Patirtis išmoko..

Gyvenimas yra tai, kas vyksta dabar. Mes nuolat laukiame kažkokių įvykių ateityje arba klaidžiojame praeityje, todėl praleidžiame ar pilnai neišgyvename to, kas vyksta dabar – taip gimsta greitai prabėgančio laiko iliuzija.

Svarbiausi gyvenime – mūsų artimi žmonės. Jie svarbesni už darbą, hobį, pramogas, kompiuterį. Branginkime juos. Jie – geriausi mūsų mokytojai ir visų mūsų savybių (gerų ir blogų) katalizatoriai. Apie tai yra posakis: “Tavo gebėjimas besąlygiškai mylėti matomas tavo požiūryje į artimuosius“..

Daiktai gali užvaldyti visą gyvenimą, jei pasiduosime vartotojiškam požiūriui. Daiktai ne tik kaupia dulkes, reikalauja priežiūros, bet ir užvaldo mūsų dėmesį, laiką ir iškreipia pasaulio suvokimą. Todėl pirkime tik tai, kas tikrai būtina.

Geriau – paprasčiau. Gyvenimas dabar toks painus, kupinas įpareigojimų ir prievolių, kad bet koks papildomas sudėtingas veiksmas daro jį dar sunkesniu. Todėl – stenkimės gyventi kuo paprasčiau – tai suteikia erdvę džiaugsmui ir laiką kūrybai.

Sąžiningumas su pačiu savimi – tai laisvė. Saviapgaulė – viena klastingiausių iliuzijų, iš kurios itin sunku išbristi. Tuo tarpu sąžiningumas visada veda teisingiausiu ir tiesiausiu keliu į tobulėjimą.

Diplomas ant sienos nepadaro padoriu žmogumi. Žmoniškumas – visa ko pagrindas ir esmė žmonių gyvenime. Posakį apie tai, kad geras žmogus – ne profesija, sugalvojo beširdžiai cinikai. Tik geras žmogus harmonizuoja ir tobulina ne tik savo profesiją, bet ir visą savo aplinką.

Mes negalime pakeisti kitų žmonių. Realus dalykas, kuriuo galime paveikti kitų reakciją – geriausiai atlikti tai, ką galime iš savo pusės ir neprovokuoti konfliktų. Mes galime tapti geru pavyzdžiu kitiems.

Mes ne visada teisūs.. Mums atrodo, kad žinome atsakymus į visus klausimus, tačiau taip nėra. Dažniausiai mūsų žinios yra tarpinės (juk mokomės visą gyvenimą), todėl nebūkime kategoriški.

Geranoriškumas – bendravimo pagrindas. Turime įkvėpti, padrąsinti žmones ir matyti jų gerąsias savybes – tik taip motyvuosime juos geriems darbams. Negalima žeminti ar išjuokti žmonių, o ypač vaikų ar jaunimo. Tai žiauru – juk tokiu būdu galima suluošinti žmonių likimus.

Kartais pagalbos sulaukiame iš ten, iš kur nesitikime. Būna ir taip: neretai ne artimieji, bet nepažįstami ar menkai pažįstami žmonės ištiesia pagalbos ranką, pasirūpina, atgaivina pasitikėjimą savimi ir žmonėmis. Tai nuostabi gyvenimo dovana!

Reikia būti savimi. Kurti įvaizdį, t.y., stengtis būti tuo, kuo nesi – beprasmiškiausias užsiėmimas. Pirma – galima “suaugti“ su kauke ir galutinai save prarasti, antra – žmonės jaučia vaidybą, ir tai juos atstumia.

Viskas keičiasi – prisiminkime tai nevilties akimirką! Leiskime nurimti emocijoms, nes jos labai susiaurina situacijos matymą. Aprimę ir atgavę dvasinę pusiausvyrą, viską pamatysime platesniu žvilgsniu ir būtinai atrasime sprendimus.

Amžius – tai tik skaičiai. Kai žmogui 20 metų, jam atrodo, kad 50 – gili senatvė. Bet kai jam 50 – jis jaučiasi tarsi trisdešimtmetis.. Amžius neturi įtakoti mūsų požiūrio į gyvenimą – išliksime visada kupini jėgų ir entuziazmo, jei mylėsime gyvenimą ir džiaugsimės tuo, ką turime.

Viskas, kas alina ir žaloja kūną – nėra būtinybė, todėl galime sąmoningai to atsisakyti. O sveika mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, pozityvus mąstymas, kūryba ir harmoningas bendravimas – būtini sveikatos faktoriai.

