Dėkingumas: praktikuokime :) !

Mūsų gyvenimas dabar kupinas įtampos, skubos, nerimo dėl ateities, todėl negatyvumas kartais taip įtraukia, kad priežasčių pozityvumui ir tyram džiaugsmui mes tiesiog nematome.

Tačiau negatyvumas vargina, nes turi tendenciją augti ir kauptis.. Ir jei mes nieko nedarome tam, kad apsivalytume nuo jo, negatyvumas tampa dominuojančiu mūsų mąstyme, o mes ne tik pradedame fiksuoti gyvenime išskirtinai blogybes, bet ir patys tampame negatyvumo šaltiniu.

Kaip iš to išsivaduoti? Yra tokia stebuklinga dorybė – dėkingumas, kuris padeda “perjungti“ mūsų mąstymą į pozityvumą, ir ne tik: dėkingumas padeda mums tapti sąmoningais, pajusti sąveiką su mus supančia aplinka ir pačiu gyvenimu.

Dėkingumas – tai meilės išraiška, todėl dėkodami mes siunčiame meilę tam, kam dėkojame. Dėkodami mes jaučiame vidinę pilnatvę ir harmoniją, pajuntame visą gamą šilčiausių jausmų ir išreiškiame savo gražiausias savybes. Dėkingumas – tarsi raktelis, atrakinantis visas kitas dorybes.

Juk mes visi gimstame su visomis žmogiškomis dorybėmis, tarp jų ir dėkingumu, tik suaugę kartais prarandame gebėjimą atskirti, kas gi yra tikrosios vertybės gyvenime. Atsiranda pragmatiškumas, išskaičiavimas, savanaudiškumas, kurių fone nuoširdus dėkingumas atrodo tarsi atgyvenęs sentimentalumas.

Tačiau kai tik prarandame dėkingumą – pamažu blėsta ir kitos dorybės, o kartu ir pozityvumas bei šiltas ryšys su žmonėmis, gamta ir visa gyvybe. Juk pozityvumas – ne tik gražios mintys.. Pozityvumas atveria mūsų dvasinį ir kūrybinį potencialą, suteikia vidinės stiprybės ir entuziazmo.

Bet kai esame panirę į negatyvumą, gali atrodyti, kad gyvenime nėra už ką dėkoti.. Tačiau tereikia pradėti kasdien tai daryti, ir mums atsiveria visai kitoks pasaulis – tarsi kitas šviesos ir gėrio išmatavimas, iš kurio negatyvumas kaipmat pradeda trauktis.

Pabandom 🙂 ?.. Tik atminkime: jei norime negrįžtamai atsikratyti negatyvaus mąstymo, turime praktikuoti dėkingumą kasdien ( o vėliau – ir visada..), ir ne mažiau, nei du mėnesius – kad tvirtai išsiugdytume savo pamirštą dorybę – dėkingumą 🙂 .

*Pradėkime nuo to, kas mus supa – ryte padėkokime naujai išaušusiai dienai, gamtai, gyvenimui, Kūrėjui, Visatai.. Padėkokime už artimuosius, už mylimus žmones, už draugus, už viską, ką turime, už gamtos grožį, už tai, kad turime galimybę pažinti šį pasaulį, už galimybę kurti ir tobulinti jį savo darbais..

*Padėkokime savo šeimai, giminei – jie moko mus vienybės, santarvės, besąlygiškos meilės, savitarpio pagalbos.. Padėkokime vyresniajai kartai, gerbkime juos ir įsiklausykime į jų gyvenimo patirtį ir išmintį – kartais jie mums parodo tai, ko mes nenorime matyti ar dar nesuprantame. Padėkokime gyvenimui, jei vyresnioji karta dar su mumis..

*Padėkokime vaikams – ne tik saviems, bet ir visiems, kuriuos sutinkame savo gyvenime. Vaikai – mūsų geriausi mokytojai, jie tarsi maži mūsų veidrodukai: jų nuoširdumas, betarpiškumas ir atvirumas padeda mums geriau pamatyti save… Auklėdami juos, ugdomės ir patys – vaikai padeda pajusti, kas yra šeima, kas yra rūpestis, kantrybė, atsakomybė ir meilė.

*Padėkokime savo tėvams už tai, kad padovanojo mums gyvybę – už tai jiems svarbiausia mūsų padėka. Ir už tai, kad rūpinosi ir mylėjo mus taip, kaip mokėjo.. Padėka tėvams padeda atsikratyti vaikystės nuoskaudų ir suprasti, kad idealių žmonių šiame pasaulyje nėra, padeda mums tapti gerais vaikais savo tėvams ir gerais tėvais savo vaikams.

