Dirbtini poreikiai, arba “amžinai atsilikęs“

Mūsų laikais nelengva atskirti tikruosius poreikius nuo primestų. Sunku paaiškinti, kodėl žmogui “reikia“ šimtų rūšių kosmetinių priemonių, vis atnaujinamų modifikacijų automobilių, vis naujų telefonų, drabužių, buitinių prietaisų ir daugybės kitų prekių.

Svarbiausi dabar – pinigai, todėl kiekvienas “naujas“ daiktas – naujas marketingo sprendimas, orientuotas išskirtinai į pelną. Todėl niekas negalvoja nei apie daiktų naudingumą, nei apie reikalingumą, nei apie tikslingumą, nei apie ekologiją.

Daiktai turi būti trumpai naudojami, kad garantuotų paklausą ir pelną. Rinka pildoma įvairiausiomis prekėmis, svarbiausia – kad nesustotų gamyba. Na, o paklausą formuoja ir stimuliuoja reklama.

Visus gaminius galima suskirstyti į dvi grupes: greitai gendantys, nepatvarūs daiktai už nedidelę kainą, ir – gana kokybiški, bet vis modifikuojami daiktai, kurie “pasensta morališkai“, todėl būtina įsigyti vis “naują“.

Taip žmogui primetami dirbtini poreikiai. Susidaro įspūdis, kad žmogui diegiamas nuolatinis nepilnavertiškumo jausmas – juk be visų tų “naujų’ daiktų jis kažkoks atsilikęs, senamadiškas, netobulas..

Žmogui sunku sekti paskui tokią sparčią kaitą, nes nuolat besikeičiančioms “naujovėms“ – spalva, forma ar keliomis papildomomis funkcijomis – nėra ir negali būti pabaigos, nes tai bėgimas ratu.

Tokio bėgimo pavyzdžių gyvenime apstu: “sensta“ viskas – nuo augintinių maisto, kuris “praturtinamas“ vis naujais naudingais vitaminais ir mineralais, iki automobilių, kurie skriste skrenda, tereikia nusipirkti patį naujausią.

O moters “karalystė“ – kvepalai, kosmetika, šampūnai.. Vakarykštis kvapas jau nemadingas, juo net močiutė nesikvepintų, o senieji šampūnai ne tik negaivina, bet ir gadina nuostabius plaukus bei sukelia pleiskanas.

Kremai, pieneliai, kosmetika – vis “tobulesni ir geresni“: prisotinti tai Alpių šaltinių vandeniu, tai kalnų ožkų pienu ar retų žuvų ikrais, tai pagaminti pasitelkus nanotechnologijas. Todėl gamintojai kopia į šaltinius Alpėse, gaudo kalnų ožkas, žvejoja, taiko naujausias technologijas – juk moteris verta visko pačio geriausio!..

Drabužių mada keičiasi kas kelis mėnesius: šiandien madinga viena spalva ar siluetas, o po mėnesio visa tai – jau beviltiška atgyvena ir beskonybė. Čia nuolatinė madingų įvaizdžių, aksesuarų, papuošalų, “brendų“, “prestižinių“ markių kaita, ir privalu tai atitikti, jei einate koja kojon su laiku..

Net kelionėms yra mada: atostogauti “madinga“ tai vienose, tai kitose šalyse. Madingas remontas, madingas laisvalaikio praleidimas, madingas maistas ir dietos.. ir kaip svarbu visur pabūti, viską išbandyti, kitaip – būsi beviltiškai atsilikęs..

O telefonai, kompiuteriai, įvairi technika.. Rašalas spausdintuvui stebuklingai greitai pasibaigia, kompiuterio baterijos išsikrauna, operacinės sistemos nepalaiko senų programų, genda elektronika, atsarginių detalių niekas negamina arba jos labai brangios ir t.t.

Tačiau visa tai – išgalvota ir netikra! Kad tai suprastume – tereikia sustoti ir susimąstyti. Tuomet pamatysime, kad nuolat peršama daiktų kaita neturi nieko bendro nei su mūsų tikraisiais poreikiais, nei su mūsų laime ar gerove.

Didžioji daiktų dauguma ne tik nebūtini, bet ir nereikalingi: tai blizgantys niekniekiai, kurie pakabinti prieš akis lyg ta morka, paskui kurią eina asiliukas vienoje pasakėčioje.