Visuomenė, artimiausia aplinka ir įvairūs įvykiai neišvengiamai veikia žmogų, bet atsakomybė už tai, kuo tapo žmogus, galiausiai tenka pačiam žmogui. Todėl turime būti sąmoningi, žingeidūs ir mokytis atskirti tikrąsias gyvenimo vertybes. Taip pat užduoti sau svarbius klausimus: “Kas aš esu?“, “Kokiame pasaulyje gyvenu?“, “Ką turiu nuveikti, kad jis būtų geresnis?“

Mums duota žymiai daugiau, nei galime pamatyti. Esmių esmė: dvasia kuria formas, todėl – blogas žmogus negali sukurti gerų dalykų, ir atvirkščiai, geras – blogo. Tik nuolat dvasiškai augdami ir tobulėdami mes peržengiame tas nematomas suvokimo ribas.

Sąmonės transformacija – minčių, emocijų ir jausmų išgryninimas. T.y., mums įprasto elgesio pakeitimas į daug geranoriškesnį, širdingesnį bendradarbiavimą visų labui ir vienybei.

Meilė – atsakymas į visus klausimus. Tai vienintelė kurianti jėga Žemėje ir Visatoje. Tai besąlygiško gerumo žmoguje matas. Tik besąlygiškai mylėdami galime padaryti pasaulį geresniu – kupinu meilės, harmonijos ir visapusiško klestėjimo.

Laiškas augančiai dukrai

Miela dukrele,

Rašau tau šį laišką sėdėdamas mūsų vietinio prekybos centro kosmetikos skyriuje. Neseniai draugas man atsiuntė žinutę iš kito panašaus skyriaus ir parašė, kad tai viena iš labiausiai slegiančių vietų pasaulyje.

Aš norėjau išsiaiškinti – ką jis turėjo omenyje. Ir štai aš čia, ir, atrodo, jau pradedu sutikti su juo.. Žodžiai turi didelę galią, o žodžiai iš šio skyriaus lentynų – tuo labiau.

Pavyzdžiui, tokie:

– Grožis už prieinamą kainą;
– Nepriekaištinga;
– Švytinti jėga;
– Apsinuogink;
– Mesk iššūkį amžiui;
– Pasirink svajonę; ir t.t..

Kai augini vaikus, supranti, kad jie tokie patys svarbūs, kaip ir kiti namiškiai – jie unikalūs, apdovanoti tokiu pačiu gyvenimu, gabumais ir kūrybine jėga – kaip ir kiekvienas žmogus.

Tačiau sėdėdamas šiame skyriuje pradedu suvokti, kad dauguma žmonių nematys tavo unikalumo. Jiems tu būsi tiesiog veidas ir kūnas, į kuriuos turi būti malonu pažiūrėti. Ir jie tau sakys – kaip turi atrodyti, kad turėtum nors kažkokią vertę ir įtaką.

Bet aš tikiuosi, kad mano žodžiai nusvers šio pasaulio žodžius. Galbūt, tėvo žodžiai gali išgelbėti dukrą nuo tos gėdos, kuri jau tapo norma, bei įskiepyti jai gilų ir nepajudinamą orumo ir grožio pojūtį.

Tėvo žodžiai – ne kažkokie stebuklingi, tiesiog juose įdėta kita prasmė:

– Švytinti jėga – tegul tavo jėga bus ne tavo nagų blizgesyje, bet tavo sieloje! Dukrele, pasistenk suprasti – kas tu esi – ir atkakliai eik per gyvenimą su šiuo žinojimu: tegul nedrąsiai, bet nuosekliai.

– Pasirink svajonę – bet tik ne iš prekybos centro lentynų! Atrask taiką ir ramybę savo širdyje – būtent joje gimsta tikra svajonė. Suprask, ką nori nuveikti šiame pasaulyje, o kai pasirinksi – siek savo svajonės sąžiningai ir nei akimirkai neprarasdama vilties.

– Apsinuogink – šis pasaulis ragina tave nusimesti rūbus. Bet, prašau, nedaryk šito! Geriau nusiimk.. “boksininko pirštines“! Nebūk agresyvi, nedemonstruok jėgos. Kalbėk tai, kas yra tavo širdyje, būk jautri. Mylėk šį pasaulį, kuris jau seniai pamiršo, ką tai reiškia..

