ruvi

*Vedų kultūroje kalba laikoma žmogaus dvasinio tobulėjimo pagrindu, todėl buvo mokoma atidžiai sekti savo kalbą, o tylėjimas buvo prilygintas auksui.

*Kalba – tarsi žmogaus veidrodis: pagal ją galima atskirti išminčių nuo neišmanančio žmogaus. Indijoje yra posakis: “Nori pažinti žmogų? Užkalbink jį. Žmogus – tarsi indas: iš jo pasipils tai, kuo jis užpildytas”.

*Kalba – ne tik mūsų vidinio pasaulio išraiška, bet ir gyvenimiškos energijos išraiška. Žmogus sparčiai išeikvoja savo gyvenimišką energiją, kai nuolat kažką kritikuoja, smerkia, apkalba, šmeižia, kai meluoja, reiškia pretenzijas, giriasi arba keikiasi.

*Kaip mes kalbame, taip ir gyvename.. Vedų teigimu, viena iš rimčiausių kliūčių dvasiniame tobulėjime – tai tuščios kalbos (pradžalpa). Jos sekte išsekina žmogų – jis pasidaro tingus, apatiškas, vangus ir netenka vidinių jėgų priešintis pagundoms ir nuopoliui.

*Tuščiai arba negatyviai kalbantis žmogus – tarsi namas atlapais langais ir durimis: jame susikaupia daug įtampos, pykčio, pakrikų ar paikų minčių, ir jos nevaldomai veržiasi į aplinką bei “nusėda“ ant aplinkinių. Todėl būtina “valyti“ savo mintis ir jausmus, kad savo kalbomis neterštume erdvės.

*Dori jausmai tylūs, o egoizmas – plepus, jam sunku patylėti ar pabūti tyloje: jis nori girtis, kritikuoti, pamokslauti.. Kuo žmoguje daugiau egoizmo – tuo jam sunkiau gerai galvoti ir kalbėti apie kitus žmones. Jei norime atsisakyti polinkio tuščiai ar negatyviai kalbėti – turime pirmiausiai atsikratyti egoizmo.

*Vedos pataria kalbėti žmogui tik tai, ką jis tiksliai žino ir kas jo gyvenimu patikrinta, ir tai, kuo jis gali geranoriškai su kitais pasidalinti. Pagrindinis kalbos naudingumo rodiklis – ji turi atnešti žmonėms gėrį.

*Neverta leistis į ilgas kalbas su tais žmonėmis, kurie yra priešiškai nusiteikę jūsų atžvilgiu arba su žmonėmis, kurie linkę apkalbėti kitus – bendravimas bus sunkus, kils priešprieša, ginčai ir įtampa.

*Kaip ir kūno askezė, žmogui būtina kalbos askezė. Tuščiažodžiauja ir daugžodžiauja neramus, liguistas, inertiškas protas. Kai žmogus sąmoningas ir dvasingas – jo protas ramus, jis valdo savo būseną, o jo kalba – trumpa ir aiški. Juk tiesai nereikia daug žodžių – ji paprasta ir aiški.

*Kad išvalytume savo protą ir savo mintis – Vedos pataria laikytis tylėjimo praktikos. Jos esmė – ne tik susilaikymas nuo kalbėjimo (kelioms valandoms, vienai dienai ir pan.), bet ir vidinio dialogo sustabdyme. Tai labai galinga apsivalymo praktika.

*Išorinis tylėjimas leidžia išgirsti savo vidinį balsą. Kai žmogus kalba arba nuolat apie kažką galvoja – jis to savo vidinio balso (intuicijos, pasąmonės, aukštesniojo “aš“) tiesiog negirdi, nes jo protas tampa inertiškas, šokinėja nuo vienos minties prie kitos.

*Tik tyloje galima susitikti su savimi, su savo esmių esme. Ir toks susitikimas ne visada malonus – juk pirmiausiai susiduriame su savo trūkumais, netobulumais, kuriuos reikia pripažinti. Tai nėra paprasta.

*Tylėjimas išlaisvina nuo vidinio nerimo ir emocinio nestabilumo – tyloje mes aiškiai pamatome jų priežastis, kurias galime pašalinti arba ištaisyti.

*Tyloje pradedame suprasti proto veikimo mechanizmus, todėl palaipsniui išmokstame jį valdyti. Juk jei nevaldome savo proto – jis pradeda valdyti mus, ir iš pasaulio pažinimo instrumento protas tampa mūsų šeimininku..

*Tylėjimo praktikos metu visos nuslopintos emocijos ir problemos, slaptos mintys, svajonės ir idėjos pradeda kilti į paviršių. Tai padeda apsivalyti ir išsigryninti: kažką paleisti, kažkam atleisti, suvokti savo klaidas ir dorybes, atgaivinti savo siekius, pamatyti tikrąsias vertybes gyvenime.

*Kaip taisyklė, patys stipriausi – tai patys tyliausi žmonės. Jie ramūs ir išmintingi, nes jų jėga – jų vidinis dvasinis potencialas. Jiems nereikia blaškytis, ieškoti atramos ir laimės išoriniame pasaulyje. Ramus protas ir vidinė pusiausvyra atveria tikrą gyvenimo išminties lobyną, todėl jų jėga ir laimė – visada su jais..

Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt

*Išminties raktai yra ne kažkur išoriniame pasaulyje, ne kitose planetose, o mūsų širdyse. Suradę juos, jūs atrasite beribį harmonijos pasaulį..

*Kiekviename savo poelgyje vadovaukitės meile ir geranoriškumu. Būkite išmintingi skulptoriai, ugdydami save ir venkite tapti minkštu moliu prastos draugijos rankose.