*Padėkokime savo protėviams – šiuo metu mes esame jų visų išsiugdytų savybių ir patirties, talentų ir išminties suma ir visuma. Jų dėka mes esame tokie, kokie esame – tęskime jų kadaise pradėtą dvasinio augimo, harmonijos ir tobulėjimo kelią.

*Padėkokime visiems, kas padarė mums kažką gero – už tai, kad padėjo, kuo galėjo ir už tai, kad tokių žmonių yra mūsų gyvenime. Padėkokime ir už kiekvieną smulkmeną, šypseną, padrąsinimą, gerą žodį, palaikymą, supratimą, rūpestį. Tokie žmonės – didelė gyvenimo dovana, tai žmoniškumo ir vienybės paliudijimas, todėl ir mes stenkimės padėti kiekvienam, kam reikia pagalbos.

*Padėkokime savo mokytojams – tai gali būti artimi žmonės, draugai, mokyklos mokytojas ar instituto dėstytojas, dvasinis mokytojas ar tiesiog situacija gyvenime. Padėkokime visiems, kas padėjo ir padeda mums ugdyti dvasingumą, žmoniškumą, dorovę.

Ir tai dar toli gražu ne viskas, už ką galime padėkoti.. Dėkingumo nebūna per daug. Dėkingumas – nuoširdus, šiltas – visada keičia bet kokią situaciją, santykius, požiūrį, o ir visą mūsų gyvenimą į gerąją pusę 🙂 .

Juk dėkodami ar jausdami dėkingumą mes daromės geresni, mes įsileidžiame pozityvumą, džiaugsmą ir gėrį į savo gyvenimą. Dėkingumo dėka mes tampame sąmoningais gyvenimo Kūrėjais ir darome gerą įtaką žmonėms.

Praktikuokime dėkingumą 🙂 .. Ir aš dėkoju Jums, kad užsukate čia, kad dalinatės savo pamąstymais! Nuoširdus AČIŪ visiems 🙂 !

Specialistų pokalbis :)

Kartą vienas žmogus skrido oro balionu ir.. pasiklydo. Jis pradėjo leistis žemyn ir pamatė apačioje einančią moterį.

Jis dar šiek tiek nusileido ir šūktelėjo jai:

– Atleiskite, ar galėtumėte man padėti?. Prieš valandą aš susitariau susitikti su draugu, bet visiškai nesusigaudau, kur dabar esu..

– Jūs dabar esate oro balione, 30 pėdų aukštyje nuo Žemės paviršiaus, jo koordinatės yra 40-41 laipsnių šiaurės platumos, ir 59-60 laipsnių vakarų ilgumos.

– Jūs, turbūt, esate programuotoja?

– Taip, bet kaip jūs tai sužinojote?

– Jūs atsakėte man labai tiksliai, bet aš visiškai neįsivaizduoju, ką turėčiau daryti su šita informacija, ir iki šiol nesuprantu, kur esu.. Atvirai pasakius, jūs man visiškai niekuo nepadėjote.

– O jūs, turbūt, esate menedžeris?

– Taip, o kaip jūs tai sužinojote?

– Jūs nežinote, kur esate ir kur keliaujate. Pakilote ten oro pagalba. Jūs davėte pažadą, bet net neįsivaizduojate, kaip jį įvykdyti, todėl tikitės, kad žmonės, kurie yra žemiau jūsų, išspręs visas jūsų problemas.. Ir, galiausiai, jūs dabar esate ten pat, kur ir buvote iki mūsų susitikimo, bet kažkodėl dabar jau aš esu dėl to kalta 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Švelni kurianti jėga – moteriškumas..

*Švelniose moters rankose – raktas į šeimos laimę. Moteris gali sutelkti šeimą, sukurti jaukumą namuose ir harmoniją bendravime. Ir tai yra svarbiausia moters realizacijos sritis, atnešanti laimę moteriai, visiems jos šeimos nariams ir visuomenei.

*Didžiausia moters vertybė – jos būsena, jos vidinė šiluma. Moteriškumas – tarsi jauki liepsnelė, prie kurios gera pabūti ir sušilti. Jei moteris moteriška – šeimoje bus meilė, pagarba, tvarka, santarvė ir laimė, o namai – jauki oazė, kur visiems gera sugrįžti, kur visi laukiami ir apgaubiami nuoširdžiu rūpesčiu.

*Kad būtų moteriška, moteriai nieko nereikia specialiai daryti – tereikia tiesiog išlikti savimi.. Moteriškumas – tai moters prigimties natūralumas. Moters jėga ne tame, kad sukiotų vyro galvą jai norima kryptimi, bet tame, kad padėtų vyrui vystyti jo geriausias savybes. Mylėti žmogų reiškia linkėti jam gero..