– Nepriekaištinga – tai iliuzija, kurią skleidžia žmonės, kuriems rūpi tavo piniginė. Jei ieškosi tobulumo, tegul tai bus nepriekaištingas geraširdiškumas – sau ir kitiems.

– Mesk iššūkį amžiui – ir vėl bėgimas paskui paskui iliuziją.. Jaunystė praeina, bet juk dvasia neturi amžiaus! Ji visada myli, kuria ir džiaugiasi. Geriau mesk iššūkį savo dvasios sustabarėjimui.

… Dukrele, tau patinka rožinė spalva ir nėrinukai, ir aš, žinoma, suprasiu tave, jei vieną dieną tau parūps kosmetika. Tačiau aš nuoširdžiai trokštu, kad daug svarbesni tau būtų trys žodžiai, kuriuos kartą man pasakei.

Prisimeni – aš tavęs paklausiau:

– Kas tavyje gražiausia?

– Tai, kas viduje! – nedvejodama atsakei tu.

Šie tavo žodžiai tokie ryškūs, kad jokia kosmetika niekada jų neužgoš!..

.. Iš širdies – į širdį.. –

Tavo tėtis

(Pagal Kelly M. Flanagan, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Atgailos jėga

Neretai atgailą įsivaizduojame kaip kažkokį abstraktų religinį jausmą, lydimą nesibaigiančios kančios, savigraužos ir kaltės jausmo. Tačiau toks vaizdinys tolimas nuo tiesos. Miglotai suprantame atgailos prasmę tik todėl, kad retai ją išgyvename.

Mes dažniau gailimės kažko nepadarę arba kažką padarę, apgailestaujame, jei kažkas nepavyko, bet žodį “atgaila“ labai retai teištariame (nebent maldoje..), o atgailaujame dar rečiau.

Suvokti atgailos esmę galime pažvelgę į mūsų gyvenimą – ryškiausiai ją pamatome situacijoje, kai įskaudiname kitą žmogų ir turime už tai atsiprašyti.

Ar susimąstėte – kodėl atsiprašymas ne visada veiksmingas? Na, atrodytų – atsiprašėme, atlikome gerą darbą, bet.. vietoje palengvėjimo širdyje lieka kažkoks kartėlis, o kartais net sunkumas.. Kaip manote – kodėl?

Ogi todėl, kad nėra atgailos. Jei kažką įskaudinome – turime ne tik atsiprašyti, bet ir nuoširdžiai pasigailėti (atgailauti) dėl to, kad suteikėme žmogui skausmą.

Jei atsiprašome, bet nėra gilios vidinės atgailos – reiškia, mes nesupratome, nepajutome kito žmogaus išgyvento skausmo.

Toks atsiprašymas – tiesiog formalumas. Be gilios vidinės atgailos geriau visai neatsiprašinėti, nes formaliu atsiprašymu galime įskaudinti žmogų dar labiau.

Sutikite, dauguma iš mūsų tai patyrė: štai žmogus ateina, lyg ir atsiprašo, bet.. norisi, kad jis kuo greičiau išeitų ir daugiau nebesugrįžtų.

Formalūs atsiprašymai nemalonūs, todėl norisi, kad tas tuščiažodžiavimas, vaidyba kuo greičiau pasibaigtų ir žmogus paliktų jus ramybėje. Bet kodėl?

Todėl, kad mes jaučiame – kas iš tiesų yra žmogaus širdyje.. kad tai netikra, nenuoširdu. Kad jam tiesiog norisi vienaip ar kitaip greičiau viską užglaistyti. Jis nori atrodyti geras.

Bet jis nepajuto to, ką mes išgyvenome. Jis suteikė skausmą, bet to nesuprato, o dabar nori kažkaip išsklaidyti nemalonią jam pačiam situaciją: ko jūs dar norite – štai, juk jis atsiprašė..

Jis ištarė atsiprašymo žodžius. Jis galvoja, kad to pakanka – išoriškai jis mandagus. Ir jis nuoširdžiai nesupranta – kodėl jo atsiprašymas nemalonus. Ko dar trūksta?..

Atgailos. Ne ašarų ar iškreipto kančios veido, o supratimo – ką išgyveno kitas žmogus. Tik tokiu atveju pajusime nuoširdžią atgailą ir atsiprašymas bus tikras, išlaisvinantis.

