Pasaka apie Saulės spindulėlį

Kartą mažas spindulėlis paklausė Saulės:

– Kiekvieną dieną aš skraidau į Žemę ir šildau visą joje esančią gyvybę. Bet aš taip norėčiau sušildyti žmogaus širdį!.. Ar galiu tai padaryti?

– Žinoma! Tu gali padovanoti lašelį mano ugnies žmogaus širdžiai.. Ji padės žmogui tapti kūrėju Žemėje.

Spindulėlis labai apsidžiaugė ir lėkte nulėkė į Žemę. “Bet kaip gi aš suprasiu, kuriam žmogui reikalinga mano šiluma?“ – pagalvojo jis.

Ir staiga jis išgirdo vieno vaikino niūrias mintis: “Nieko man nesigauna, aš nieko nesugebu.. Svajojau tapti dailininku – tapau dažytoju.. Pamilau merginą, o ji į mano pusę net nežiūri..“

– Bet tu turi darbščias rankas, talentą ir jaunystę! – šūktelėjo spindulėlis ir padovanojo vaikinui savo šilumą.

Ir.. įvyko stebuklas: įsižiebusi Saulės ugnis vaikino širdyje privertė jį pakelti akis, ištiesti pečius, pajusti gyvenimo džiaugsmą ir įkvėpimą!

Jis surado stalčiuje pamirštus dažus ir nupiešė savo mylimajai gėlių puokštę..

– Kaip gražu! – apsidžiaugė mergina ir pažvelgė į vaikiną kupinomis susižavėjimo akimis.

Po to vaikinas su entuziazmu ėmėsi darbo – pabaigė dažyti vieno žmogaus namą.

Namo šeimininkas negalėjo atsistebėti:

– Jūs tikras dailininkas, o mano namas dabar – tikras meno kūrinys!

Įkvėptas vidinės ugnies ir savo mylimosios, vaikinas pradėjo piešti ir tapo dailininku. Jis tapė paveikslus, kurie džiugino šildė žmonių širdis. Pradėjo pildytis jo svajonės!

O spindulėlis laimingas sugrįžo namo..

Jis pasidalino savo įspūdžiais ir paklausė Saulės:

– Aš nežinojau, kam padovanoti tavo ugnį.. Ir dovanojau ją pirmam sutiktam žmogui. Ar teisingai pasielgiau?

– Tu padovanojai ją tam, kam jos reikėjo – tai labai svarbu. Maža to: tu patikėjai tuo vaikinu, palaikei ir padrąsinai jį, todėl jis tapo kūrėju 🙂 !

.. Taip ir mūsų gyvenime: kiekvieno širdyje yra Kūrėjo šviesa – žmogaus vidinė Saulė 🙂 !
Tik.. kartais ji priblėsta nuo gyvenimo sunkumų, arba – žmogus pamiršta, kad ją turi..
Ir pažadinti ją gali kito žmogaus vidinė šviesa, kuri ne tik sušildo žmogaus širdį, bet ir dovanojama auga 🙂 .
Todėl – dovanokime dalelę savo vidinės šviesos žmonėms! Galbūt, šalia yra žmogus, kuriam tos šviesos būtent dabar labai reikia 🙂 ?..

(Pagal nežinomo autoriaus alegoriją surašė ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Į ateitį – su gera viltimi..

Kad žmogus būtų laimingas, jis turi turėti gerą ateities perspektyvą. Besibaigiant metams – žvilgsnis į ateitį futurologo ir išradėjo Žako Fresko akimis. Kad įžiebtume gerąją viltį ateičiai – juk mintis materiali 🙂 , o ir metų pabaiga – stebuklų metas 😉 ..

* Projektas Venera – organizacija, kuri siūlo konkretų veiksmų planą, skirtą socialiniams pertvarkymams, kurie nukreipti į taikų ir nuoseklų visos žmonijos vystymąsi. Šis projektas – 75 metų tyrinėjimų ir eksperimentų rezultatas, kuriuos atliko Žakas Fresko.

* Dabartiniai politikai nesuinteresuoti įgyvendinti šį projektą, nes jų užduotis – išsaugoti esamą sistemą ir savo padėtį, o ne įgyvendinti permainas, nukreiptas į visuotinę gerovę.