Tie visi “nauji“ daiktai teikia trumpalaikę euforiją, o savo gyvenimo laiko, darbo ir pastangų jiems įsigyti įdedame neproporcingai daug..

Mūsų valioje sustoti ir išlipti iš to vartojimo bėgimo rato. Tik sustoję galime pamatyti realybę, atmesti visas primestas “būtinybes“ ir nuspręsti – kas mums iš tiesų svarbu gyvenime ir kas reikalinga.

Tik tuomet pradėsime gyventi savo tempu, savo tikraisiais poreikiais ir atgausime laisvę reguliuoti didelę savo gyvenimo dalį. Ir nebūti daiktų ir įteigtų “vertybių“ vergais..

Laiminga diena

Kartą vienas mokinys paklausė Mokytojo:

– Sakykite, Mokytojau, ar yra tokia laiminga diena, kai galima pradėti kažką naujo, kurti, mokytis, daryti gerus darbus?

– Laiminga diena? – nustebo Mokytojas.

– Na, galbūt, savaitės ar mėnesio diena?.. – patikslino mokinys.

– Aaa.. Savaitės diena? – šypsodamasis pažvelgė į mokinius Mokytojas ir linktelėjo pritardamas. – Taip, žinoma, ši diena – trečiadienis.

Mokiniai tuoj čiupo savo užrašus ir užrašė Mokytojo mintį.

– O kodėl tu nerašai? – paklausė jis vieno mokinio, kuris sėdėjo ir gudriai šypsojosi.

– Todėl, Mokytojau, kad aš žinau, ką tu pasakysi toliau..

– Ir ką gi? – susidomėjo Mokytojas.

Mokinys nedvejodamas atsakė:

– Kad tai gali būti ir antradienis, penktadienis, šeštadienis, pirmadienis, ketvirtadienis ir sekmadienis!

– Tu teisus, – pritarė Mokytojas. – Tik aš pirmiausiai įvardinčiau penktadienį, o tik po to – antradienį.

Jie linksmai susižvalgė, o mokiniai viską užsirašė ir labai džiaugėsi, kad jų draugas atsakė beveik viską teisingai.

Vienas iš jų pasitikslino:

– Mokytojau, o eiliškumas būtent toks, kaip jūs minėjote?..

Mokytojas nusišypsojo ir linktelėjo mokiniui, kuris teisingai atsakė:

– Tu atsakyk!

– Iš tiesų tai kiekviena nauja diena!.. – atsakė jis. – Ši diena – šiandien! 😉

(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)

Su pirmuoju sniegu 🙂 ! Visiems gražaus savaitgalio!!

Šviesios mintys – šviesus pasaulis

* Mintis – pirminė jėga kūrybiniame procese. Visa Kūrinija – Kūrėjo kūrybinės minties rezultatas. Mintis – didelė jėga!

* Jūs apsupti minčių vandenynu, jūs plaukiojate minčių vandenyne: vienas mintis priimate, kitas atmetate. Kiekvienas žmogus turi savo minčių pasaulį.

* Kaip mestas į vandenį akmenėlis, taip ir gimusi žmogaus galvoje mintis sukelia vibracijas-bangas mentalinėje atmosferoje, kurios sklinda į visas puses.

* Mūsų protas – lyg suderinta minčių siuntimui ir priėmimui stotis. Mintys sklinda akimirksniu, o pasąmonės lygmenyje jas priima panašiai mąstantys žmonės ir skleidžia jas toliau.

* Tokiu būdu jūs, kartais net nesusimąstydami apie savo mąstymo pasekmes, aktyvuojate didingas jėgas, kurios veikia kolektyvinę sąmonę.

* Šventasis, kurio mintys pripildytos ramybe, pusiausvyra ir dvasingumu, siunčia į pasaulį harmoniją ir taiką. O žmogus, siunčiantis negatyvias mintis, kupinas pavydo, pykčio, keršto ir neapykantos – pasiekia tūkstančių žmonių sąmonę ir sužadina atitinkamus jausmus ir veiksmus.