*Moteris gali savo rankomis sunaikinti vyro vyriškumą, jei tik atsisako savo moteriškumo. Ir, atvirkščiai – jei moteris pilnai išreiškia savo moteriškas savybes, tuomet ir vyras pilnai išreiškia savo vyriškumą. Tokiu atveju žmonės papildo vienas kitą ir gimsta harmoninga sąveika.

*Moteriškumą žlugdo viskas, kas nukreipia moterį į konkurencijos, ambicijų ir jėgos sferą. Vystydama savyje nebūdingus jai vyriškus bruožus, moteris negali nejausti diskomforto, nes vyriškos savybės užgožia jos natūralumą, jos tikrąją prigimtį. Paradoksalu, bet siekdamos lygybės su vyrais, moterys pradeda su jais konkuruoti..

*Vyrai visada priešinasi nemoteriškam moters elgesiui – grubumui, spaudimui, žeminimui.. Ir kiekvienas vyras šį protestą išreiškia savaip: tylėjimu, nenoru būti namuose, abejingumu namiškiams, agresija, vengimu atlikti vyriškus darbus, polinkiu į azartinius žaidimus, neištikimybe, alkoholio vartojimu ir t.t..

*Moteriškumas – ne silpnumas, o subtilumas.. Dabar daug kalbama apie moters emocijų nepastovumą, tarsi tai – neatsiejama moters elgesio ypatybė. Tačiau tas emocijų nepastovumas tėra moters nebrandumas. Išmintinga moteris žino, kad nuotaiką namuose kuria būtent ji, todėl išmoksta valdyti savo emocijas šeimos labui.

*Ir nepainiokime tikrojo, vidinio moteriškumo ir dirbtino – išorinio, kuris tik padeda sukurti moteriškumo įvaizdį mados, parfumerijos, kosmetikos ir įvairių grožio procedūrų industrijų pagalba. Tikrasis moteriškumas – tai būsena, kuri pasireiškia ir moters išvaizdoje nepaprastu žavesiu.

*Šiuolaikinis pasaulis kupinas agresyvumo ir konkurencijos, todėl moteriai išsaugoti moteriškumą nėra paprasta. Moterys aktyviai dalyvauja socialiniuose procesuose, siekia saviraiškos darbe, o tam dažnai yra aukojami šeimos interesai. Iš kitos pusės – būtent tikrasis moteriškumas gali išgelbėti šį pasaulį nuo agresijos.

*Taika ir santarvė pradedama kurti šeimoje, o šeima – tai moters kūrybos sfera, todėl kiekviena moteris turi atsakyti sau į klausimus – kokia ji savo šeimoje, ar pakankamai skiria dėmesio savo artimiesiems, ar išsaugo savo prigimtines savybes ir kaip ji gali harmonizuoti šį pasaulį.

*Moters rankose – raktas ne tik į šeimos laimę, bet ir į harmoniją pasaulyje. Moters gerumas, dvasingumas, širdies šiluma, išmintis, dėmesingumas ir rūpestingumas – jos švelni jėga, kuri daro tikrus stebuklus.

*Moteris turi kilnią misiją šioje Žemėje – būti neišsenkančiu meilės, džiaugsmo, šviesos, grožio šaltiniu ir kurti Harmoniją 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Pasaka apie suskaldytą Tiesą

Nusipirko kartą vienas žmogelis Tiesą turguje. Sėkmingai nusipirko, galima sakyti, kad už ačiū..

Pasiėmė ją ir patraukė namo. Bet lengva pasakyti – pasiėmė! Ne taip jau paprasta su Tiesa vaikščioti. Didelė ji, sunki.. Kas bandė – žino.

Tempia žmogus savąją Tiesą, kankinasi. O mesti gaila.. Galiausiai šiaip ne taip pasiekė namus.

– Kur tu prapuolei? Ir ką čia atsinešei? – paklausė jo žmona.

Žmogelis viską jai papasakojo, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kam ta Tiesa reikalinga ir kaip ja naudotis..

Guli Tiesa vidury kelio, pro jokius vartus į kiemą netelpa. O žmogelis su žmona tariasi, kaip ją pritaikyti ūkyje.

Pasuko vienaip, pasuko kitaip, pabandė pastatyti, bandė paridenti, bet nieko nesugalvojo. Na, ką tu darysi – nėra kur Tiesos dėti!

– Eik, – sako žmona, – į turgų ir parduok savo Tiesą. Daug neprašyk, kiek duos, tiek.. Vis vien iš jos jokios naudos!

Sunkiai nunešė žmogelis Tiesą atgal į turgų.. Atsistojo matomiausioje vietoje ir šaukia:

– Tiesa! Tiesa! Kam reikia Tiesos..

Bet niekas net nepriėjo..

– Ei, žmonės, imkit Tiesą, pigiai atiduosiu!

– Ne, – sakė žmonės. – Mums tavo Tiesa nereikalinga. Mes turime savo.