* Lūžio momentas bus socialinis ir ekonominis kolapsas – kai senosios vertybės ir valdymo metodai tampa neefektyvūs, o žmonės jau nepasitiki valdžia ir negali gyventi pagal diktuojamas sąlygas.

* Šiuolaikinė sistema – kaip vėžys organizme, kuris suėda savo šeimininką ir galiausiai žūsta kartu su juo. Ji nesugeba suteikti deramą gyvenimo lygį kiekvienam žmogui ir garantuoti gamtos apsaugą, nes pagrindinis jos tikslas ir varomoji jėga – kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis.

* Piniginės sistemos negatyvios pasekmės: sprendimai visose sferose priimami ne žmonijos ir gamtos naudai, o kapitalo kaupimui, turtui ir valdžiai išlaikyti; daugumai žmonių tampa neprieinami gyvybiškai reikalingi dalykai: išsilavinimas, būstas, medicina, pilnavertė mityba, poilsis; visuomenė skirstoma į klases pagal ekonominę nelygybę; dauguma žmonių dirba vergišką darbą tik dėl pinigų ir t.t..

* Projektas Venera – ne komunizmas ir ne “Naujoji pasaulio tvarka“, nes juose yra pinigai, bankai, armija, policija, socialiniai sluoksniai. Ir ne utopija: projektas atrodo neįgyvendinamas tik tiems, kas žvelgia į jį per senosios sistemos šablonų prizmę.

* Pagrindinis projekto tikslas – pripažinti visus planetos resursus bendru žmonijos paveldu. Tik tai užbaigs visus negatyvius reiškinius: karus, skurdą, badą, politinę korupciją, gamtos niokojimą, nelygybę. Todėl būtina pilna visų planetos resursų inventorizacija.

* Į resursus orientuota ekonomika operuoja ne pinigais, o turimais resursais, siekiant sukurti patį teisingiausią ir efektyviausią jų paskirstymą. Visos prekės ir paslaugos bus gaunamos be mums įprastų senosios sistemos pinigų, kreditų, barterių ar kitokių skolų ar mainų formų.

* Didžiausias privalumas, kurį galėsime patirti naujoje sistemoje tame, kad laisvi nuo skolų ir baimių žmonės tampa geranoriški ir taikūs. O pašalinus sąlygas, kurios gimdo godumą, priešiškumą ir varžymąsi, mūsų gyvenimas įgaus prasmę ir mes, ko gero, pirmą kartą pajusime, ką reiškia būti Žmogumi.

* Naujojo socialinio modelio tikslas – nekurti stimulų, kurie būtų nukreipti į egoistinius tikslus – turtus ar valdžią. Naujieji stimulai skatins žmones savirealizacijai ir dvasinėje, ir materialioje sferose.

* Žmonės galės užsiimti bet kokia kūrybine veikla pagal pasirinkimą, nejausdami laisvės apribojimų ir negalvodami apie ekonominius sunkumus ar kitus faktorius, būdingus dabartinei piniginei sistemai. Kūrybinė veikla – tai veikla, nukreipta ir į žmogaus savirealizaciją ir gerovę, ir į kitų žmonių gyvenimo gerinimą ir gerovę.

* Kai išsilavinimas ir resursai bus prieinami kiekvienam be kainininko – žmonijos kūrybinio potencialo išsiskleidimui nebus ribų. Tokiose sąlygose žmonės gyvens sveikai ir ilgai, jų gyvenimas bus ryškus, įdomus, laimingas ir prasmingas. Sėkmės matas bus kūrybinių idėjų įgyvendinimas, o ne turtas ar valdžia.

* Ateities gyvenvietės ir miestai bus sklandžiai veikiančios sistemos, kuriose mokyklos, mokslo ir meno centrai, žemės ūkis, transportas, gyvenamieji namai, sveikatos ir poilsio centrai bei visų žmonių sveikas ir kūrybiškas gyvenimo būdas sudarys harmoningą visumą.