Kad suprastume kito žmogaus skausmą, turime pastatyti save į jo vietą. Todėl galime tiesiai paklausti – kuo jį įskaudinome, ką jis pajuto, būtent kokie žodžiai ar veiksmai jį įžeidė.

Jei būsite nuoširdūs – žmogus atsivers ir viską papasakos, užsimegs ypatingas savitarpio supratimas.. ir abu pajusite didelį palengvėjimą..

Nes jūs tiesiog pažiūrėsite į savo žodžius ar poelgius kito žmogaus akimis ir pajusite gilią vidinę atgailą. Tik ji gali panaikinti jūsų žeidžiančių veiksmų pasekmes ir įskaudinto žmogaus kančią.

Taigi – atgailos jėga didžiulė.. Nors kartą giliai išgyventa, ji keičia žmogų: jis tampa taikus ir geranoriškas. Ji išmoko suprasti ir pajusti kitus žmones. Išmoko neskaudinti kitų. Atleisti sau ir kitiems.

Atgaila išgrynina žmogų.

Emocinės ir psichinės sveikatos faktoriai

Įvairiuose dvasiniuose mokymuose ir populiariosios psichologijos knygose dažnai minima vidinė pusiausvyra. Ji labai svarbi, nes nuo jos priklauso mūsų emocinė, psichinė ir net fizinė sveikata.

Tačiau kaip ją pasiekti? Stresų ir stresorių mūsų gyvenime apstu: kartais vos spėjame į juos reaguoti, todėl nėra net laiko apie tą vidinę pusiausvyrą pagalvoti – reaguojame, kaip galime..

Statistika teigia: negatyvių psichinių faktorių augimas įtakoja, kad visiškai psichologiškai sveikų žmonių tėra apie 35% . O nuo 22% iki net 89% žmonių prie stresų ar traumuojančių gyvenimo aplinkybių adaptuojasi savarankiškai! Tačiau nemažai ir palūžta, nes žmogaus psichika turi pakantumo ribas..

Kad nepalūžtume, turime žinoti, kad vidinės pusiausvyros nepasieksime slopindami emocijas ar vengdami stresų. Yra tam tikri emocinės ir psichinės sveikatos faktoriai – ir tik jų visuma gali suteikti vidinę pusiausvyrą. Kokie jie?

Pirmiausia – gebėjimas besąlygiškai mylėti. Priimti žmones tokius, kokie jie yra – be idealizacijos ar pažeminimų. Tai sugebėjimas dovanoti (o ne imti, reikalauti), atsiverti kitam žmogui. Kuo mažiau nepagrįstų lūkesčių kitų atžvilgių – tuo mažiau nusivylimų ir streso.

Gebėjimas dirbti. Turima omenyje ne tik profesija, bet pirmiausiai – kūrybinis potencialas, kažko naujo kūrimas. Žmogui svarbu jausti, kad tai, ką jis daro, turi prasmę ir reikšmę kitiems.

Žaismingumas, lengvumas. Tai ne vaikiškumas ar kvailiojimas, bet mokėjimas pritaikyti (vietoje ir laiku) žodžius, simbolius, posakius, metaforas ir gebėjimas pajuokauti.

Saugūs santykiai. Mūsų laikų ypatumas – bendravime žmonės patys kuria įtampą ir problemas, todėl neretai santykiai nesveiki, traumuojantys, nesaugūs, nes grįsti priklausomybe, prievarta, spaudimu..

Autentiškumas. Savęs, savo individualumo suvokimas – juk dažnai žmonės daro ne tai, ką nori ir gali. Dažnai jie net nesupranta, nesusimąsto – ko jie iš tikrųjų nori.

Gebėjimas priimti (mylėti) save. Realus savęs vertinimas: priimti visas savo puses – vystyti savo gabumus ir talentus, taisyti klaidas. Išlikti savimi, išsaugoti orumą – jis neturi priklausyti nuo to, ką kažkas pasakė ar nepasakė, padarė ar nepadarė.

Orientacinė vertybių sistema. Labai svarbu, kuo žmogus vadovaujasi gyvenime, todėl jis turi suprasti – kokioje sistemoje gyvena, kokie yra bendražmogiški dorovės, moralės, etikos principai ir būtinai jais vadovautis.

Gebėjimas atsigauti po streso. Tai mokėjimas adekvačiai įvertinti situaciją, adaptuotis, neleisti emocijoms valdyti, priimti tai, ko negalima pakeisti.