* Negatyvios, niūrios mintys – pavojinga jėga, ardanti žmogų iš vidaus, atimanti gyvybines jėgas ir entuziazmą. Ir, atvirkščiai – pozityvios mintys gydo, ramina, teikia jėgų ir žadina kūrybingumą.

* Pikta mintis kenkia trejopai: pirma – ji kenkia pačiam mąstančiajam, traumuodama jo mentalinį kūną, antra – ji kenkia žmogui, kuriam ji pasiųsta, trečia – ji kenkia visai žmonijai, nes teršia visą kolektyvinę mentalinę atmosferą. Taip pat trejopai, bet – pozityviai – veikia gera mintis.

* Jei dėmesys koncentruojamas į tuos pačius minčių rinkinius, formuojasi mąstymo stereotipai – tai tarsi bėgiai, kuriais minčių energija juda automatiškai.

* Būti sąmoningu reiškia valdyti savo mintis. Jei valdote savo mintis – “įsijungia“ intuicija ir ryšys su aukščiausiojo “aš“ informacija.

* Kiekvienas žmogus turi žinoti minčių veikimo dėsnius. Tik tuomet jis gali augti dvasiškai, laimingai gyventi, harmonizuoti aplinką ir daryti pozityvų poveikį kolektyvinei sąmonei.

* Tas, kas žino, kaip veikia mintys ir sugeba jas valdyti – ne tik išmintingas, bet ir laimingas žmogus.

* Kad išsaugotumėte minčių aiškumą – “valykite“ atmintį, mokykitės atsikratyti visko, kas nereikalinga. Taip įgausite naują mentalinę jėgą ir galėsite nuolat pildyti sąmonę kūrybinėmis mintimis.

* Kiekviena mintis turi vaizdinį. Mūsų sąmonė primena didžiulį paveikslą, kuriame nutapyti visi išorėje matomi objektai, visi numatomi projektai. Pasaulis – minčių projekcija.

* Lygiai taip, kaip rūpinatės savo fizinio kūno sveikata ir atliekate tam tikrus veiksmus geros sveikatos palaikymui – taip pat turite mokytis saugoti ir savo mentalinę sveikatą, t.y., palaikyti geras, gražias pozityvias mintis.

* Mintimis galite sukurti gerą arba blogą charakterį, o gerais arba blogais darbais – formuoti palankias arba nepalankias gyvenimo aplinkybes.

* Mintys – lyg bumerangas: jei jūs kažko nekenčiate – neapykanta atsisuks prieš jus. Jei mylite – meilė sugrįš pas jus.

* Žmogus sėja mintį, o skina poelgį; sėja poelgį – skina įprotį; sėja įprotį – skina charakterį; sėja charakterį – skina likimą. Tačiau viskas prasideda nuo minties.. mintis visada pirminė.

* Geros mintys išvalo protą ir atveria širdį. Geros mintys skatina daryti gerus darbus. Geros mintys sklinda didžiuliu atstumu: jos įeina į žmonių sąmonę ir keičia į gera pasaulį.

* Mintis gali daryti stebuklus! Naują pasaulį kurs naujos – šviesios, pozityvios – mintys. Padėkite užgimti naujam pasauliui savo geromis mintimis!

Mintys iš indų išminčiaus, gydytojo ir jogos filosofo Svami Šivanandos knygos “Minties jėga“. Parinko ir išvertė – ruvi.lt

Pasaka apie ašarojančią senolę

Gyveno kartą senolė, kuri visą laiką verkė.

O priežasčių ašarojimui, jos manymu, ji turėjo svarių: mat, vyresnioji jos duktė buvo ištekėjusi už skėčių pardavėjo, o jaunėlė – už makaronų gamintojo. Todėl ji nuolat pergyveno dėl jų gerovės.

Kai senolė atsikeldavo ryte ir pamatydavo, kad oras giedras ir diena bus saulėta, jos galvoje tuoj pradėdavo suktis mintys: “Baisu!.. Saulė tokia skaisti, oras giedras, reiškia, į mano dukrelės parduotuvę niekas neužeis ir nepirks skėčių!“

Nuo tokių niūrių minčių ji pradėdavo sielvartauti ir ašaroti..

