančio poziciją. O kai jūs esate silpni, pas jus ateina negatyvios emocijos ir reikalavimai partneriui. Reikalavimai suardo meilę. Meilė yra ten, kur yra abipusis dovanojimas.

* Daugelio tarpusavio santykių problema tame, kad mes nesuteikiame mylimam žmogui galimybių kažką padaryti bendram labui ir įnešti savo indėlį į santykių vystymą. Kad meilė žydėtų, ją vystyti turi abu. Kitaip jūs sakysite: “aš viską dėl jo darau, o jis toks nedėkingas..“ ir jausitės nelaimingi.

* Bet kokiuose tarpusavio santykiuose svarbūs trys dalykai: teisingas suvokimas, teisingas matymas (pastabumas) ir teisinga išraiška.

* Teisingas suvokimas ateina tuomet, kai jūs galite pastatyti save į kito žmogaus vietą. Kai matote situaciją iš jo požiūrio taško.

* Suvokimą reikia plėsti, tuomet išmoksime matyti situaciją platesniame kontekste. Pavyzdžiui, jei žmogus suirzęs blaškosi ir kabinėjasi, jis gali būti stresinėje būsenoje, ir tai gali atsispindėti tarpusavio santykiuose. Jei matome gilesnį vaizdą, tuomet nepulsime jo kaltinti, o leisime nurimti arba išsiaiškinsime irzlumo priežastį. Tai raktas į daugelio tarpusavio nesusipratimų sprendimą.

* Žmonės dažnai sako, kad jų niekas nesupranta. O vietoje to galima būtų pasakyti, kad jie blogai save išreiškia. Jei žmogui blogai ar liūdna su savimi, tai kaip jausis su juo kitas žmogus? Mokykitės teisingai išreikšti save, priimti ir suprasti kito žmogaus saviraišką – tai suteikia santykiams gilumo.

* Žodžių tikslas – sukurti mumyse ramybę. Jei žodžiai sukūrė ramybę, jūs panaudojote juos teisingai. Jei žodžiai pastūmėja vystytis, jūs panaudojote juos teisingai. Tačiau kaip dažnai mes naudojame neturinčius prasmės, reikšmės, gilumo žodžius…

* Meilė nesensta, bet žūsta nevystoma ir nepalaikoma. Ko gero, aukščiausias mirtingumas mūsų visuomenėje – būtent meilės. Ar ne taip?..

* Visi mes pirmiausiai – dieviška kibirkštis, mes esame meilė! O tik paskui jau mes esame žmonės, vyrai ir moterys, šalies piliečiai, tam tikros religijos sekėjai ir t.t.. Tačiau mes ne tik nesilaikome šio eiliškumo gyvenime, bet ir pamirštame, kad esame dieviška kibirkštis, esame žmonės…

* Dauguma žmonių kreipiasi Į Dievą trečiuoju asmeniu – taip tiesiog saugiau – jis kažkur debesyse, kažkur… Šiek tiek sunkiau matyti Dievą šalia stovinčiame žmoguje, matyti Dievą kiekviename žmoguje ir kreiptis į jį “tu“. Dar sunkiau matyti Dievą savyje… ne, jau geriau jie palieka jį trečiame asmenyje. Ir tuo pačiu praranda ryšį su realybe, su dieviškumu, su savo aukštesniąja prigimtimi ir galimybe ją išreikšti.

* Pajuskite, kad visi jūs esate viena. Kai jūs pajuntate visos Kūrinijos vienybę, jums nereikia dėti pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė – visų mūsų prigimtis, mes visi esame Meilė.

(Iš Šri Šri Ravi Šankaro paskaitų ir pokalbių)

Reklama

4 mintys apie „Mylėti reiškia dovanoti“

  1. Labas 🙂
    Geras dalykas ta MEILĖ..
    Pas daugumą iš mūsų ji būna paslėpta giliai širdyje.. taip nutinka, kuomet mes ją su kažkuo sutapatiname (su idealais, su sėkme, su artimais žmonėmis, su materija..)o juk meilė neturi būti nuo kažko priklausoma! Jeigu mes ją sutapatiname su kažkuo, tuomet tas kažkas tampa mūsų gyvenimo tikslu, o Gyvenimo tikslas turėtų būti – meilės kaupimas širdyje, o visa kita – tai tik priemonė Meilei išreikšti…
    Ją turi būti malonu jausti savyje ir spinduliuoti pačiam, nepriklausomai nuo galutinio rezultato 🙂
    ..taip pat manau, jog MEILĖ=DIEVAS:)

    Patinka

  2. Man raktiniai žodžiai buvo apie nemokėjimą savęs išreikšti ir apie dvasinių vertybių eiliškumą, kur pirma dievo kibirkštis, paskui žmogus ir t.t.t. Vau, kaip paprasta ir teisinga! Nesupranta kiti tavęs nes gal pats savęs nesupranti. O jei laikai save menku kaip tada gali kažką gero sukurti?

    Patinka

  3. Sveiki 🙂

    Blogiukai, taip gražiai parašėte, skaičiau ir linksėjau galvą pritardama 🙂 .. Aš taip pat manau, kad Dievas yra Meilė, jis yra visko, kas yra harmoninga, išraiška 🙂 . Todėl, matyt, ir sakoma: išmokite mylėti, ir jums daugiau nieko nereikės mokytis 🙂 ..

    Ernesta, sutinku – jei žmogus savęs nesupranta, tuomet ir su savęs išraiška yra sudėtinga, ir kiti žmonės jo nesupranta – gili mintis, verčia susimąstyti.. O dėl dvasinių vertybių eiliškumo – taip, ir man tai buvo nauja mintis. Intuityviai jaučiau, kas po ko, todėl smagu buvo išgirsti patvirtinimą. Klausant tokių paskaitų suvoki, kad visų mūsų dvasinės vertybės – vienodos, kitaip ir būti negali.. o visi skirtumai ir suskirstymai – mūsų proto išmąstymai.

    Ačiū jums ir gero savaitgalio!!! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s