Mąstymo lankstumas. Sugebėjimas pamatyti kelis sprendimų variantus įvairiose situacijose.

Balansas tarp to, ką žmogus daro sau ir kitiems. Tai galimybė būti savimi, rūpintis savo poreikiais ir kitų žmonių poreikiais, nepažeidžiant nei vienos pusės interesų. T.y., nebūti išnaudojamu ir pačiam neišnaudoti.

Mokėjimas pažvelgti į save ar situaciją iš šalies. Labai vertingas gebėjimas, nes leidžia pamatyti tikrąsias problemas ir tuo pačiu – jų sprendimų būdus.

Empatija. Žmogus su išvystytu empatijos jausmu supranta, kad kiti žmonės turi savo charakterio ypatumų ir nereikalauja, kad jie atitiktų jo lūkesčius ir reikalavimus. Jis supranta žmones, moka išklausyti, atleisti, susitarti, paguosti.

Šių faktorių visuma leidžia ne tik išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir būti visapusiškai sveikam, bet ir pačiam nekurti stresinių situacijų – sutikite: juk tai taip pat labai svarbu.

Mano manymu, tai tiesiog tikro, gero žmogaus savybės, kurios ir sudaro mūsų dvasinę stiprybę – tą vidinę ašį, kuri neleidžia palūžti jokiomis aplinkybėmis.

Kūrinijos laiškas – JOS visada šalia!

Sveiki!

JOS nuolat tave supa.

Nepraeina nei dienos, kad JOS nepakliūtų į tavo akiratį.

Įkyriai, neklausdamos nei tavo nuomonės, nei sutikimo ar noro bendrauti, JOS nuolat šmėsčioja tavo gyvenime.

JOS mirga prieš akis, įsiterpia į pokalbius, ateina per netikėtus telefono skambučius.

JOS atkakliai veržiasi į tavo sąmonę per SMS žinutes, elektroninius laiškus, artimų ir net nepažįstamų žmonių skambučius.

Bėgant metams dauguma žmonių išsiugdo gebėjimą JŲ nepastebėti, ignoruoti JAS.

Tokie žmonės išdidžiai sako: “Na, kur JOS? NĖRA JŲ mano gyvenime!“…

Bet vaikai… Vaikai negali JOMS priešintis.

Vaikai neturi suaugusiųjų gyvenimo patirties, ir tai padaro mažylius bejėgiais prieš JAS…

Štai todėl būtent vaikai dažniausiai į JAS reaguoja.

Aš nenoriu tau meluoti – JOS bus visada!

Tu gali arba kovoti su JOMIS visą savo gyvenimą, arba pasiduoti ir pradėti į JAS reaguoti, suteikdamas JOMS džiaugsmą dėl to, kad pastebi JAS…

JOS – TAI PRIEŽASTYS DŽIAUGSMUI.

IR JOS VISADA BUS TAVO GYVENIME!

KIEKVIENĄ DIENĄ!

…

…

Net nežinau, kaip tau su tuo gyventi?!

😀

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis –

Kūrinija

Gražaus artėjančio savaitgalio visiems! 🙂

Natūrali kosmetika kūnui

Mes leidome save įtikinti, kad daugybė agresyvių cheminių junginių gražiuose kosmetikos buteliukuose ir indeliuose ne tik nekenkia sveikatai, bet ir yra naudingi. Paskui stebimės – iš kur įvairios alerginės reakcijos ar net odos ligos. O kai nuvilia pažadai ant etikečių – ieškome vis naujų priemonių, ir.. labai retai nagrinėjame jų sudėtį.

O vertėtų.. Juk tų priemonių šiais laikais labai daug, ir jei turime nemažą jų rinkinį, visos jų sudedamos dalys neišvengiamai darys mums poveikį. Ir ne tik mums – visi prausikliai, geliai, muilai, šampūnai ir galiausiai vakare nuplaunama kosmetika – nepaliaujamai teršia ir Gamtą.

Kokių priemonių mums reikia? Žinoma, natūralių – tokių, kurios tinka gyvam organizmui. Ajurvedoje apie tai yra labai teisingas posakis: ant veido ir kūno galima tepti tik tai, ką galima įsidėti į burną. Jei kitaip – galima tepti tik tai, nuo ko nenusinuodysime ar nesusirgsime paragavę. Štai kaip viskas paprasta..

Todėl šiandien peržvelkime keletą paprastų priemonių, kuriomis galima pakeisti nuodingą chemiją.