Bet štai prie žmogelio vienas gudrutis sustojo. Pasisukiojo prie Tiesos, apžiūrėjo ją iš visų pusių ir klausia:

– Ar daug prašai?

– Nedaug, visai nedaug, – apsidžiaugė žmogelis, – už ačiū atiduosiu, tik neškis.

– Už ačiū? – pradėjo derėtis gudrutis, – Ne, man tai per brangu.

Bet čia priėjo dar vienas gudrutis ir taip pat pradėjo derėtis. Galų gale nusprendė jie vieną Tiesą dviese nusipirkti.

Taip ir sutarė.. Perskėlė Tiesą į dvi dalis – gavosi dvi pusiau-tiesos: ir lengvesnės, ir patogesnės neštis, nei visa buvo. Suapvalino kraštus, padailino, ir tokios gražios gavosi – akių neatitrauksi..

Eina gudručiai per turgų, ir visi jiems pavydi.. Apspito juos kiti gudručiai ir ėmė prašyti dar susmulkinti tas pusiau-tiesas ir jiems parduoti.

Taip ir padarė: suskaldė jas į dar smulkesnes dalis, padailino ir pardavė, o kiti gudručiai jas dar smulkiau suskaldė, nugludino ir taip pat ėmė kitiems pardavinėti.

Ir ką gi – dabar visiems gudručiams ne tik lengva savo mažytes tiesas su savimi nešiotis, bet ir kalbėtis tarpusavyje lengviau pasidarė..

Kur reikia pasakyti žmogui, kad jis elgiasi nedorai, dabar galima pasakyti: “jūsų sunkokas charakteris“.

Apie melagį galima pasakyti, kad jis savotiškai mąsto, įžūlų žmogų galima pavadinti drąsiu, o vagį – apsukriu..

Štai taip gudručiai iki šiol skaldo Tiesą. Ir taip ją susmulkino ir nugludino, kad nė atpažinti jau neįmanoma.

Todėl ir pamatyti visą Tiesą dabar žmonėms taip nelengva..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (33)

Nors dauguma žmonių bijo permainų, tačiau aiškiai jaučia, kad jos yra būtinos. Žmonija užstrigo, sustojo begalinėse kovose, priešiškume, agresijoje ir neviltyje. Nėra vystymosi, nėra judėjimo į priekį, tik sukimasis ir trypčiojimas ratu iki skausmo pažįstamoje ir taip išvarginusioje realybėje..

Todėl permainų troškimas jau sklando ore, bet mažai kas įsivaizduoja, kokios įspūdingos jos bus.. O baimė – tai senosios realybės nuolatinis palydovas ir manipuliavimo įrankis, kuris tapo mums toks įprastas, kad mes bijomės net gerų permainų.

Tačiau nėra nieko stipresnio už permainas, kurioms atėjo laikas – niekas negali jų sustabdyti ar atidėti. O stagnacijos chaosas, kuris aiškiai rodo visas gyvenimo sistemos klaidas, pažadins net kiečiausiai įmigusius.

Naujasis pasaulis jau užgimė pabudusių žmonių širdyse, ir kasdien bunda vis daugiau žmonių.. Ir visi jie jaučia: permainos bus esminės, gilios ir įkvepiančios.

Mes žengiame į Šviesos, Meilės ir Tiesos epochą, visuotinio nušvitimo epochą, kurioje kiekvienas žmogus prisimins ir galės pilnai išreikšti savo dvasinę prigimtį, savo geriausias savybes – žmonės mylės vieni kitus ir savo namus – Žemę, vienysis kilniems tikslams, tobulės ir kurs harmoniją visų labui.

************

Senasis pasaulis dabar kupinas įvairiausių prielaidų, baimių, apgaulės, panikos, melo, prasimanymų, nesusipratimų ir kitokios slegiančios miglotos informacijos, kuri aptemdo ir užvaldo net šviesiausių žmonių sąmonę ir neleidžia galvoti apie tai, o kas gi bus vietoje išeinančio pasaulio..

O iš tiesų būtent chaosas rodo, kad sistema žlunga, ir būtent chaosas iškelia į paviršių tai, kas buvo ilgai slepiama, būtent chaosas nuplėšia kaukes ir parodo tikruosius visų veikėjų veidus.

Ir kaip nurimsta audra gamtoje, taip nurims ir chaosas pasaulyje.. Svarbiausia – išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir neatiduoti savo gyvenimo energijos tam, kas iškilo į paviršių ir neišvengiamai ištirps lyg sniegas pavasario saulėje.

Neįsitraukti į chaosą nereiškia abejingai stovėti nuošalyje. Neįsitraukti į chaosą reiškia suprasti vykstančius procesus ir neleisti įtraukti savęs skleidžiamam negatyvui, kuris prailgina chaoso trukmę.

