Vieną kartą atėjo gėlininkas į kirpyklą apsikirpti.
Kai atėjo laikas atsiskaityti, kirpėjas pasakė: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę aš dirbu visuomenės labui.“
Gėlininkas padėkojo ir išėjo.
Kitą rytą atėjęs į darbą kirpėjas rado prie durų padėkos laišką ir rožių puokštę.
Paskui atėjo kirptis kepėjas, bet kai norėjo susimokėti, kirpėjas jam atsakė: “Šią savaitę aš neimu pinigų. Aš dirbu visuomenės labui.“
Kepėjas apsidžiaugė ir padėkojęs išėjo.
Kitą rytą kirpėjas prie durų rado padėkos laiškelį ir pintinę bandelių.
Atėjo kirptis senatorius, ir kai susiruošė mokėti, kirpėjas vėl pakartojo: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę dirbu visuomenės labui.“
Senatorius labai apsidžiaugė ir išėjo.
Kitą rytą, kai kirpėjas atėjo į darbą, prie durų stovėjo būrelis senatorių, būrys deputatų ir patarėjų, meras ir keletas ministrų, mero žmona ir šeši vaikai – visi jie atėjo nemokamai kirptis.
Moralė: kartais paprasta gyvenimiška situacija parodo esminį skirtumą tarp žmoniškumo ir savanaudiškumo..
(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)
Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂
Liuks istorija, ačiū 😉
šilto ir jaukaus savaitgalio visiems 🙂
PatinkaPatinka
Labas, oposumai 🙂
AČIŪ! 🙂
PatinkaPatinka
Geras! 🙂
PatinkaPatinka