Medus

Iš jo galime pasidaryti medaus-pieno prausiklį kūnui, lygiomis dalimis sumaišę medų ir pieną. Oda po tokio prausimosi bus lygi ir švelni.

Jei medų sumaišysime su rupia druska – gausime puikų kūno šveitiklį.

Galime pasidaryti ir medaus vandenį (1 arb. š. ištirpinamas stiklinėje vandens), kuriuo naudinga prausti veidą.

Medumi labai sveika (ir skanu!) tepti lūpas, kad neskilinėtų.

Geriamoji soda

Pėdų odą minkštinanti vonelė: 3 šaukštus sodos ištirpinti dubenyje šilto vandens, mirkyti kojas. Pėdos bus švelnios, dings nemalonus kvapas.

Sodos vonia: pusę puodelio sodos supilame į vonią. Soda neutralizuoja rūgštis, pašalina prakaito kvapą. Oda bus minkšta ir švelni.

Sodos ir vandens košele galima tepti vabzdžių įgėlimo vietas – numalšina niežulį ir patinimą.

Galima naudoti vietoje dezodoranto – ištrinti pažastis soda, leisti nudžiūti, nuvalyti – nebus jokio kvapo.

Soda naudojama ir veido bei kūno odai šveisti – sumaišomos 3 dalys sodos ir 1 dalis vandens.

Gali būti puiki alternatyva ir dantų pastai: drėgną dantų šepetėlį tiesiog pamerkti į sodą ir valyti dantis. Arba: ruošiame košelę iš sodos ir 3% vandenilio peroksido – dantys bus balti, dantenos sveikos.

Ūkinis muilas

Rankų nagams stiprinti – išmuiluoti pirštų galus, kad susidarytų standi puta ir palaikyti pusvalandį. Paskui gerai nuplauti ir leisti nagams gerai išdžiūti. Po to patepti rankas bet kokiu natūraliu aliejumi. Turėsite sveikus ir stiprius nagus, o kartu ir profilaktiką nuo visų bakterijų ir grybelių.

Patariama ūkiniu muilu nors 2 kartus per savaitę nuprausti veidą, kad visada jaunai atrodytų. Po tokio nusiprausimo galima palepinti odą paprastu vaikišku kremu. Oda išsilygins, bus švelni, išnyks odos tempimas, dirglumas.

Jei oda riebi – geresnė priemonės prausimuisi kaip ūkinis muilas nerasite. Jeigu prausitės tik ūkiniu muilu, neturėsite odos problemų (įvairūs bėrimai ir pan.).

Moterims su problemine išporėjusia oda gali padėti toks visai paprastas receptas: kasdien nakčiai nusiprausti karštu vandeniu su 72 % rudu ūkiniu muilu.

Po depiliacijos, skutimosi: kad panaikintumėte odos paraudimą jautriuose vietose, tereikia išmuilinti vieną kartą ūkiniu muilu probleminę vietą ir odos suerzinimas išnyks.

Kad panaikintumėte pėdų įtrūkimus ir sukietėjimus, patariama pasidaryti tokias karštas voneles: 2 litrai karšto vandens, 1 arbatinis šaukštelis sodos, 1 valgomasis šaukštas sutarkuoto ūkinio muilo.

Jei stipriai nudegėte saulėje arba nusiplikinote pirštą – sutepkite ūkiniu muilu, ir skausmas greitai praeis.

Avižų dribsniai

Prausiklis veidui – sudrėkintais avižų dribsniais lengvai masažuoti veidą, o jei leisite išdžiūti, veiks kaip kaukė. Paskui nuplauti. Oda bus lygi ir švelni.

Kaukė sausai pėdų odai – užpilti avižinius dribsnius karštu vandeniu, šiek tiek atvėsinti ir šiltus užtepti ant pėdų dešimčiai minučių. Pėdos atsigaus, suminkštės.

Miltai

Miltų, augalinio aliejaus ir ciberžolės mišinys (stiklinė miltų, pusė stiklinės augalinio aliejaus, pusė šaukštelio ciberžolės ir šiek tiek vandens, kad gautųsi pastos konsistencija) naudojamas vietoje muilo. Nuolat naudojamas, padeda išlaikyti odą jauną ir stangrią.

Rūpaus malimo miltai gali būti naudojami kaip odos šveitikliai.