*Atminkite, kad kiekviena bloga mintimi, žodžiu ar poelgiu mes pažeidžiame harmonijos pusiausvyrą. Valykite savo kalbą nuo tuščių ir beprasmiškų žodžių – tegul jūsų kalba bus trumpa ir aiški.

*Mūsų mintys – tai mūsų vaikai. Kiekviena iš jų turi būti nuostabi – mintis turi būti kurianti jėga, nukreipta į gėrį. Visada atminkite, kad mintis turi didžiulę jėgą.

*Venkite vietų, kur tuščiai kalbama, kur yra pyktis ir neapykanta, kur viešpatauja nesantaika, žalingi pasilinksminimai ir kvailumas.

*Nesiblaškykite, neleiskite, kad nesvarbūs dalykai atitrauktų jus nuo svarbiausių tikslų. Išlaikykite dvasinę pusiausvyrą ir bėdoje, ir džiaugsme.

*Atsikratykite melo, egoizmo ir baimės, ugdykite savyje kilnumą, o bendravime su žmonėmis būkite paprasti ir nuoširdūs.

*Meilė – tai valdanti pasaulį jėga: viskas, kas daroma jos vardan, turi kūrinijos dėsnio jėgą. Tik meile galima įveikti blogį. Vadovaukitės meile kiekviename savo žingsnyje, ir netrukus suprasite, kaip ji padeda mūsų gyvenimo kelyje.

*Būkite meilės išraiška šiame pasaulyje: būkite pasirengę padėti visur, kur tik galite. Tegul jūsų gyvenimas tampa džiaugsmo spinduliu kitiems žmonėms ir indėliu į bendrą gerovę ir vienybę.

*Jei turite daugiau žinių, nei kai kurie jūsų draugai, nesididžiuokite tuo ir nerodykite savo pranašumo, bet pasidalinkite savo žiniomis, jei tai bus tikslinga tuo momentu.

*Atminkite, kad kiekviena mūsų gyvenimo akimirka yra svarbi. Venkite tuščiai praleisto laiko – iš jo tvirtą lizdą gali susivyti tinginystė. Todėl kiekvieną akimirką stenkitės užpildyti kūryba, darbu, žiniomis ar tyromis mintimis.

*Tegul jūsų širdis nuolat skleidžia šviesą ir gerumą, šilumą ir atjautą, žvalumą ir norą padėti žmonėms. Tuomet pajusite, kad sunkūs momentai praranda savo slegiantį svorį ir niūrus kančios rūbai virsta balta tyro džiaugsmo skraiste.

*Būkite atsargūs ir atlaidūs, vertindami kitus žmones, nes ir patys dar nesate tobuli. Bet būkite nuoseklūs, taisydami savo klaidas ir nuolatos tobulėkite.

*Gyvenime pasitaiko daug išbandymų. Juos įveiksite, jei būsite tvirti ir išmintingi, jei neprarasite pasitikėjimo savimi. Jei nepasisekė – nenusiminkite, nes liūdesys atima jėgas ir stabdo dvasinį augimą.

*Sunkią akimirką geriau pagalvokite, kaip rasti išmintingą išeitį – taip sustiprėsite ir įgausite pasitikėjimo savimi. Į kiekvieną nesėkmę ar karčią patirtį pažvelkite kaip į pamoką, kuri nurodys – ką ateityje reikia vystyti, o ko – ryžtingai atsisakyti.

*Rūpestingai ir išmintingai eikvokite savo gyvenimo energiją, kad kūnas būtų stiprus, žvalus ir ištvermingas. Neapsunkinkite jo dideliais maisto kiekiais, nevarginkite jo tuo, kas jam akivaizdžiai žalinga.

*Paisykite ne tik dvasinių, bet ir fizinių dėsnių, nes jūsų kūnas – neatsiejamas ir artimiausias instrumentas, kurio pagalba galite pažinti šį pasaulį, todėl turite juo rūpintis.

*Pagarbiai žvelkite ir į kitų žmonių sveikatą, ir į gyvūniją, augmeniją ir visą gamtą. Jūs esate ne tik žmonijos, bet ir gamtos dalis, ir kaip mąstanti būtybė, turite mylėti ir rūpintis viskuo, kas jus supa, pajusti vienybę su supančiu pasauliu.

*Išmokite pamatyti grožį supančiame pasaulyje, išmokite džiaugtis – tuomet jūsų širdies šiluma skleis šviesą ir išsklaidys tamsą pasaulietiškame šurmulyje. Jūs tapsite šviesos nešėju.

*Gyvenimas yra judėjimas. Kiekviena savo mintimi, poelgiu ar veiksmu jūs judate per gyvenimą: jei jie nukreipti į gėrį – jūs užtikrintai einate į priekį, aukštyn. Venkite žingsnių atgal, žemyn – nors ristis atgal labai lengva.. Ir atminkite: sunkią pakilimo akimirką visuomet sulauksite pagalbos.

*Kuo didesnė bus jūsų pagalba žmonėms, kuo didesnis indėlis į bendrą gerovę – tuo spartesnis bus dvasinis augimas ir lengvesni sudėtingi pakilimo etapai.

*Gamta apdovanojo mus didingomis savybėmis, ji pasėjo mumyse didingas sėklas. Tai raktai į visas kūrinijos paslaptis: begalinę išmintį, tiesą ir harmoniją. Ji laukia – ar išugdysite savyje jos dovanas? Ar pasidalinsite su kitais?

Mintys iš Jelenos Rerich raštų, parinko ir vertė ruvi.lt