Tai, kas atgyveno, dėsningai išeina: senasis skausmo, apgaulės, prievartos ir baimės pasaulis palengva traukiasi. Tai senojo pasaulio pabaiga, todėl turime keisti savo mąstymą, grįstą negatyvumu ir iliuzijomis, nes su “senais lagaminais“ į Naująjį Pasaulį nepakliūsime..

O Naujasis – Meilės, Vienybės, Kūrybos ir Džiaugsmo Pasaulis – jau ant slenksčio.. Aktyviai palaikykime jį savo šviesiomis mintimis, gerais darbais, Vienybe ir Meile – kad greičiau įgautų jėgą ir formas mūsų visų realybėje.

************

Dabar jau visiems sveikai mąstantiems žmonėms aišku, kad šiuolaikinė gyvenimo sistema su jos vertybėmis, taisyklėmis ir principais nebuvo kuriama tam, kad žmonės gerai gyventų.

Pagrindinis dabartinės sistemos principas, ir, kartu – esminis gyvenimo dėsnio pažeidimas: viską, kas žmogui priklauso pagal jo prigimtinę teisę, jis verčiamas pirkti už pinigus.

Kiekvienas žmogus šioje planetoje gimsta tam, kad gyventų – laisvai, kūrybingai ir taikiai, o vietoje to jis verčiamas išgyventi – kad mokėtų už savo būtinuosius ir primetamus poreikius ir tuo pačiu išlaikytų sistemą.

Šiandien žmogui nepriklauso nieko, nors jis ir gali turėti nuosavybę, kurią bet kurią akimirką gali atimti sistema, sugalvojusi naują įstatymą. Todėl žmogus yra.. sistemos nuosavybė, kuriam primetama bet kokia, nors ir pati absurdiškiausia jos valia.

Ir yra vienintelis raktas, leidžiantis tai pakeisti – tai žmogaus sąmoningumas. Sąmoningas žmogus mato realybę tokią, kokia ji yra: jis supranta savo tikruosius poreikius, suvokia tikrąsias vertybes, pamato visus poveikio mechanizmus žmogui ir palaipsniui maksimaliai nuo jų atsijungia.

Štai taip maži akmenukai apverčia didelį vežimą: sąžiningi, orūs, dori, pozityvūs, sveikai gyvenantys, be žalingų įpročių ir be vartotojiškų priklausomybių žmonės pradeda ardyti sistemą..

Juk jei yra grupė žmonių, kurie viską už visus sprendžia, kurie niokoja Žemę ir gyvybę joje, kodėl tuomet kita grupė žmonių negali nuspręsti transformuoti tą sistemą savo kasdieniniais dorais darbais, remiantis Meile, Dorove, Santarve ir Vienybe 🙂 ?.

************

Iš paskaitų apie futurologiją, parengė ruvi.lt

Senieji Mokymai apie dėsnį “Nekenk“

*Evoliucijos esmė – kūryba, o ne griovimas. Kenkimas – nesvarbu, sąmoningas ar ne – tai veiksmas, nešantis griovimą ir disharmoniją.

*Evoliucijos procese Visata nenaikina anksčiau sukurtos realybės, bet transformuoja ją. Transformacijos metu yra išlaikomas žalos ir naudos balansas.

*Harmoningos energijų sąveikos balansas yra išlaikomas laikantis dėsnio “Nekenk“. Tokią sąveiką galime pamatyti gamtoje, pvz., metų laikų kaitoje: čia viskas sąveikauja, o tai, kas atgyveno, tampa terpe sekančiam etapui.

*Kūrėjas ir Kūrinija išreiškia save kūryboje, o žmogus dualiame pasaulyje dažniausiai išreiškia save griovimu. Tai dualaus pasaulio ypatybė – žemo dažnio energijų pažinimas ir vystymasis per sąmoningumą į vis aukštesnių energijų dažnį.

*Kai žmogaus sąmonė miega arba žmogui trūksta sąmoningumo, jis negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, o todėl pažeidžia dėsnį “Nekenk“ beveik visose savo gyvenimo srityse..