* Keisis energijos šaltiniai, kurių bus daug ir įvairių, nes žmonių išradingumui nėra ribų, ir visi jie bus švarūs, neteršiantys gamtos.

* Išnyks daugybė problemų, kurias stimuliuoja dabartinė piniginė sistema. Kai žmonių gyvenimas įdomus, kūrybingas, prasmingas, kai jame nėra dirbtinų stresų – žmonėms nereikia jokių dirbtinų stimuliatorių (alkoholio, tabako, narkotikų). O kai žmogui laisvai prieinami ir patenkinami būtini poreikiai – maisto, būsto, išsilavinimo, dvasinio tobulėjimo, kūrybos, bendravimo ir bendradarbiavimo, poilsio – išnyksta priešiškumas ir nusikaltimai.

* Aplinka formuoja žmogų. Reikia kurti tokią aplinką ir tokias sąlygas, kuriose žmogus vystys geriausias savo savybes, mokyti jį mylėti ir gerbti kitus žmones bei mūsų visų namus – Žemę. Bendri tikslai, darbas visų labui vienija žmones, o neribotas kūrybinis polėkis įkvepia augti ir tobulėti.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, parinko ir vertė – ruvi.lt

Apie mūsų gyvenimą :)

* Pradedame ruoštis didžiosioms metų šventėms: atsukame svarstykles keliais kilogramais atgal 😉 .

* Vienintelis būdas nevalgyti po šešių – viską suvalgyti iki šešių.

* Ir kaip išaiškinti vaikui, kad 8 valanda ryto savaitgalį – tai gili naktis?..

* Išeiginių ypatumai žiemą: pabudau, papusryčiavau.. sutemo.

* “Dukrele, nueik į parduotuvę..“
“ O stebuklingas žodis?..“
“ Išjungsiu internetą!“
“ Bėgu!..“

* Kai namuose yra mažų vaikų, tuomet tyla – priežastis sunerimti..

* Vyro noras – įstatymas. Moters noras – įstatymo pataisa 🙂 .

* Moters amžiaus tarpsniai: jaunystė, antroji jaunystė ir – amžinoji jaunystė.

* “Tikrą vyrą“ sugalvojo moterys, kad gąsdintų juo savo vyrus..

* Ne veltui, matyt, sutuoktuvių žiedą mauna ant piršto, iš kurio ima kraują.

* Per penkias barnio minutes pažinsi žmogų geriau, nei per penkis bendro gyvenimo metus.

* Kartais naudinga patylėti, kad tave išgirstų 🙂 .

* Tyla ir šypsena – du galingi taikdariai. Šypsena – daugelio problemų sprendimų pagalbininkė, o tyla dažnai padeda išvengti problemų.

* Svarbiausia gyvenime – šeima: karjera nelauks tavęs namuose, pinigai nenuvalys ašarų, o šlovė neapkabins ir nepriglaus..

* Įdomu: kaip šampūnas, skirtas riebioms plaukų šaknims ir sausiems galiukams, supranta – kur plaukų šaknys, o kur galai?..

* Beveik 70% vairuotojų nuolat kalbasi ir barasi su navigatoriumi 🙂 .

* Šliaužiojantys labai mėgsta mokyti skraidyti..

* Jei tu iš tiesų esi stiprus – tau nereikia rodyti kiekvienam savo jėgą. Jei tu išmintingas – nerėksi apie tai ant kiekvieno kampo. Jei esi geras žmogus – apie tai liudys tavo geri darbai, o ne žodžiai.

* Kad pradėtum keistis, reikia noro, o ne pirmadienių 😉 .

* Mes galime pakeisti draugus, sutuoktinį, darbą, tikėjimą.. Bet kol nepasikeisime viduje – mes vėl ir vėl pritrauksime į savo gyvenimą tokius pačius žmones ir tokias pačias situacijas.

* Padėdami kitiems mes netampame šventaisiais. Mes elgiamės kaip normalūs žmonės!

* Kiekvienas atiduoda kitam tai, ką turi savyje. Dvasingumo jokiais protezais nepakeisi..

* Vienybėje ir mažas greitai auga, o susipriešinus ir didingi darbai išyra.

