“Juodasis“ sąrašas

Šį tekstą-laišką verta paskaityti kiekvienam, nusprendusiam problemas šeimoje išspręsti skyrybomis:

“Bandžiau atitolinti tą momentą iki paskutinės akimirkos, bet toji diena išaušo.. Diena, kai mano vyras išėjo į darbą, o aš susidėjau daiktus, pasiėmiau dvejų metukų sūnų ir išvažiavau pas savo tėvus.

Mama pasitiko mane ir patikino, kad jiedu su tėvu nepaliks manęs ir kiek galėdami padės. “Bet prieš tai, kaip priimsi galutinį sprendimą dėl skyrybų, – pasakė mama, – išpildyk vieną mano prašymą.“

Aš mielai sutikau. Ji padėjo prieš mane popieriaus lapą, nubrėžė vertikalią liniją per vidurį ir paprašė kairėje pusėje surašyti visas blogiausias mano vyro savybes.

Aš buvau tikra, kad kitoje pusėje ji paprašys surašyti jo teigiamas savybes, ir jau iš anksto žinojau, kad dešinysis sąrašas bus žymiai trumpesnis..

Kairėje pusėje aš parašiau:

1. Jis visur išmėto savo daiktus
2. Nesako man, kur eina
3. Valgydamas čepsi
4. Niekada nedovanoja man brangių dovanų
5. Jis nemadingas
6. Skupus
7. Niekada nepadeda man namuose
8. Amžinai tyli
9. Mažai bendrauja su manimi..

Šį sąrašą vis pildžiau ir pildžiau, kol galiausiai lape nebeliko vietos. Dabar aš turėjau neginčijamą įrodymą, kad nei viena moteris negalėtų gyventi su tokiu monstru!

Buvau labai patenkinta savimi, ir šypsodamasi išdidžiai paklausiau mamos: “Kitoje pusėje reikės parašyti jo teigiamas savybes, tiesa?“

Bet mama atsakė, kad ir pati jas žino. Dešinėje pusėje ji paprašė surašyti mano reakcijas į kiekvieną vyro trūkumą. Į kiekvieną..

Tai buvo sudėtinga, nes niekaip nesitikėjau, kad kalba užeis apie mane. Tačiau aš žinojau, kad mama nepaliks manęs ramybėje, kol neįvykdysiu jos prašymo. Ir aš pradėjau rašyti..

Mano reakcijos į vyro trūkumus:

1. Pykau
2. Rėkiau ir verkiau
3. Sakiau pastabas
4. Priekaištavau
5. Šaipiausi
6. Vaidinau kankinę
7. Svajojau ištekėti už geresnio
8. Maniau, kad esu verta geresnio gyvenimo
9. Ir apskritai – skaičiau, kad jis manęs nevertas..

Ir šitas sąrašas taip pat buvo labai ilgas..

Kai pabaigiau rašyti, mama paėmė lapą ir perkirpo jį išilgai linijos. Tą dalį, kur buvo surašyti vyro trūkumai, ji.. suplėšė ir išmetė.

O man įteikė tą dalį, kurioje buvo surašytos mano reakcijos ir pasakė: “Pasiimk šį “juodąjį sąrašą“, sugrįžk šiandien namo ir pagalvok apie tai. Tegul vaikas pabus pas mus. Ir jei po visų apmąstymų tvirtai nuspręsi skirtis – sugrįžk pas mus, mes tau padėsime.“

Parvažiavusi namo aš vis žiūrėjau į tą nelemtą sąrašą.. Be tos dalies, kur buvo surašyti vyro trūkumai, jis atrodė baisiai. Aš mačiau savo destruktyvaus elgesio atspindį ir tik dabar supratau, kaip kvailai elgiausi visą tą laiką..

Po to aš susimąsčiau apie tuos vyro bruožus, kurie mane erzino ir supratau, kad juose nebuvo nieko baisaus.. Tiesiog aš taip buvau perpildyta pykčiu, kad jau negalėjau matyti, kaip man pasisekė su vyru: juk jis buvo geras, ne idealus, bet – geras žmogus!

Neįtikėtina, bet mano požiūris į situaciją pasikeitė iš pagrindų – dabar aš jaučiau ramybę ir dėkingumą. Aš vėl žiūrėjau į vyrą meilės akimis.

Juk viso labo prieš kelis metus aš iš širdies prisiekiau vyrui meilę – ir džiaugsme, ir varge. Ir taip lengvai buvau pasiryžus viską sugriauti, pakeisti savo gyvenimą, palikti vaiką be tėvo – dėl smulkmenų, dėl savo pykčio ir irzlumo..

Aš nuvažiavau pas tėvus. O kai vyras grįžo iš darbo, mes su sūneliu jau laukėme jo namuose 🙂 ..“

(Pagal B. Zerbe laišką, vertė ruvi.lt)

10 minčių apie „“Juodasis“ sąrašas“

  1. Puikus pasakojimas, parodantis būdą pažiūrėti į situaciją iš kitos pusės.. Manau, bet kokioje situacijoje turime ne kaltinti kitą, o padaryti viską, kad ištaisytume situaciją iš savo pusės ir – kalbėtis, tartis.. Kurti 🙂 . Tuomet viskas mūsų rankose 🙂 .