O jei oras buvo apniukęs ir lijo lietus, senolė.. taip pradėdavo lieti graudžias ašaras! Tik šiuo atveju – dėl jaunėlės dukters: “Vargšė mano dukrelė.. Oras drėgnas, todėl jiedu su vyru negalės deramai išdžiovinti makaronų, juk saulės nėra.. Reiškia, nieko ir neparduos.. Ojojoj.. Ką daryti?“

Taip ji sielojosi ir raudojo kiekvieną mielą dieną ir bet kokiu oru: tai dėl vyresniosios, tai dėl jaunėlės dukters.

Nei namiškiai, nei kaimynai negalėjo jos nuraminti, todėl galiausiai praminė ją “ašarojančia senole“.

Vieną dieną senolė sutiko vienuolį. Jis paklausė, ko ji taip rauda, ir moteriškė papasakojo jam apie savo bėdą.

Senolės nuostabai, vienuolis nusijuokė ir ištarė:

– Miela ponia, nustokite verkti! Turiu jums gerą žinią: aš nurodysiu jums išsivadavimo iš jūsų kančios kelią.

Ašarojanti senolė labai apsidžiaugė, nes jos begalinis sielvartas ją gerokai išvargino.. Ji pradėjo klausinėti, kaip greičiau iš jo išsilaisvinti.

Vienuolis atsakė:

– Viskas labai paprasta, tereikia pakeisti savo minčių eigą. Kai bus geras oras ir švies saulė – negalvokite apie vyresniosios dukters skėčius, bet pasidžiaukite už jaunėlę: juk šviečia saulė, ir jos pagaminti makaronai puikiai džius! O kai lyja, pagalvokite apie vyresniąją dukterį: juk lyja, reiškia, ir prekyba skėčiais bus gera!

Išklausė senolė vienuolio ir nustebo: ir tikrai – kaip viskas paprasta!

Padėkojo jam ir nuo tos dienos pradėjo elgtis taip, kaip jis patarė. Ir – ne tik nustojo sielvartauti, bet iš ašarojančios kaipmat virto laiminga senole 😉 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

“E“ – era

* Anksčiau žmonės turėjo tamprų ryšį su gamta – gyveno gamtoje, dirbo žemę, valgė pačių užaugintą maistą. Tai teigiamai veikė jų gyvenimą, jų imuninę sistemą ir psichiką – todėl, kad gyveno darnoje ir santarvėje su aplinka.

* Dabar žmonės daug sėdi, neturi ryšio su gamta ir prarado nuovoką apie sveiką mitybą. Dabar viskas suvienodinama, laužomos mitybos tradicijos, ardomos ekosistemos. Dėl to daugėja sveikatos ir psichikos sutrikimų, blogėja ekologija.

* Be kurioje šalyje užėję į vadinamą “supermarketą“, pamatysite tą patį vaizdą ir tas pačias prekes: idealios formos, ryškių spalvų daržoves ir vaisius, pusfabrikačius, konservus, daugybę dėžučių ir pakelių su ilgai negendančiais produktais, šaldytus ir “šviežius“ produktus ir kitų šalių ir kontinentų.

* Skanus maistas šiandien – didelė iliuzija. “Grietininio“ skonio sausainiai arba “braškinis“ jogurto skonis – tai faktiškai tas pats, kas “jūros gaivumas“ skalbimo milteliuose arba “citrinos kvapas“ vonios valymo priemonėje.

* Kasmet pasaulyje pagaminama šimtai tūkstančių (!) tonų įvairių cheminių medžiagų, kurios naudojamos žemės ūkyje, maisto pramonėje, buitinės chemijos ir kosmetikos pramonėje, ir kitose gamybos šakose. Visa tai pateikiama kaip progresas ir būtinybė..

* Paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas žmogus (ko gero, neliko nei vieno žmogaus planetoje, kurio organizme nėra nuodingų cheminių medžiagų..) per metus su įprastu maistu suvalgo apie 3 kilogramus įvairių cheminių priedų.

* Mums įprastu tapo maisto skonio “maistas“, prisotintas visais “E..“: dažikliais, emulgatoriais, tirštikliais, skonio ir kvapo stiprikliais, konservantais, antioksidantais, stabilizatoriais ir t.t…

* Ironija ar paradoksas, bet kiekvienais metais nusipirkti nuodingų produktų vis paprasčiau: iš esmės, net rinktis nėra iš ko – tik iš mažiau ar daugiau nuodingų..