* Kapitalizmas – tai religija.
Bankai – tai bažnyčios.
Bankininkai – šventikai.
Turtas – tai rojus.
Skurdas – pragaras.
Turtingi žmonės – šventieji.
Neturtingi – nusidėjeliai.
Prekės – palaima.
Pinigai – tai dievas. (Migel D. Luis)

* Aukščiausias įstatymas – ne žmonių sugalvotos taisyklės. Aukščiausias įstatymas – Meilė ir Vienybė:
Aš esu Tu, o Tu esi aš –
Tai Mes. Kiekvienas – svarbi Visumos dalis.
Ir jei aš kenkiu Tau –
Aš kenkiu sau, kenkiu Mums visiems.
Jei aš myliu ir gerbiu Tave –
Aš myliu ir gerbiu save ir Mus visus 🙂 .

* Kuo daugiau meilės širdyje – tuo šviesesnis gyvenimas. Nekovokite su tamsa, bet įsileiskite šviesą – ir tamsa savaime išnyks.

* Jei jums pasidarys liūdna, jei pasijusite vieniši, prisiminkite, kad jūsų organizme – milijonai ląstelių, ir visos jos rūpinasi vienu vieninteliu – Jumis!

* Rytas turi stebuklingą savybę: kas benutiktų gyvenime – jis visada grąžina Viltį 🙂 ..

(Šaltinis – internetas, parinko ir vertė – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Momentinės laimės surogatas

Alkoholio vartojimas, ko gero, labiausiai apipintas įvairiausiais mitais. Ir tai suprantama: žmonės nori (pirmiausiai – sau) pateisinti jo vartojimą. O ir jo daroma žala matoma ne iš karto..

Keli iš labiausiai mėgstamų pateisinimų: žmonės per amžius gėrė, kaip buvo, taip ir bus, nieko čia nepakeisi.. Bet ar tikrai taip buvo per amžius? Ir kodėl turi tęstis tai, kas mums kenkia?

Neseniai perskaičiau vieną labai seną budistų legendą apie alkoholio atsiradimą. Joje nepasakojama apie “stebuklingas“ jo savybes ir “naudingumą“, atvirkščiai, ji perspėja: net lašas alkoholio aptemdo sąmonę, todėl žmogus negali valdyti savo minčių, žodžių, veiksmų ir kūno, t.y., savęs ir savo gyvenimo.

Ši legenda pasakoja, kad alkoholio formulę sugalvojo piktojo demono tarnas, norėdamas įsiteikti savo šeimininkui. Mat, demonas pyko ant Dievų už tai, kad juos myli žmonės. O klastingas tarnas alkoholio dėka pasiūlė padidinti demono įtaką ir valdžią žmonėms.

Jis sugalvojo tikrą demonišką mišinį iš devynių sudedamųjų dalių, kurias sumaišius ir perskaičius prakeiksmus, gavosi nuodinga upė, kurią pavadino alkoholiu.

Kiekviena sudedamoji dalis darė savo poveikį, pvz., plėšraus balto liūto smegenys skatino agresyvumą, aršios laukinės bitės medus savo saldumu skatino pragaištingą pripratimą, nuodingos gyvatės geluonis – įžeidinėti kitus, pasiutusio šuns seilės – puldinėti kitus ir muštis ir t.t.

Pavojingiausias dalykas, anot legendos, tame, kad vietoje dieviškumo kibirkšties, su kuria gimsta kiekvienas, alkoholio pagalba žmogų užvaldo demoniškumas. Todėl susidaro sąlygos bujoti visoms įmanomoms ydoms – geriantis alkoholį netenka ramybės ir pasineria į nuodėmes.

Alkoholis suteikia daug iliuzijų: momentinės laimės, drąsos, pasitikėjimo, reikšmingumo.. Jis iškreipia realybę, todėl žmogus nesupranta – kas padoru, o kas – ne, neskiria tiesos nuo melo, nuodėmės nuo dorybės.

