Šeima be dvasingumo

Materializmas ir vartotojiška filosofija palengva, bet užtikrintai keičia žmogų: rodos, ir išlieka žmogaus pavidalas, ir neretai labai gražus, bet nuo jo dvelkia abejingumu, paviršutiniškumu, savanaudiškumu..

Mūsų dienų paradoksas – žmogus be žmoniškumo – kuomet prarandami svarbiausi dalykai, kurie jį daro dvasingu žmogumi: tai gebėjimas besąlygiškai mylėti, užjausti, rūpintis kitais, kurti, būti vieningais su žmonėmis ir gamta.

Tai labai svarbūs vidiniai-dvasiniai orientyrai, be kurių negalime nei harmoningai vystytis, nei laimingai gyventi. Todėl atsiradusią vidinę tuštumą pradedame pildyti įvairiais išoriniais šablonais (iš šeimos ir visuomenės), kuriais pradedame vadovautis gyvenime.

Taigi, ir į santykius šeimoje kiekvienas ateina jau su savo “reikalavimų“ sąrašu. Ir tie reikalavimai būna skirti tik kitam žmogui – niekas negalvoja, ką jis suteiks kitai pusei. Kur nėra dvasingumo – keroja savanaudiškumas, geriausiu atveju – vartotojiškas požiūris: tu man – aš tau.

Tačiau tie šablonai ir reikalavimai neturi nieko bendro su harmoningu šeimos gyvenimu, atvirkščiai – tai greičiau visuotinio socialinio pakrikimo pasekmė. Yra toks liūdnas posakis: panaikinkite pinigus – ir dauguma šeimų iširs..

O kur dar įvairių žurnalų, televizijos laidų ar serialų poveikis.. Žmonės dezorientuojami: jie nesupranta nei savo žmogiškos prigimties, nei vyriškumo ir moteriškumo kriterijų, nei šeimos tikslų.

Pavyzdžiui, moteris formuoja savo požiūrį į vyrus ne tik remdamasi savo santykiais su tėvu, bet greičiau – ją supančių moterų (mamos, močiutės, draugių) pasaulėžiūra: tėvas gali būti geras žmogus, bet jei duktė nuolat girdi žeminančius mamos ar kitų šeimos moterų pokalbius apie tėvą – tuomet į savo vyrą jį žiūrės pro šeimos moterų šablonų rėmus.

Vėliau dar prisidės draugių patarimai, moteriškų žurnalų pateikiamos manipuliavimo vyrais gudrybės ir.. moteris jau žiūri į vyrus kaip į savo norų pildytojus, laukia iš jų garbinimo ir tarnavimo: “jei myli, dėl manęs privalai padaryti viską..“

O jei negauna, ko nori – pyksta, skundžiasi, jaučiasi auka ir nuoširdžiai tiki, kad taip ir reikia elgtis, nes “nepaklusnus vyras tėra anomalija, kurią reikia ištaisyti..“ O jei nesiseka – “ne tas žmogus“ – ir ieško “tinkamo“.

Prieš tokius šablonus ne taip lengva atsilaikyti.. Išmintinga ir dvasinga bus ta moteris, kuri matė harmoningus savo tėvų santykius, matė pagarbų mamos elgesį su tėvu ir jautė tėvų meilę. Arba – ta, kuri nepasiduos šablonams, ar – ta, kuri nubus, persisotinusi savanaudiškais santykiais..

Vyrams taip pat skiepijamas vartotojiškas požiūris į moterį – pirmiausiai kaip į aistros ir malonumų objektą. Vyrams skirtuose leidiniuose formuojami moteriškos išvaizdos standartai, moters pareigų ir privalumų šablonai, kurie dažnai prieštarauja vieni kitiems ar yra tiesiog neįgyvendinami.

Ar pasiduos jiems vyras – priklauso ir nuo šeimos, kurioje jis augo, ir nuo asmeninių savybių. Pamenate – dažnai sakoma, kad vyras renkasi moterį, kuri panaši į jo mamą? Tačiau jis ieško ne išorinio ar charakterio panašumo, bet to saugumo ir ramybės pojūčio, kurį ji jam suteikdavo vaikystėje..

Saugumo jausmas svarbus kiekvienam žmogui, o ypač tai svarbu šeimoje, juk šeima – dažnai vienintelė ramybės ir meilės oazė šiame dar vis neramiame pasaulyje.. Jei ir čia nėra meilės ir atgaivos – žmonės jaučiasi labai nelaimingi.

Turime atgaivinti dvasingumą – juk su juo atgimsta visos gražiausios žmogiškos savybės 🙂 . Turime mokytis suprasti vieni kitus: savo prigimtines savybes, santuokos tikslus, laimingos santuokos bei dorovės principus.

Tuomet pradedame branginti artimą žmogų ir kuriame santykius – kantriai, geranoriškai, nuoširdžiai pripažindami klaidas ir ieškodami vienybės. Tuomet mylime besąlygiškai, nežiūrint į nieką, nes žinome, kad besąlygiška meilė – stipriausia mus jungianti dvasinė jėga, kuri viską harmonizuoja 🙂 ..

Reklama

5 mintys apie „Šeima be dvasingumo“

  1. Tikrų tikriausia tiesa: ,,panaikinkit pinigus, ir dauguma šeimų iširs“. Ir aplamai bėda tame, kad ieškome artimame žmoguje kažko blogo, o ne gero.