* Susidaro įspūdis, kad apie būtinybę valgyti daržoves, vaisius, kruopas ar pieno produktus specialistai kalba iš inercijos: juk jei išimsime iš prekybos visus kenksmingus dėl jų priedų produktus – valgyti neturėsime ką..

* Nesveikos mitybos rezultatas – nutukimas, kuris daugelyje šalių viršija 20% gyventojų (ir beveik tiek pat vaikų), o taip pat įvairūs sveikatos sutrikimai ir ligos.

* Sveikas organizmas gali neutralizuoti daugumą tų cheminių priedų, bet – jei tai reti, vienkartiniai atvejai. Tačiau daugiau ar mažiau – bet mes juos valgome kasdien, todėl organizmas nepajėgia su tuo susidoroti.

* Kokia išeitis? Pirmiausia – turėti informaciją apie cheminių priedų poveikį ir skaityti etiketes, o ypač tas vietas, kurios surašytos itin smulkiu šriftu. Tik tokiu būdu galima orientuotis ir nuspręsti – rinktis ar ne tam tikrą produktą.

* Ne veltui statistika byloja, kad skaitantys etiketes žmonės yra išrankūs maistui ir ne tik mažiau perka produktų, bet ir mažiau valgo.

* Ir nepamirškime kelių svarbių dalykų:
– maistas turi būti įvairus ir kuo natūralesnis, kuo mažiau apdorotas;
– venkime ryškių, nenatūralių spalvų ir ilgo galiojimo maisto;
– uostykime: vaisius ar daržovė turi turėti savo natūralų kvapą;
– mažinkime pusfabrikačių, konservų ir greito paruošimo maisto;
– venkime nuriebalintų produktų;
– plaukime vaisius ir daržoves, mirkykime ar bent nuplaukime kruopas prieš virimą;
– jei yra galimybė, auginkime daržoves ir vaisius;
– gaminkime maistą namuose!

* Mes galime užbaigti tą “E“ – erą atsisakymu to, kas mus sargdina. Ir – sąmoningu sveikos mitybos, sveikos gyvensenos pasirinkimu. Visų mūsų labui 🙂 .

(mintys iš įvairių paskaitų ir knygų apie sveiką gyvenseną, parinko – ruvi.lt)

Chemikalai daržovėse ir vaisiuose

Vis daugiau žmonių renkasi sveiką mitybą, kurios pagrindas yra švieži daržovės ir vaisiai. Tačiau vis didėjantis įvairių chemikalų (pesticidų, nitratų, konservantų, augimo stimuliatorių ir pan.) naudojimas auginant daržoves ir vaisius kelia abejonių tokių produktų nauda.

Tikslas lyg ir paaiškinamas: tai siekis apsaugoti augalus nuo kenkėjų, trąšomis padidinti derlių, stimuliatoriais pagreitinti augimą, konservantais kuo ilgiau išsaugoti derlių. Bet tai, kad jų kasmet naudojama vis daugiau – kelia nerimą.

Juolab, kad visų šių chemikalų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai jau įrodytas – jie pavojingi tuo, kad kaupiasi organizme, gali sukelti ūmius apsinuodijimus, alergines reakcijas, imuninės sistemos sutrikimus, įvairias chroniškas ligas, piktybinius auglius ir t.t..

Todėl – paradoksas – pasirinkę sveiką mitybą ir pirkdami daržoves ir vaisius iš parduotuvių, rizikuojame.. susirgti! Geriausia išeitis – patiems auginti daržoves arba pirkti ekologiškai užaugintas. Tačiau ne visi tai galime..

Bet – visi galime sumažinti arba net visai panaikinti nuodingas chemines medžiagas, galime ir pagal produktų išvaizdą suprasti, ar daug juose tų medžiagų.

Svarbu žinoti, kad:

* Daugiausia nuodingų medžiagų kaupiasi augalų žievelėje, jų stiebuose arba paviršiuje. Todėl kruopštus plovimas po tekančiu vandeniu – vienas iš geriausių būdų sumažinti iki minimumo chemikalų kiekį daržovėse ir vaisiuose.