Žmonės pažeidžia dėsnį “Nekenk“:

  • Kenkdami savo kūnui: nesveiku maistu ar persivalgymu, žalingais įpročiais ir kitais kūną sekinančiais veiksmais;
  • Savo dvasinei būsenai: egoizmu, agresyvumu, gobšumu, melu, neapykanta ir kitomis negatyviomis būsenomis;
  • Kitiems žmonėms: savo negatyviomis būsenomis žmonės nuodija bendravimą šeimoje ir visoje savo aplinkoje;
  • Tiesioginiai kenkdami kitiems: melu, prievarta, šmeižtu, vagyste, smurtu ir t.t.;
  • Nedidelės grupės žmonių kenkia visai žmonijai, primesdamos savo taisykles daugumai, juos išnaudodamos ir kurstydamos konfliktus, arba vienas žmogus diktuoja savo taisykles visam pasauliui;
  • Žemei ir visai gyvybei: tai žemdirbystė, grįsta alinančiomis dirvožemį cheminėmis medžiagomis, grobuoniškas Žemės resursų naudojimas, karai, gyvūnų žudymas, besaikis vartojimas, oro ir vandens tarša, augantys šiukšlių kalnai ir t.t.;

*Taip yra todėl, kad žmonės nesuvokia harmoningos sąveikos dėsnių ir nesupranta savo veiksmų pasekmių, o todėl kaupia negatyvią patirtį, kurią neišvengiamai teks atitaisyti, kad atkurtų energijų balansą ir žengtų į sekantį evoliucijos etapą.

*Kad žengtume į sekantį evoliucijos etapą, turime pirmiausiai prisiminti dėsnį “Nekenk“, ir, taikydami jį savo kasdieniniame gyvenime, pradėti taisyti savo klaidas – sukauptą negatyvią patirtį.

*Turime ne griauti ir kovoti, o transformuoti negatyvią patirtį į pozityvią, remdamiesi visuotino Gėrio, visuotinės Naudos ir Vienybės principais. Tai padeda formuoti teisingą požiūrį į save ir mus supantį pasaulį ir vystyti gilų atsakomybės jausmą.

*Jei žmogus suvokia, kad kiekviena jo mintis, žodis ar veiksmas daro poveikį ir turi pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms bei visam pasauliui, tuomet jis jaučia atsakomybę už tai, ką jis galvoja, kalba ir daro.

*Visi mes esame susieti su žmonija, planeta, visa gyvybe ir Visata, todėl kenkdamas kažkam kitam, žmogus neišvengiamai kenkia ir pačiam sau. Kenkimu suardoma Vienybė ir įnešama disharmonija, kuri galiausiai kenkia visiems.

*Be to, kiekvienas kenkimo veiksmas visada lieka kenkėjo “sąskaitoje“ – nesvarbu, suvokia jis tai ar ne – todėl jam teks atkurti energijų balansą besąlygiška meile, harmoningu gyvenimu, gerais darbais ir kūryba visų Gerovei.

*Dėsnio “Nekenk“ taikymas kasdieniniame visų mūsų gyvenime natūraliai panaikins egoizmą, priešiškumą, konkurenciją, išnaudojimą, neapykantą, melą ir transformuos visą negatyvią energiją į pozityvumą ir harmoniją.

*Kai žmonės supras dėsnio “Nekenk“ svarbą, pasaulis labai pasikeis – žmonija žengs nematytą mūsų istorijoje žingsnį evoliucijos ir visokeriopo klestėjimo linkme.

*Tai pakeis viską: žmonių tarpusavio santykius, bendruomenės gyvenimą ir santykį su Gamta, visa gyvybe, Kūrėju, Visata.. Žmonės pakils iš žemo dažnio energijų dugno ir aukštesnio sąmoningumo dėka išmoks gyventi Meilėje, Šviesoje, Tiesoje, Harmonijoje 🙂 ..

Iš paskaitų ir knygų apie senuosius Mokymus parengė ruvi.lt

Pagal nuopelnus..

Gyveno kadaise vienas valdovas. Ir buvo jis toks savanaudiškas ir piktas, kad visi vadino jį Žiauriuoju.

Šalyje žmonės buvo engiami nepakeliamais mokesčiais, vyravo valdovo primetamos nuomonės diktatas, o gerai gyveno tik valdovo išrinktųjų ratelis, kuris pataikavo jam ir pritarė.

Žmonės jo nemylėjo, labai bijojo ir meldė Kūrėją, kad atsiųstų jiems kitą – gerą ir sąžiningą valdovą.

Bet štai vieną dieną valdovas netikėtai sukvietė visus žmones pas save. Žmonės ėjo ir drebėjo iš baimės, nežinodami, ką dar sugalvojo jų kankintojas..

Kai visi susirinko, valdovas kreipėsi į žmones:

– Aš žinau, kad padariau jums daug blogo, ir todėl jūs manęs nemylite. Bet nuo šiol aš pasižadu pasikeisti ir darbuotis visos šalies žmonių labui. Nuo šiol gyvensime santarvėje ir kursime kartu mūsų šalies gerovę. Leiskite man tai įrodyti savo darbais..

Žmonės nuščiuvo, susižvalgė.. Bet pasitarę nusprendė leisti valdovui pabandyti atgauti jų pasitikėjimą ir pagarbą.

Ir pradėjo valdovas gyventi taip, kaip pažadėjo savo liaudžiai..

