Praregėjimai (28)

Mes norime matyti kupiną meilės pasaulį. Norime, kad mus mylėtų tokius, kokie esame. Bet patys iškeliame daugybę pretenzijų ir sąlygų mylimiems žmonėms..

Mes norime, kad pasaulyje būtų taika, kad nebūtų karų, nelaimių ir skausmo. Bet patys pradedame vidinę kovą tą pačią akimirką, kai kažkas neatitinka mūsų idealų ar įsitikinimų..

Mes norime gerumo ir šilumos. Bet gailime gerų žodžių artimiesiems, o šiltų jausmų išraišką laikome sentimentalumu ir silpnumu..

Mes norime būti laisvi. Bet pratrūkstame agresija kaskart, kai susiduriame su kitokia, nei mūsų, nuomone arba laisvai, nešabloniškai mąstančiais žmonėmis..

Kiekvieną kartą, kai mes “norime“.. prisiminkime, kad mūsų pasaulis prasideda nuo mūsų pačių..

************

Svarbu ne tik tai, ką mes kalbame ar darome, bet ir tai, kokie mes esame tuo metu. Tai, kokie esame – visos mūsų būties pagrindas.

Juk galima nuodais nutapyti labai gražų paveikslą, bet artintis prie jo bus pražūtinga. O galima nupiešti paprastą paveikslą gydomaisiais dažais, kurie išgydys.

Esmė visada tame – kokie mes. Mūsų vidinė būsena svarbiausia: koks vidus – toks ir poveikis aplinkai. O forma gali būti labai apgaulinga..

************

Jei jūs pasirinkote dvasinio augimo kelią ir kartais jus išmuša iš pusiausvyros – nenusiminkite. Juk tobulėjimo kelias yra svarbiausias mūsų gyvenime – keliaudami juo, jūs atsikratote visko, kas trukdo įžvelgti gyvenimo Tiesą.

Jūs kylate aukštyn, spirale, todėl nestabilumo akimirkos kartais neišvengiamos. Tačiau su kiekvienu vystymosi vingiu jų bus vis mažiau, nes jūsų mintys kaskart išsigrynina nuo dualumo iliuzijų: jūs išmokstate atskirti tikrąsias vertybes ir pradedate teisingai reaguoti į įvykius gyvenime.

Tai natūralus, palaipsninis kilimas į  vis aukštesnį sąmoningumą – iš dualumo į Širdies aukščiausią sąmonę. Bet kokiu atveju – nuolat skleiskite tyrą Meilę, išlikite ramūs, apgaubkite Meile kiekvieną situaciją ir pažvelkite į ją kaip į pamoką pakeliui į Šviesą.

************

Dauguma iš mūsų taip įprato negatyviai mąstyti, kad lengvumo, džiaugsmo ar laimės akimirkos gali atrodyti tarsi kažkokia anomalija, tarsi kažkoks negerumas gyvenime..

Mes taip įpratome priešintis gyvenimui: spręsti problemas, kovoti, įrodinėti, prisiversti, nerimauti, bijoti, reikalauti, varžytis, ginčytis.., žodžiu – gyventi nuolatiniu įtampos režimu. Nors tai sunku ir labai vargina, bet mes galvojame, kad tai ir yra “normalus“ ir vienintelis įmanomas gyvenimo būdas.

“Normalus“ ir “vienintelis“ jis atrodo tik todėl, kad mes netikime arba tiesiog nežinome, jog galima gyventi kitaip – lengvai, taikiai, pozityviai, kūrybingai.. Meilėje ir Vienybėje su gamta, žmonija ir visa gyvybe, Harmonijoje su Kūrinijos dėsniais..

************

Kiekvienas turi turėti savo “jaukų kampelį“, savo asmeninę erdvę, kur gali pasisemti jėgų, pabūti tyloje ir atsigauti. Tai stebuklinga vieta, kur geriausia pabūti vienam.

Tačiau ši vieta neturi tapti slėptuve, į kurią mes pabėgame nuo kitų žmonių ar nuo jų atsiribojame. Tai turi būti jaukus kampelis, kuriame visada saugu ir šilta.

Ir tai gali būti namai ar žmogus, o gal ir “kampelis“ savo paties širdyje.. Mes ten sugrįžtame, kai pavargstame, ar kai tiesiog reikia pabūti su savimi.. O atsigavę ir sušilę, galime sušildyti kiekvieną, kas užsuks, pritrūkęs šilumos..

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s