Todėl senasis mokymas patarė laikytis kuo toliau nuo šio demoniško nuodo, kuris palaipsniui įtraukia žmogų į beprotybę:

– žmogui aptemsta sąmonė, jis netenka savo dvasinės jėgos
– jis netenka fizinių jėgų
– protas bunka, mąstymas darosi primityvus,vystosi silpnaprotystė
– pradeda sirgti, netenka sveikatos, nes alkoholis – stipriai veikiantys nuodai
– rodo pražūtingą pavyzdį aplinkiniams
– praranda žmogiškas savybes ir pavidalą.

Taigi, pasirodo, senų senovėje per tokias legendas žmonės labai tiksliai įvardino demonišką alkoholio prigimtį, ir jo daromą žalą. Kiekvienas toks pasakojimas atskleidžia dalelę tiesos – tai tarsi perspėjimas iš gilios praeities.

O mūsų laikai ypatingi tuo, kad šiam demoniškam skysčiui suteikiamos įvairiausios nebūtos teigiamos savybės. Ir nors medikų išvados patvirtina senųjų mokymų išvadas ir jas papildo naujomis, žmonės taip apipinti melu, kad.. tiesiog nekreipia į jas dėmesio.

Štai alkoholio vartojimo nutiesti laipteliai žemyn, kuriuos surašė šiuolaikiniai tyrinėtojai:

– Iš pradžių žmogus išgeria, kad atsipalaiduotų, labiau pasitikėtų savimi
– Pamažu didinamos išgeriamos dozės
– Atsiranda atminties praradimo efektai: žmogus neprisimena, ką daro išgėręs
– Pradeda gerti paslapčia
– Atsiranda pagirių sindromas
– Alkoholis pradeda dominuoti gyvenime
– Žmogus pradeda gerti vienas
– Pakinta (pablogėja) charakteris, todėl prasideda problemos namuose ir darbe
– Prasideda alkoholio sukeltos ligos, pokyčiai organizme, haliucinacijos
– Visapusiška degradacija.

Dar vienas vartojančių alkoholį žmonių ypatumas: dauguma linkę stipriai “švelninti“ ir suvartojamą kiekį, ir vartojimo dažnumą. Tačiau yra nekintamas dėsningumas – prasidėjęs alkoholizmas neišvengiamai progresuoja. Ir visi pradeda nuo pirmos taurelės, nuo mažų kiekių.. Vienintelis būdas tai sustabdyti ar to išvengti – visiškai nevartoto alkoholio.

Toji legenda parodė labai svarbų dalyką – alkoholis pakeičia mūsų dvasingumą į demoniškumą. Negalime ir vartoti alkoholį, ir tobulėti dvasiškai. Net nedideli kiekiai aptemdo sąmonę ir iškreipia mūsų realybės suvokimą.

Todėl alkoholio vartojimas – pirmiausiai dvasinė žmogaus negalia, kuri greitai perauga į cheminę priklausomybę. Tai demono pinklės, jo pasiūlytas laimės surogatas, kuris ne tik bet kokią šventę, bet ir visą gyvenimą paverčia chaosu.

Mums nereikia jokių surogatų, jokių ramsčių iš šalies. Viskas, kas mums reikalinga šiame gyvenime – gimsta kartu su mumis. Tereikia tai atverti savyje 🙂 ..

“Juodasis“ sąrašas

Šį tekstą-laišką verta paskaityti kiekvienam, nusprendusiam problemas šeimoje išspręsti skyrybomis:

“Bandžiau atitolinti tą momentą iki paskutinės akimirkos, bet toji diena išaušo.. Diena, kai mano vyras išėjo į darbą, o aš susidėjau daiktus, pasiėmiau dvejų metukų sūnų ir išvažiavau pas savo tėvus.

Mama pasitiko mane ir patikino, kad jiedu su tėvu nepaliks manęs ir kiek galėdami padės. “Bet prieš tai, kaip priimsi galutinį sprendimą dėl skyrybų, – pasakė mama, – išpildyk vieną mano prašymą.“

Aš mielai sutikau. Ji padėjo prieš mane popieriaus lapą, nubrėžė vertikalią liniją per vidurį ir paprašė kairėje pusėje surašyti visas blogiausias mano vyro savybes.

