Pasaka apie suskaldytą Tiesą

Nusipirko kartą vienas žmogelis Tiesą turguje. Sėkmingai nusipirko, galima sakyti, kad už ačiū..

Pasiėmė ją ir patraukė namo. Bet lengva pasakyti – pasiėmė! Ne taip jau paprasta su Tiesa vaikščioti. Didelė ji, sunki.. Kas bandė – žino.

Tempia žmogus savąją Tiesą, kankinasi. O mesti gaila.. Galiausiai šiaip ne taip pasiekė namus.

– Kur tu prapuolei? Ir ką čia atsinešei? – paklausė jo žmona.

Žmogelis viską jai papasakojo, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kam ta Tiesa reikalinga ir kaip ja naudotis..

Guli Tiesa vidury kelio, pro jokius vartus į kiemą netelpa. O žmogelis su žmona tariasi, kaip ją pritaikyti ūkyje.

Pasuko vienaip, pasuko kitaip, pabandė pastatyti, bandė paridenti, bet nieko nesugalvojo. Na, ką tu darysi – nėra kur Tiesos dėti!

– Eik, – sako žmona, – į turgų ir parduok savo Tiesą. Daug neprašyk, kiek duos, tiek.. Vis vien iš jos jokios naudos!

Sunkiai nunešė žmogelis Tiesą atgal į turgų.. Atsistojo matomiausioje vietoje ir šaukia:

– Tiesa! Tiesa! Kam reikia Tiesos..

Bet niekas net nepriėjo..

– Ei, žmonės, imkit Tiesą, pigiai atiduosiu!

– Ne, – sakė žmonės. – Mums tavo Tiesa nereikalinga. Mes turime savo.

Bet štai prie žmogelio vienas gudrutis sustojo. Pasisukiojo prie Tiesos, apžiūrėjo ją iš visų pusių ir klausia:

– Ar daug prašai?

– Nedaug, visai nedaug, – apsidžiaugė žmogelis, – už ačiū atiduosiu, tik neškis.

– Už ačiū? – pradėjo derėtis gudrutis, – Ne, man tai per brangu.

Bet čia priėjo dar vienas gudrutis ir taip pat pradėjo derėtis. Galų gale nusprendė jie vieną Tiesą dviese nusipirkti.

Taip ir sutarė.. Perskėlė Tiesą į dvi dalis – gavosi dvi pusiau-tiesos: ir lengvesnės, ir patogesnės neštis, nei visa buvo. Suapvalino kraštus, padailino, ir tokios gražios gavosi – akių neatitrauksi..

Eina gudručiai per turgų, ir visi jiems pavydi.. Apspito juos kiti gudručiai ir ėmė prašyti dar susmulkinti tas pusiau-tiesas ir jiems parduoti.

Taip ir padarė: suskaldė jas į dar smulkesnes dalis, padailino ir pardavė, o kiti gudručiai jas dar smulkiau suskaldė, nugludino ir taip pat ėmė kitiems pardavinėti.

Ir ką gi – dabar visiems gudručiams ne tik lengva savo mažytes tiesas su savimi nešiotis, bet ir kalbėtis tarpusavyje lengviau pasidarė..

Kur reikia pasakyti žmogui, kad jis elgiasi nedorai, dabar galima pasakyti: “jūsų sunkokas charakteris“.

Apie melagį galima pasakyti, kad jis savotiškai mąsto, įžūlų žmogų galima pavadinti drąsiu, o vagį – apsukriu..

Štai taip gudručiai iki šiol skaldo Tiesą. Ir taip ją susmulkino ir nugludino, kad nė atpažinti jau neįmanoma.

Todėl ir pamatyti visą Tiesą dabar žmonėms taip nelengva..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s