    Patinka

  2. Nusiunčiau šitą tekstą visoms draugėms, kurios visąlaik skundžiasi savo vyrais. Man toks skirtumas, kai pradžioje pasakoja, kad vau, koks nerealus, koks nepakartojamas, o kai pagyvena kartu, tai greit pasidaro durnius, ožys, kvailys! 😉

    Patinka

  3. Vaida, labai tiksliai parodei skirtumą 🙂 . Juk iš esmės nieko nepasikeičia, tik gyvendami kartu parodome tikrąsias savo savybes, ir jei žmoguje daug egoizmo, jis iškyla visu “gražumu“: prasideda priekaištai, pretenzijos, reikalavimai. Egoistas niekada nežiūri, kaip jis pats elgiasi – jis visada kaltina kitus.. O vienu metu mylėti ir nekęsti neįmanoma, o kai pradedame nekęsti – tuomet buvęs mylimas žmogus labai greitai tampa “kvailiu“..

    Gal ir nebloga mintis nusiųsti draugėms šį laišką, gal ir spragtels kažkas širdelėje 😉 .

    Patinka

  4. Sutinku, Aušra – negalima vienu metu ir mylėti, ir nekęsti, todėl kai neapykanta ir negatyvus požiūris į sutuoktinį pradeda dominuoti – meilei tiesiog nepaliekama vietos. Tada – taip, su “priešu“ gyventi darosi neįmanoma.. Ir kartais ta neapykanta tokia stipri, kad jau niekas negali pagelbėti.

    Bet jei žmonės skiriasi ir vėl tuokiasi nepadarę jokių išvadų – santykių scenarijus kartosis. Taip gimė mitas, kad “meilė tęsiasi tris metus“ – tiek teužtenka kantrybės mylėti žmogų tokį, koks jis yra ir bandyti kurti santykius. Ir vėl pradeda dominuoti neapykanta, ir vėl viskas iš pradžių..

    Patinka

  5. Patiko mintis 🙂 Tačiau kaip elgtis, kai atrodo, kad žmogus viską, kas `duodama´(maisto gamyba, dėmesys ir t.t.) priima kaip savaime suprantama, o iš savo pusės niekuo neatsako…norisi, kad įvertintų ar kažkaip kitaip sureaguotų, o ne sėdėtų laukdamas, vienas nesugebėdamas piršto pajudinti. Visgi duodi duodi ir galiausiai atrodo nebelieko ko duoti… 🙂

    Patinka

  6. Labas, Asta 🙂

    Mes tiesiog pamirštame – kas yra meilė 🙂 .. Prisiminkite santykių pradžią, įsimylėjimo būseną – tada nesusimąstydami dovanojame žmogui viską, ką tik galime – dėmesį, rūpestį, laiką, pagalbą, palaikymą, švelnumą.. viską. Ir tikrai negalvojame, ką už tai gausime 🙂 . Ir neišsenkame, nes meilė auga dovanojama.. Būtent įsimylėjimas ir yra besąlygiška meilė, kai žvelgiame į žmogų meilės akimis. Tokioje meilėje nėra egoizmo, nėra sandorių, nėra pretenzijų, nėra savininkiškumo ar savanaudiškumo. Besąlygiška meilė viską gerina ir harmonizuoja. O kadangi nemokame tokios būsenos ilgai išlaikyti (nes įsijungia egoizmas), todėl tokią būseną vadiname įsimylėjimu.

    Kai tik įsijungia egoizmas – kartu su juo “ateina“ ir visa virtinė negatyvių pojūčių, kurie labai greitai išstumia meilę. Ir, rodos, išoriškai mes darome tuos pačius veiksmus, bet jau su kitais jausmais – su pretenzijomis, pykčiu, susierzinimu, neapykanta. Ir gyvename kartu – bet sieja ne meilė, o ambicijų kova, kuri priešina ir vargina.

    Ką tokiu atveju daryti? Pirmiausia – nieko nekaltinti, nes mūsų niekas nemokė, kas yra meilė, kokios yra prigimtinės vyro ir moters savybės. O kai pradedame tai suprasti – pradedame elgtis kitaip ir vėl pradedame žvelgti į artimą žmogų meilės akimis 🙂 . Kai keičiame savo elgesį – keičiasi ir artimo žmogaus reakcijos į mūsų elgesį ir jo elgesys.

    Ir turime suprasti, kad pokyčiai santykiuose neįvyksta akimirksniu – tam reikia kantrybės ir laiko, nes senuosius bendravimo įpročius reikia keisti (labai dažnai senieji elgesio šablonai ir reakcijos “iššoka“ automatiškai). Turime išmokti kalbėtis: nuoširdžiai, apie viską, išmokti prašyti (o ne reikalauti) pagalbos jei sunku, susitarti dėl visų šeimos gyvenimo sričių: buities, darbo, vaikų auklėjimo, laisvalaikio, pomėgių.. Išmokti derintis, o ne kovoti. Ir matyti – kas mus jungia, o kas – priešina.

    Asta, viskas mūsų rankose 🙂 .

    Patinka

  7. Labai ačiū už platų ir tikslų atsakymą! Tikrai kažką viduje “sujudino“…kažkur giliai lyg ir supranti tai, bet išties pasimiršta 🙂 Tema, kurioje kyla milijonas klausimų ir galima kalbėtis be galo 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s