Aš buvau tikra, kad kitoje pusėje ji paprašys surašyti jo teigiamas savybes, ir jau iš anksto žinojau, kad dešinysis sąrašas bus žymiai trumpesnis..

Kairėje pusėje aš parašiau:

1. Jis visur išmėto savo daiktus
2. Nesako man, kur eina
3. Valgydamas čepsi
4. Niekada nedovanoja man brangių dovanų
5. Jis nemadingas
6. Skupus
7. Niekada nepadeda man namuose
8. Amžinai tyli
9. Mažai bendrauja su manimi..

Šį sąrašą vis pildžiau ir pildžiau, kol galiausiai lape nebeliko vietos. Dabar aš turėjau neginčijamą įrodymą, kad nei viena moteris negalėtų gyventi su tokiu monstru!

Buvau labai patenkinta savimi, ir šypsodamasi išdidžiai paklausiau mamos: “Kitoje pusėje reikės parašyti jo teigiamas savybes, tiesa?“

Bet mama atsakė, kad ir pati jas žino. Dešinėje pusėje ji paprašė surašyti mano reakcijas į kiekvieną vyro trūkumą. Į kiekvieną..

Tai buvo sudėtinga, nes niekaip nesitikėjau, kad kalba užeis apie mane. Tačiau aš žinojau, kad mama nepaliks manęs ramybėje, kol neįvykdysiu jos prašymo. Ir aš pradėjau rašyti..

Mano reakcijos į vyro trūkumus:

1. Pykau
2. Rėkiau ir verkiau
3. Sakiau pastabas
4. Priekaištavau
5. Šaipiausi
6. Vaidinau kankinę
7. Svajojau ištekėti už geresnio
8. Maniau, kad esu verta geresnio gyvenimo
9. Ir apskritai – skaičiau, kad jis manęs nevertas..

Ir šitas sąrašas taip pat buvo labai ilgas..

Kai pabaigiau rašyti, mama paėmė lapą ir perkirpo jį išilgai linijos. Tą dalį, kur buvo surašyti vyro trūkumai, ji.. suplėšė ir išmetė.

O man įteikė tą dalį, kurioje buvo surašytos mano reakcijos ir pasakė: “Pasiimk šį “juodąjį sąrašą“, sugrįžk šiandien namo ir pagalvok apie tai. Tegul vaikas pabus pas mus. Ir jei po visų apmąstymų tvirtai nuspręsi skirtis – sugrįžk pas mus, mes tau padėsime.“

Parvažiavusi namo aš vis žiūrėjau į tą nelemtą sąrašą.. Be tos dalies, kur buvo surašyti vyro trūkumai, jis atrodė baisiai. Aš mačiau savo destruktyvaus elgesio atspindį ir tik dabar supratau, kaip kvailai elgiausi visą tą laiką..

Po to aš susimąsčiau apie tuos vyro bruožus, kurie mane erzino ir supratau, kad juose nebuvo nieko baisaus.. Tiesiog aš taip buvau perpildyta pykčiu, kad jau negalėjau matyti, kaip man pasisekė su vyru: juk jis buvo geras, ne idealus, bet – geras žmogus!

Neįtikėtina, bet mano požiūris į situaciją pasikeitė iš pagrindų – dabar aš jaučiau ramybę ir dėkingumą. Aš vėl žiūrėjau į vyrą meilės akimis.

Juk viso labo prieš kelis metus aš iš širdies prisiekiau vyrui meilę – ir džiaugsme, ir varge. Ir taip lengvai buvau pasiryžus viską sugriauti, pakeisti savo gyvenimą, palikti vaiką be tėvo – dėl smulkmenų, dėl savo pykčio ir irzlumo..

Aš nuvažiavau pas tėvus. O kai vyras grįžo iš darbo, mes su sūneliu jau laukėme jo namuose 🙂 ..“

(Pagal B. Zerbe laišką, vertė ruvi.lt)

Šeima be dvasingumo

Materializmas ir vartotojiška filosofija palengva, bet užtikrintai keičia žmogų: rodos, ir išlieka žmogaus pavidalas, ir neretai labai gražus, bet nuo jo dvelkia abejingumu, paviršutiniškumu, savanaudiškumu..