Augaliniai aliejai

Jie gali pakeisti visus kremus. Augalinių aliejų dabar gausybė: kokosų, vynuogių kauliukų, mango, kakavos, avokadų, taukmedžio ir t.t.. Juos galima maišyti, pasirinkti pagal poveikį. Daugumos aliejų kvapai labai malonūs. Jei naudosite juos kelis mėnesius, jų privalumą tikrai pastebėsite – oda atsigaus, pasidarys sveika ir švytinti, išsilygins smulkios raukšlelės.

Taigi – viskas šalia, pažįstama, paprasta, o svarbiausia – naudinga ir niekam nekenkia. Todėl rinkimės natūralumą 🙂 !

Gražūs plaukai be šampūno

Šiandien turime tokią gausybę šampūnų! Skaitydami jų etiketes galime susidaryti įspūdį, kad sveikų plaukų apskritai nebūna, nes: visi šampūnai kažką gydo, kažką suteikia, kažką balansuoja, kažką atstato..

Kyla logiškas klausimas – kodėl, nežiūrint tokios įvairovės plaukų priežiūros priemonių, jie dar vis sausėja, lūžinėja, šakojasi, skilinėja, plonėja, slenka, o galvos oda pleiskanoja?

Ir kaip anksčiau žmonės su tuo tvarkėsi? Juk pirmasis skystas šampūnas pradėtas gaminti beveik prieš šimtmetį (1927 metais), tačiau ir senesnės nuotraukos byloja, kad žmonės turėjo gražius plaukus..

Atsakymas paprastas: natūralų grožį gali pabrėžti ir palaikyti tik natūralios priemonės. Bet jei pažiūrėsime į šiuolaikinių plaukų priežiūros priemonių sudėtį, pamatysime priešingą dalyką.

Todėl ir turime tiek problemų su plaukais: dėl gausybės agresyvių chemikalų ir dažno plovimo plaukai ir galvos oda netenka natūralių riebalų, kurie suteikia ir apsaugą, ir sveiką blizgesį.

Jei norime turėti gražius ir sveikus plaukus, turime ne tik sveikai gyventi bei maitintis, bet ir naudoti natūralias plaukų priežiūros priemones.

Tai nesudėtinga, bet.. neįprasta. Ir tų priemonių ne taip jau mažai – todėl tikrai yra iš ko pasirinkti būtent tą, kuri tiks jums. Tereikia pabandyti.

Tačiau reikia atminti, kad plaukus reikės pripratinti prie naujų priemonių, be to, turės praeiti kažkiek laiko, kol atsistatys galvos odos natūralios funkcijos.

Kokie netikėtumai gali laukti? Pirmiausia – reikia priprasti rečiau plauti galvą (ne dažniau, nei kas 5-6 dienas). Po pirmųjų plovimų plaukai gali atrodyti lyg riebaluoti, sunkiai išsišukuoja.

Tai gali tęstis kelias savaites, bet visada galima surasti išeitį: galima nešioti kepures ar skareles, susirišti ar susegti plaukus. Galima pradėti bandyti įvairias natūralias priemones per atostogas.

Jei esame kantrūs ir nuoseklūs – galvos oda ir plaukai galiausiai atsigauna ir mes pamatome puikius rezultatus: plaukai pasidaro švelnūs, purūs, gyvi, blizgantys.

O dabar apie dažniausiai naudojamas natūralias plaukų plovimo priemones. Priminsiu: reikia atrasti jums tinkamą, bandyti kitas, jei kažkuri netinka.

Soda. Vienam kartui – 1 šaukštas užpilamas stikline šilto vandens, arba galima paimti saują sodos, sudrėkinti ją ir masažuojant ištepti galvos odą ir plaukus. Po to gerai nuplauti ir išskalauti plaukus acto tirpalu (1 šaukštas litrui vandens) arba citrinų sulčių tirpalu (1 litrui vandens 1 citrinos sultys).

Miltai. Du šaukštus ruginių miltų sumaišyti su puse stiklinės karšto vandens ir plakti, kol masė pasidarys balta. Gerai įtrinti plaukus, išskalauti.

Kiaušinio trynys. Du trynius sumaišyti su šaukštu medaus. Plauti du kartus.

Muilas. Skystas muilas iš organinės kosmetikos parduotuvės arba vaistinės. Sumaišyti lygiomis dalimis su vandeniu arba žolelių nuoviru (šviesiems plaukams – ramunėlių, tamsiems – dilgėlė, arbata, šalavijas).