* Jų mažėja ir termiškai apdorojant: verdant, kepant, apipilant virintu vandeniu (chemikalai “pereina“ į vandenį). Jei verdate daržoves – pirmojo vandens nesūdykite, užvirus išpilkite, po to įpilkite naują vandenį ir virkite kaip įprasta.

* Prieš plaudami lapines daržoves, galite kelioms minutėms pamerkti jas į sūdytą vandenį (litrui vandens šaukštas druskos), po to nuplauti tekančiu vandeniu.

* Chemikalus neutralizuoja ir soda – ja gerai ištrinkite vaisius ar daržoves ir po to gerai nuplaukite.

* Tam tiks ir acto (ketvirtis stiklinės į litrą vandens) arba citrinos rūgšties tirpalas (2 šaukštai vienam litrui vandens).

* Jei turite vandens jonizatorių – vaisių ir daržovių plovimui tiks rūgštinis (negyvas) vanduo.

* Vašką ir parafiną galima nuplauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu.

* Citrusinius vaisius išplovus papildomai nupilkite verdančiu vandeniu.

* Jei lupant daržovės ar vaisiaus žievelę pamatysite geltonas dėmes – tai ženklas, kad juose daug nitratų, todėl jų geriau nevalgyti.

* Idealios išvaizdos, labai ryškių spalvų ar pernelyg dideli daržovės ir vaisiai gali liudyti apie chemijos perteklių juose.

* Agurkai neturi būti labai tamsiai žali – tai rodo nitratų perteklių. Tokiu atveju geriau juos nulupti ir nupjauti po centimetrą iš abiejų galų.

* Pomidorai neturi būti oranžiniai ar vos rausvi, tarsi neprisirpę. Jei balkšvas minkštimas, jei labai stora oda – juose daug chemijos. Valgant pomidorus, reikia išpjauti tą dalį, už kurio pomidoras prisitvirtinęs prie stiebo.

* Kopūstui būtina nuimti kelis viršutinius lapus ir nevalgyti griežčio – ten kaupiasi visos nuodingos medžiagos.

* Morkos kaupia chemikalus viršutinėje dalyje, kur auga lapai, todėl 2-3 centimetrus geriau nupjauti, ypač jei ta dalis žalia.

* Bulvės kaupia nuodingas medžiagas odelėje ir gumbo šerdyje. Kai verdate – pirmąjį vandenį užvirus nupilkite.

* Džiovinti vaisiai neturi būti ryškių spalvų ir blizgūs. Juos nuplaukite po tekančiu vandeniu ir nupilkite verdančiu – tai padės atsikratyti konservantų ir kitų nuodingų cheminių medžiagų.

Cheminės medžiagos daržovėse ir vaisiuose ypač pavojingi vaikams ir sergantiems žmonėms – o juk jiems dažniausiai šiuos produktus ir perkame.. Todėl visi turime žinoti ir taikyti būdus, kurie padėtų maksimaliai pašalinti nuodingas medžiagas.

Pirkdami vaisius ir daržoves, rinkimės vietinių augintojų užaugintus – sezoninius, prisirpusius, prinokusius. Venkime iš toli atvežtų, šiltnamiuose užaugintų.

Idealu, jei turime galimybę užauginti daržoves ir vaisius savo sode – tai mūsų laikais didžiulė vertybė. Nepamirškime ir mažųjų “darželių“ ant saulėtos palangės – svogūnų laiškus, pipirnes, petražoles, salotas ir daug kitų žalumynų galime auginti ištisus metus!

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

Pasaka apie šulinių miestą

Kadaise kažkur Žemėje buvo miestas, kuriame gyveno ne žmonės, o šuliniai.

Jie buvo labai skirtingi: vieni suręsti iš medžio, kiti – sumūryti, treti – sulipdyti iš brangių akmenų. Tačiau buvo ir tokių, kurie stovėjo be išorinio apvado ir dėl to labai sielojosi..

Jie buvo negilūs, todėl pildėsi tik lietaus vandeniu, o kadangi lijo retai, tai dažniausiai stovėjo tušti.

Ir štai vieną dieną tarp šulinių pasklido žinia, kad jų išoriniai apvadai visai nesvarbūs ir kad kiekvienas save gerbiantis šulinys turi rūpintis savo vidiniu turiniu.