Mūsų dienų paradoksas – žmogus be žmoniškumo – kuomet prarandami svarbiausi dalykai, kurie jį daro dvasingu žmogumi: tai gebėjimas besąlygiškai mylėti, užjausti, rūpintis kitais, kurti, būti vieningais su žmonėmis ir gamta.

Tai labai svarbūs vidiniai-dvasiniai orientyrai, be kurių negalime nei harmoningai vystytis, nei laimingai gyventi. Todėl atsiradusią vidinę tuštumą pradedame pildyti įvairiais išoriniais šablonais (iš šeimos ir visuomenės), kuriais pradedame vadovautis gyvenime.

Taigi, ir į santykius šeimoje kiekvienas ateina jau su savo “reikalavimų“ sąrašu. Ir tie reikalavimai būna skirti tik kitam žmogui – niekas negalvoja, ką jis suteiks kitai pusei. Kur nėra dvasingumo – keroja savanaudiškumas, geriausiu atveju – vartotojiškas požiūris: tu man – aš tau.

Tačiau tie šablonai ir reikalavimai neturi nieko bendro su harmoningu šeimos gyvenimu, atvirkščiai – tai greičiau visuotinio socialinio pakrikimo pasekmė. Yra toks liūdnas posakis: panaikinkite pinigus – ir dauguma šeimų iširs..

O kur dar įvairių žurnalų, televizijos laidų ar serialų poveikis.. Žmonės dezorientuojami: jie nesupranta nei savo žmogiškos prigimties, nei vyriškumo ir moteriškumo kriterijų, nei šeimos tikslų.

Pavyzdžiui, moteris formuoja savo požiūrį į vyrus ne tik remdamasi savo santykiais su tėvu, bet greičiau – ją supančių moterų (mamos, močiutės, draugių) pasaulėžiūra: tėvas gali būti geras žmogus, bet jei duktė nuolat girdi žeminančius mamos ar kitų šeimos moterų pokalbius apie tėvą – tuomet į savo vyrą jį žiūrės pro šeimos moterų šablonų rėmus.

Vėliau dar prisidės draugių patarimai, moteriškų žurnalų pateikiamos manipuliavimo vyrais gudrybės ir.. moteris jau žiūri į vyrus kaip į savo norų pildytojus, laukia iš jų garbinimo ir tarnavimo: “jei myli, dėl manęs privalai padaryti viską..“

O jei negauna, ko nori – pyksta, skundžiasi, jaučiasi auka ir nuoširdžiai tiki, kad taip ir reikia elgtis, nes “nepaklusnus vyras tėra anomalija, kurią reikia ištaisyti..“ O jei nesiseka – “ne tas žmogus“ – ir ieško “tinkamo“.

Prieš tokius šablonus ne taip lengva atsilaikyti.. Išmintinga ir dvasinga bus ta moteris, kuri matė harmoningus savo tėvų santykius, matė pagarbų mamos elgesį su tėvu ir jautė tėvų meilę. Arba – ta, kuri nepasiduos šablonams, ar – ta, kuri nubus, persisotinusi savanaudiškais santykiais..

Vyrams taip pat skiepijamas vartotojiškas požiūris į moterį – pirmiausiai kaip į aistros ir malonumų objektą. Vyrams skirtuose leidiniuose formuojami moteriškos išvaizdos standartai, moters pareigų ir privalumų šablonai, kurie dažnai prieštarauja vieni kitiems ar yra tiesiog neįgyvendinami.

Ar pasiduos jiems vyras – priklauso ir nuo šeimos, kurioje jis augo, ir nuo asmeninių savybių. Pamenate – dažnai sakoma, kad vyras renkasi moterį, kuri panaši į jo mamą? Tačiau jis ieško ne išorinio ar charakterio panašumo, bet to saugumo ir ramybės pojūčio, kurį ji jam suteikdavo vaikystėje..

Saugumo jausmas svarbus kiekvienam žmogui, o ypač tai svarbu šeimoje, juk šeima – dažnai vienintelė ramybės ir meilės oazė šiame dar vis neramiame pasaulyje.. Jei ir čia nėra meilės ir atgaivos – žmonės jaučiasi labai nelaimingi.