    Patinka

  2. Internete yra toks tekstukas, manau, tiks prie šios temos:

    Visai nesenai, mano dėdė paklausė manęs: „Kodėl tu vis dar nevedęs?“ Aš jam atsakiau: „ Kada aš tvirtai atsistosiu ant kojų, kada bus namas, patikimas pajamų šaltinis ir t.t., tada ir vesiu“ (ir pasakiau aš tai itin pasitikėdamas savimi). Į tai jis man atsakė: „Kvailys! Vesk dabar, kol tu pats, galima sakyti, nieko neturi. Viską užsidirbsite patys. Užtat tu būsi užtikrintas dėl jos, kad ištekėjo ji būtent už TAVĘS. O jei vesi griežtai pagal savo planą, tai po to paklausk savęs: Kokia moteris nenorėtų tapti tavo žmona? Bet kuri sutiktų. Net negalvodama ištekėtų. O kada dings tavo pinigai ir viskas, ką tu turi, ar būsi užtikrintas, kad nedings ir tavo žmona kartu su viskuo? Nesiūlyk savo pinigų mainais į jų grožį. Grožis suvys, pinigai ateina ir išeina, o meilė pasilieka, jei brangini ją.“ Ir tada aš susimąsčiau.

    Patinka

  3. Sveiki 🙂

    Milda, pritariu pilnai: jei esame negatyviai nusiteikę kito žmogaus atžvilgiu – jis niekuomet neįtiks. O štai jei žiūrėsime pro meilės prizmę – meilė tik augs ir didės 🙂 .. O trūkumai.. na, jų turi (didesnių ar mažesnių) visi – šiame pasaulyje nėra idealių žmonių. Jei žmogus tobulėja, palengva išauga visus trūkumus, ypač jei mylintis žmogus šalia 🙂 .

    Prisiminiau apie tai vieną istoriją. Gyveno vienas toks žmogus ir turėjo labai nuožmaus charakterio žmoną. Gyveno jiedu, žmona vis barėsi ir dėl visko buvo nepatenkinta, kol.. vieną dieną ji susirgo ir pasimirė. Priėjo prie liūdinčio našlio kaimynas, išreiškė užuojautą ir paklausė: “Tau su ja buvo labai sunku.. Kam tu taip kentėjai, nesuprantu..“ Našlys atsakė: “Man nebuvo su ja sunku, nes aš ją mylėjau. Aš labai tikiuosi, kad ji išėjo nors truputį geresnė..“

    oposumai, gera istorija. Dabar daug kas iškreipta ir matuojama tik pinigais ar kažkokiais išoriniais dalykais. Todėl ir santykiai trumpalaikiai arba kupini pretenzijų ir reikalavimų. Nes nėra pagrindo – besąlygiškos meilės, o kai nėra pagrindo, tuštuma pildoma kuo papuola ir tai vadinama “meile“..

    Visiems jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

  4. Dėl trūkumų, tai mes visuomet matome kituose žmonėse bloga tai, ką patys turime savyje. Jeigu matai kitame kažką bloga, tai padėkoji, kad tau parodė tavo trūkumą, ir dirbi su juo, keiti save. O paskui žiūrėk, ir nebematai kitame to trūkumo 🙂

    Ir dar, antra pusė visada būna tokia, su kuria geriausiai gali savo paties trūkumus šlifuoti. Nenušlifuosi šiam gyvenime, kitame gyvenime gausi tokią pačią ir vistiek teks dirbti su savimi.

    Patinka

  5. Labas rytas, oposumai 🙂

    Mūsų aplinkoje tikrai visada bus žmonės, kurių savybės mums bus nepriimtinos. Tačiau tos savybės nebūtinai atspindės mūsų pačių tokius pačius trūkumus. Žiūrėdami į šį dėsnį tiesiogiai, galime prieiti iki absurdo ir priskirti sau visas būtas ir nebūtas savybes. Tai greičiau mūsų negatyvios būsenos ir reakcijos, o ne konkretūs kito žmogaus bruožai mumyse.

    Platesne dvasine prasme tai visada pamokos, kurios moko priimti žmones tokius, kokie jie yra ir suprasti, kad kiekviena negatyvi situacija turėjo priežastį ir ateina į gyvenimą tam, kad būtų ištaisyta. Jei netaisysime jos – ji vis sugrįš, didės tol, kol jau negalėsime jos “nepastebėti“. Bet koks negatyvus veiksmas harmonizuojamas pozityviais sprendimais, mintimis ir veiksmais.

    Be to, priimti žmogų ar situaciją nereiškia pritarti ar būti abejingu blogiui, tai pirmiausiai reiškia pamatyti blogį (t.y., suprasti, kad tai blogis), jei įmanoma, jį ištaisyti ir – nekartoti. Kitaip tariant – stabdyti, neutralizuoti, harmonizuoti – savo veiksmais ir asmeniniu pavyzdžiu.

    Ir mūsų pačių vaidmuo tokioje situacijoje ir yra kantriai, nuosekliai transformuoti negatyvumą į pozityvumą. Juk blogis plinta ne tik negatyviais veiksmais, bet ir negatyviomis reakcijomis į jį. O mus moko su juo kovoti.., bet raginimai kovoti su blogiu tik didina ir daugina jį iki begalybės.

    Jei norime harmonijos pasaulyje, turime patys tą harmoniją skleisti – savo mintimis, jausmais ir veiksmais. Juk mes esame Kūrėjo akys ir rankos šiame pasaulyje, niekas neateis ir neišgelbės mūsų – visa tai turime atlikti mes patys 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s