Pirmiausiai išsiuntė į visus šalies kampelius savo atstovus, kurie aiškinosi žmonių poreikius ir rūpinosi jų įgyvendinimu. Paskui taisė kelius, statė mokyklas, namus ir gamyklas, tiesė tiltus ir vystė žemdirbystę..

Valdovas įvedė visiems sąžiningą atlygį už atliktą darbą, vienus mokesčius sumažino, kitus – visai panaikino ir skatino kiekvieną žmogų jungtis prie bendros gerovės kūrimo savo idėjomis ir sumanymais.

Gyvenimas ėmė sparčiai keistis ir klestėti.

Žmonės pasijuto tikrais savo šalies šeimininkais, juos vienijo kilnūs bendri tikslai. Ir, nors anksčiau tuo neįmanoma buvo patikėti, bet – žmonės ėmė gerbti ir mylėti savo vadovą..

O kartą vieno bendro susirinkimo metu žmonės jo paklausė:

– Vadove, mus labai džiugina tavo darbas ir visų mūsų pasiekimai šalyje. Šiandien jau sunku patikėti, kad buvo kitaip.. Ar galėtum mums atsakyti – kas paskatino tave taip stipriai pasikeisti?..

– Numaniau, kad vieną dieną jūs šito manęs paklausite, – nusišypsojo valdovas.

Ir, kiek patylėjęs, tęsė:

– Suprantate, kartais nelengva pamatyti save iš šalies, ypač kai apsupi save pataikūnais, nes tuomet jų dėka jautiesi teisus.. Bet vieną dieną aš vaikščiojau vienas mišku ir staiga pamačiau šunį, kuris vijosi lapę..

Pasivijęs jis kandžiojo lapę, ji ištrūkdavo, jis vėl vijosi, kol vargšė lapė šlubuodama pradingo miške – mat, šuo perjungė savo dėmesį į jojantį keliu raitelį.

Šuo puldinėjo žirgą, bet raitelis taip pliaukštelėjo šuniui botagu, kad šuo inkšdamas parkrito. Tada raitelis botagu skaudžiai paragino žirgą, šis pasibaidė, užkliuvo už akmens ant kelio ir parbloškė raitelį į šalikelę. Raitelis krito ir sulaužė koją..

Visa tai įvyko taip greitai, tarsi Kūrėjas man būtų parodęs dėsnį “kiekvienam pagal nuopelnus“.. Man lyg skraistė nuo akių nukrito, ir aš staiga suvokiau, kiek blogo esu padaręs tokiai daugybei žmonių.. ir koks baisus atpildas manęs už tai laukia!.

Padėkojau Kūrėjui už tokį praregėjimą ir tą pačią akimirką ryžtingai nusprendžiau atitaisyti padarytas skriaudas ir pradėti kurti Gėrį visų labui 🙂 ..

Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, vertė ruvi.lt

Gero visiems savaitgalio 🙂 !

Gerumo bumerangas :) !

Labai įkvepiantis filmukas, kuris jau buvo anksčiau skelbtas, bet buvo ištrintas. Todėl vėl radau jį kitur ir vėl dalinuosi – verta 🙂 ..

Kaip dažnai mes pamirštame tas mažas, bet labai svarbias gyvenimo “smulkmenas“ – mažus gerus darbus, kurie mus vienija ir kuria didelį Gėrį pasaulyje: gerą žodį, pagalbą, apkabinimą, rūpestį, skambutį, paguodą, padrąsinimą, šypseną, palaikymą 🙂 ..

Būkime geri vieni kitiems 🙂 ..

Minios psichologija

Kai visuomenė vadinama minia, tai visada sukelia neigiamas emocijas – tai žemina ir prilygina žmones nemąstančių būtybių masei.. O kaip yra iš tikrųjų – tai tik žeminantis epitetas ar realybės įvardinimas?

Išskirtinis minios bruožas – ji yra lengvai įtakojama per autoritetus ir vadus, todėl negali ir nemoka mąstyti savarankiškai. Vadinamųjų autoritetų ar vadų nuomonė yra neginčijama, nors gali būti teigiami visiškai absurdiški dalykai.

Taip įtakojama gali būti ne tik liaudis, bet ir “elitas“, skirtumas tik tame, kad pastarajam gali būti suteikiama šiek tiek daugiau informacijos, kuri taip pat jiems yra neginčijama ir vienintelė teisinga.

Taip sutelkiama visuomenė, su kuria sąveikauja ir kurią valdo tam tikro istorinio laikotarpio asmenybės ir autoritetai. Tokie valdytojai žvelgia į liaudį kaip į tamsuolių minią, kurią gali visaip išnaudoti ir kartu tenkinti savo ambicijas ir garbėtrošką.