Turime atgaivinti dvasingumą – juk su juo atgimsta visos gražiausios žmogiškos savybės 🙂 . Turime mokytis suprasti vieni kitus: savo prigimtines savybes, santuokos tikslus, laimingos santuokos bei dorovės principus.

Tuomet pradedame branginti artimą žmogų ir kuriame santykius – kantriai, geranoriškai, nuoširdžiai pripažindami klaidas ir ieškodami vienybės. Tuomet mylime besąlygiškai, nežiūrint į nieką, nes žinome, kad besąlygiška meilė – stipriausia mus jungianti dvasinė jėga, kuri viską harmonizuoja 🙂 ..

Pasakėlė apie kirpėją

Vieną kartą atėjo gėlininkas į kirpyklą apsikirpti.

Kai atėjo laikas atsiskaityti, kirpėjas pasakė: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę aš dirbu visuomenės labui.“

Gėlininkas padėkojo ir išėjo.

Kitą rytą atėjęs į darbą kirpėjas rado prie durų padėkos laišką ir rožių puokštę.

Paskui atėjo kirptis kepėjas, bet kai norėjo susimokėti, kirpėjas jam atsakė: “Šią savaitę aš neimu pinigų. Aš dirbu visuomenės labui.“

Kepėjas apsidžiaugė ir padėkojęs išėjo.

Kitą rytą kirpėjas prie durų rado padėkos laiškelį ir pintinę bandelių.

Atėjo kirptis senatorius, ir kai susiruošė mokėti, kirpėjas vėl pakartojo: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę dirbu visuomenės labui.“

Senatorius labai apsidžiaugė ir išėjo.

Kitą rytą, kai kirpėjas atėjo į darbą, prie durų stovėjo būrelis senatorių, būrys deputatų ir patarėjų, meras ir keletas ministrų, mero žmona ir šeši vaikai – visi jie atėjo nemokamai kirptis.

Moralė: kartais paprasta gyvenimiška situacija parodo esminį skirtumą tarp žmoniškumo ir savanaudiškumo..

(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Tai mūsų gyvenimas

Labai įdomus teksto rašymo būdas: šiuo atveju aprašoma mūsų realybė, o kai skaitome eilutes iš apačios į viršų – gaunasi visai kita prasmė 🙂 . Pažiūrim:

Nesuprantantiems rusų kalbos mano vertimas:

Tai – mūsų gyvenimas
Juk viskas dar įmanoma
Susimąstyti apie tai, kaip mes norime čia gyventi
Bet… mes neturime kito pasirinkimo, tik
Pasiduoti mastymo stereotipų valdžiai
Sunku laužyti įpročius, ir taip patogu
Būti šiuolaikiniais vergais
Ir jau neįmanoma
Gyventi džiaugsme, lygybėje, tiesiog kaip broliai
Mūsų vaikai auga ir nori
Būti apatiškais ir tuščiais firminių “brendų“ vartotojais
Praėjo laikai, kai mes norėjome
Vystyti tokias vertybes, kaip rūpestis kitais ir meilė artimam
Ir mes daliname apdovanojimus, skatinančius
Veidmainiškumą, agresiją, gerbėtrošką
Mes tiesiog nenorime matyti
Štai mūsų devizas
Viltis
Šito daugiau nėra mumyse
Cinizmas
Tai mūsų vienintelis būdas išgyventi
Tokiame pasaulyje suvokimas, kaip stipriai esame susieti
Pasmerktas žlugti
Egocentrizmas, atsainumas ir baimė
Gaubia mus iš visų pusių
O šiluma, pasitikėjimas ir draugo petys
Visa tai jau gilioje praeityje
Suktumo, gobšumo ir išnaudojimo valdžia
Plinta kaip epidemija, apimdama visą visuomenę
“Pamilk artimą savo kaip save patį“
Tai labiausiai nuvalkiota frazė
Ir nėra jokių šansų kažką pakeisti
Tai mūsų gyvenimas. Bet… Mes galime jį apversti
Kartu.

(O dabar skaitykite sakinius iš apačios į viršų 🙂 )