Šuliniai kaipmat puolė save pildyti viskuo, kas jiems atrodė svarbu.

Vieni pildėsi monetomis ir papuošalais, kiti – baldais ir buitiniais prietaisais, treti – knygomis ir paveikslais, ketvirti – kuo papuola..

Bėgo laikas. Dauguma šulinių buvo užpildyti iki pat viršaus. Kai kurie tenkinosi tuo, ką turi, o kiti norėjo vis daugiau.

Todėl vienas šulinys nusprendė plėstis – kad galėtų talpinti kuo daugiau gėrybių. Jo pavyzdžiu greitai pasekė ir aplinkiniai šuliniai.

O tuo metu vienas nedidelis šulinys miesto pakraštyje stebėjo plėtimosi procesą: kai kurie šuliniai taip išsiplėtė, kad pradėjo liestis savo kraštais su kitais, ir dėl to pradėjo kilti nesutarimai ir konfliktai.

Mažajam šuliniui tai labai nepatiko, todėl jis nusprendė atsikratyti visko, ką sukaupė – kad net nekiltų noras plėstis ir dėl to kariauti su kaimynais.

Iš pradžių jis labai išsigando savo vidinės tuštumos.. O kad nestovėtų tuščias, jis nusprendė augti gilyn.

Mažajam šuliniui buvo labai įdomu viską tyrinėti, jis darėsi vis gilesnis, kol.. vieną dieną aptiko vandenį!

Jis niekada nematė tiek daug vandens, todėl labai apsidžiaugė ir ėmė žaisti su juo, taškytis, ir net nepastebėjo, kaip užsipildė iki pat viršaus.

Vanduo buvo gaivus ir tyras, jis ėmė sruventi per šulinėlio kraštus ir sudrėkino žemę. Ilgainiui aplink šulinį sužaliavo žolė, pražydo gėlės, ėmė augti krūmai ir medžiai..

Gyvenimas aplink jį virte užvirė: vešėjo augalai, dūzgė bitės, čiulbėjo paukščiai.

Kaimyniniai šuliniai stebėjosi: kaip jam pavyko padaryti tokį stebuklą?..

– Tai ne stebuklas, o mūsų prigimtis – atsakė šulinėlis, – ieškokite savyje, giliau, bet.. prieš tai reikės išmesti visus daiktus, kuriais save užpildėte.

Niekas nesiryžo to padaryti ir plėtėsi toliau, kimšdami į save daiktus ir kariaudami tarpusavyje.

Tačiau vienas vis dėl to ryžosi – išmetė viską, kas jame buvo ir pradėjo augti gilyn. Ir jis taip pat pasiekė vandenį! Ir sužaliavo aplink jį dar viena grožio oazė..

– Gal tai ir gerai, bet kas bus, jei vanduo vieną dieną baigsis? – klausinėjo šuliniai drąsuolių, kurie ryžosi tokiems pokyčiams.

– Jis ne tik nesibaigia, bet ir nuolat pildosi: kuo daugiau jo atiduodame žemei, tuo daugiau vandens prisipildo, – džiaugėsi šuliniai.

Laikui bėgant vis daugiau šulinių pradėjo sekti jų pavyzdžiu. Ir miestas sužaliavo..

O tie, kurie nenorėjo, nuslinko į pakraštį ir stūksojo vieniši, iki viršaus prikimšti įvairiausiais daiktais.. Jų kraštai po truputį iro, o aplink juos buvo dykynė.

O drąsieji šuliniai vieną dieną atrado didžiąją paslaptį – jie suprato, kad jų atrastas vanduo – bendras, ir kad visus juos pildo didžiulė požeminė upė!

Tai dar labiau juos suartino ir suvienijo bendriems tikslams – puoselėti žemę, augmeniją, visą gyvybę.. Būti naudingais!

Bet.. kad atsivertų ši didžioji paslaptis, reikėjo ne tik ryžto atsisakyti nereikalingos naštos, godumo ir beprasmiškos kovos.

Reikėjo drąsos – sekti savo prigimtimi ir dovanoti save visų labui.. 🙂

(Pagal M. Menpase alegoriją, vertė – ruvi.lt)

Gero visiems savaitgalio 🙂 !