Jie nesibodi tam naudoti melą, spaudimą ir apgaulę – kad liaudis aklai paklustų ir būtų nuolatinėje baimėje. Šiam tikslui jie turi visus įrankius ir priemones – įstatymus, bausmes, informacines priemones ir t.t..

Taigi, veikiant tiesiogiai ar per šalutines mentalines manipuliacijas, kurių tikslas – paskatinti žmones vykdyti kažkieno interesus, galima įteigti įvairiausių dalykų..

Tokią įtaigą matome ir šiandieniniame pasaulyje, pavyzdžiui:

  • Žmonės gali sekti absurdiškais elgesio modeliais, kuriuos propaguoja televizija ir filmai;
  • Imti paskolas už grobuoniškus procentus ir jaustis laimingais, pakliuvus į finansinę vergovę;
  • Tapti nuolankiais vartotojais;
  • Nekęsti žmonių ar tautų, kurių niekada nėra matę gyvenime;
  • Garbinti netikras vertybes;
  • Kartoti gašlų ir palaidą “žvaigždžių“ elgesį;
  • Beatodairiškai sekti “mada“;
  • Pasyviai ir nekritiškai priimti viską, ką skleidžia masinio informavimo priemonės;
  • Spaudžiant autoritetui, aklai priimti bet kokias naujas “normas“, kokios prieštaringos ar nesąžiningos jos bebūtų..

Galima būtų tęsti šį sąrašą, juk tokių pavyzdžių gyvenime – daugybė. Taip manipuliuojama žmonių sąmone ir paminama žmonių teisė rinktis: sukuriama laisvės iliuzija, kai galima rinktis tik iš to, kas yra siūloma.

Kodėl žmonės pasiduoda tokioms manipuliacijoms? Todėl, kad poveikis vykdomas nuolat, nuo pat žmogaus gimimo, dėl to gali susidaryti įspūdis, kad toks gyvenimas – vienintelis įmanomas ir “teisingas“. Dažnai žmonės net nesupranta, kad vykdo kitų primetamą valią.

Visa tai paaiškina, kodėl visuomenėje dažnai susiburia įvairios paauglių ir jaunimo grupuotės – jie priešinasi tokiam manipuliavimui ir sukuria “savo pasaulį“, kuriame visi kartu jaučiasi stiprūs, o kadangi dar neturi gyvenimo patirties, dažnai tampa net pavojingi aplinkiniams.

Kokia bebūtų “psichologinė minia“ – ji žlugdo žmogaus individualumą, saviraišką ir atsakomybę, kurios pradingsta ir ištirpsta minioje. Ir tai neišvengiamai sukelia vidinius prieštaravimus ir psichinius sutrikimus.

Kyla klausimas – kodėl visuomenė priima tokį primetamą minios gyvenimo šabloną? Psichologai teigia, kad tam yra kelios priežastys:

  • Minia suteikia žmogui malonias galimybes skatinti savo gyvuliškus instinktus;
  • Išlaisvina nuo dorovinių vertybių laikymosi be kaltės jausmo;
  • Sukuria savo reikšmingumo ir stiprybės iliuziją, kai elgiasi “kaip visi“;
  • Atsiranda iliuzinis saugumo jausmas;
  • Galimybė panirti į konformizmą ir tinginystę, kai atitinka minios šablonus ir nesivarginti dėl dvasinio tobulėjimo;
  • Minimali atsakomybė – tik už savo siaurą specializaciją;
  • Nenoras ir baimė spręsti problemas ir imtis atsakomybės;
  • Nuolatinis vedlio, guru, vadovo poreikis ir garbinimas – už galimybę gyventi pagal paruoštus receptus ir scenarijus.

Akivaizdu, kad toks gyvenimo būdas – tai užslėpta vergovė. Džiugu, kad dabar vis daugiau žmonių bunda iš konformizmo iliuzijų, auga dvasiškai ir turi didžiulį poreikį gyventi kitaip – dorai, taikiai, kūrybingai, suvienijus žmonių idėjas ir pastangas bendrai visos žmonijos gerovei.

Sąmoningi, dvasingi žmonės yra atsakingi, altruistiški, geranoriški ir taikūs, jie turi bendrus tikslus, kurie nukreipti į visų žmonių, Žemės ir visos gyvybės harmoningą gyvenimą. Tai jau ne minia, o atsakinga bendruomenė.

O kaip gi vadovai? Jie yra ir bendruomenėje, bet jų “viršenybė“ – tik jų patirties, išminties ir gebėjimo suburti žmones kilniems darbams dėka. Toks vadovas žiūri į tautą kaip mylintis tėvas, kuris suvokia savo atsakomybę ir linki tautai tik gero 🙂 ..

(Iš paskaitų ir knygų apie minios psichologiją, parengė ruvi.lt)