Garstyčios. Tinka storiems, riebiems plaukams, bet nuolat jo naudoti negalima, nes džiovina plaukus. Įtrinami šlapi plaukai, laikoma ant plaukų ne ilgiau kaip 5 minutes, gerai išskalaujama.

Rasulo (gasulo) molis. Maišomas su vandeniu, gerai pašalina riebalų perteklių ir nešvarumus.

Jei plaukai labai sausi – prieš plovimą natūraliomis priemonėmis ištepame juos augaliniu aliejumi (avokadų, alyvuogių, ricinų). Galime aliejumi ištepti plaukus nakčiai.

Tokių priemonių yra ir daugiau, ir jei atkreipėte dėmesį – visos jos labai paprastos. Pasigaminti jas neužims nei daug laiko, nereikės nei didelių išlaidų. Jei būsite kantrūs – rezultatas tikrai nudžiugins 🙂 . Tiesiog pabandykite..

Išminties šviesa

Kadaise į Žemę atėjo Dievo pasiuntinys. Pirmiausiai jis susitiko su išminčiais.

– Aš atversiu jums sakralines žinias, kad išmokytumėte žmones Dieviškosios išminties, – pasakė jis – jūs tapsite Mokytojais, žmonių pagalbininkais ir mano bendražygiais.

Išminčiai sutiko perimti žinių šviesą ir skleisti ją žmonėms. Jie ištiesė rankas, ir kiekvieno delne įsižiebė amžinosios Dieviškos išminties liepsna.

– Keliaukite ir dosniai ją visiems dalinkite, – išgirdo išminčiai pasiuntinio balsą ir išsiskirstė kas sau..

Vienas išminčius nukeliavo tiesiai į rūmus, kur jam mainais už išmintį pasiūlė daugybę žemiškų gėrybių.

Jis sočiai valgė, saldžiai gėrė, minkštai miegojo, dėvėjo brangiausius rūbus, turėjo vergų, turėjo gražiausių merginų palankumą, tačiau.. kibirkštis jo delne pradėjo gesti.

Kai dingo paskutinė kibirkštis, jis suprato, kad dingo ir jo išmintis. O kad neprarastų visko, ką buvo gavęs, išminčius pradėjo.. įmantriai meluoti. Tas melas ir toliau jį maitino, nors iš tiesų jis tiesiog apgaudinėjo žmones..

Kitas išminčius dalindamas išmintį pastebėjo, kad žmonės jį garbina! Žmonių minia vis augo, o kartu augo ir ją valdanti jėga.

Išminčiui patiko valdyti minią, bet dar labiau patiko žmonių liaupsės – juk jie paskelbė jį dievu!..

Kibirkštis jo delne taip pat labai greitai užgeso – beliko beprotybė išminčiaus galvoje ir apkvailinta minia.

Visi kiti išminčiai įvairiausiais būdais bandė skleisti suteiktas žinias: vieni kalbėjo protingai, bet pernelyg painiai, kiti – nuslėpė dalį išminties, treti jas tiesiog iššvaistė, o kiti – negyveno taip, kaip kalbėjo..

Tačiau buvo nemažai tokių, kurie negailėdami dalino žinių šviesą ir nelaukė nei atlyginimo, nei turtų, nei liaupsių. Jie nedarė sandorių, bet visko turėjo tiek, kiek reikėjo oriam gyvenimui.

Didžiausias jų turtas buvo ta Dieviškos išminties kibirkštis, kuri dalinama tik augo.. Jie ir tapo tikrais Išminties Šviesos skleidėjais.

Ir kuo daugiau jos atiduodavo, tuo ryškesnė ji darėsi: kibirkštis jau netilpo delne, augo ir plėtėsi, o išminčius pats tapdavo šviesa, uždegančia žmonių širdis ir sielas..

(Autorius nežinomas)

Gražaus ir šilto savaitgalio visiems 🙂 !

Praeities talentai

Dėkoju Jūratei R., kad atsiuntė šią nuorodą.

Iš tiesų sunku patikėti, kad šie vaizdai filmuoti 1944 metais. Tai trijų talentingų merginų Aggie Ross, Elmira Ross ir Maggie Ross pasirodymas.

Jos ne tik puikiai dainavo, bet ir atliko neįtikėtinus akrobatinius triukus (filmuke jie rodomi nuo 1:00 minutės). Ypač įspūdingas triukas su obuoliu.. Visais laikais buvo talentingų žmonių! 🙂 Pažiūrim: