Kai visuomenė vadinama minia, tai visada sukelia neigiamas emocijas – tai žemina ir prilygina žmones nemąstančių būtybių masei.. O kaip yra iš tikrųjų – tai tik žeminantis epitetas ar realybės įvardinimas?
Išskirtinis minios bruožas – ji yra lengvai įtakojama per autoritetus ir vadus, todėl negali ir nemoka mąstyti savarankiškai. Vadinamųjų autoritetų ar vadų nuomonė yra neginčijama, nors gali būti teigiami visiškai absurdiški dalykai.
Taip įtakojama gali būti ne tik liaudis, bet ir “elitas“, skirtumas tik tame, kad pastarajam gali būti suteikiama šiek tiek daugiau informacijos, kuri taip pat jiems yra neginčijama ir vienintelė teisinga.
Taip sutelkiama visuomenė, su kuria sąveikauja ir kurią valdo tam tikro istorinio laikotarpio asmenybės ir autoritetai. Tokie valdytojai žvelgia į liaudį kaip į tamsuolių minią, kurią gali visaip išnaudoti ir kartu tenkinti savo ambicijas ir garbėtrošką.
Jie nesibodi tam naudoti melą, spaudimą ir apgaulę – kad liaudis aklai paklustų ir būtų nuolatinėje baimėje. Šiam tikslui jie turi visus įrankius ir priemones – įstatymus, bausmes, informacines priemones ir t.t..
Taigi, veikiant tiesiogiai ar per šalutines mentalines manipuliacijas, kurių tikslas – paskatinti žmones vykdyti kažkieno interesus, galima įteigti įvairiausių dalykų..
Tokią įtaigą matome ir šiandieniniame pasaulyje, pavyzdžiui:
- Žmonės gali sekti absurdiškais elgesio modeliais, kuriuos propaguoja televizija ir filmai;
- Imti paskolas už grobuoniškus procentus ir jaustis laimingais, pakliuvus į finansinę vergovę;
- Tapti nuolankiais vartotojais;
- Nekęsti žmonių ar tautų, kurių niekada nėra matę gyvenime;
- Garbinti netikras vertybes;
- Kartoti gašlų ir palaidą “žvaigždžių“ elgesį;
- Beatodairiškai sekti “mada“;
- Pasyviai ir nekritiškai priimti viską, ką skleidžia masinio informavimo priemonės;
- Spaudžiant autoritetui, aklai priimti bet kokias naujas “normas“, kokios prieštaringos ar nesąžiningos jos bebūtų..
Galima būtų tęsti šį sąrašą, juk tokių pavyzdžių gyvenime – daugybė. Taip manipuliuojama žmonių sąmone ir paminama žmonių teisė rinktis: sukuriama laisvės iliuzija, kai galima rinktis tik iš to, kas yra siūloma.
Kodėl žmonės pasiduoda tokioms manipuliacijoms? Todėl, kad poveikis vykdomas nuolat, nuo pat žmogaus gimimo, dėl to gali susidaryti įspūdis, kad toks gyvenimas – vienintelis įmanomas ir “teisingas“. Dažnai žmonės net nesupranta, kad vykdo kitų primetamą valią.
Visa tai paaiškina, kodėl visuomenėje dažnai susiburia įvairios paauglių ir jaunimo grupuotės – jie priešinasi tokiam manipuliavimui ir sukuria “savo pasaulį“, kuriame visi kartu jaučiasi stiprūs, o kadangi dar neturi gyvenimo patirties, dažnai tampa net pavojingi aplinkiniams.
Kokia bebūtų “psichologinė minia“ – ji žlugdo žmogaus individualumą, saviraišką ir atsakomybę, kurios pradingsta ir ištirpsta minioje. Ir tai neišvengiamai sukelia vidinius prieštaravimus ir psichinius sutrikimus.
Kyla klausimas – kodėl visuomenė priima tokį primetamą minios gyvenimo šabloną? Psichologai teigia, kad tam yra kelios priežastys:
- Minia suteikia žmogui malonias galimybes skatinti savo gyvuliškus instinktus;
- Išlaisvina nuo dorovinių vertybių laikymosi be kaltės jausmo;
- Sukuria savo reikšmingumo ir stiprybės iliuziją, kai elgiasi “kaip visi“;
- Atsiranda iliuzinis saugumo jausmas;
- Galimybė panirti į konformizmą ir tinginystę, kai atitinka minios šablonus ir nesivarginti dėl dvasinio tobulėjimo;
- Minimali atsakomybė – tik už savo siaurą specializaciją;
- Nenoras ir baimė spręsti problemas ir imtis atsakomybės;
- Nuolatinis vedlio, guru, vadovo poreikis ir garbinimas – už galimybę gyventi pagal paruoštus receptus ir scenarijus.
Akivaizdu, kad toks gyvenimo būdas – tai užslėpta vergovė. Džiugu, kad dabar vis daugiau žmonių bunda iš konformizmo iliuzijų, auga dvasiškai ir turi didžiulį poreikį gyventi kitaip – dorai, taikiai, kūrybingai, suvienijus žmonių idėjas ir pastangas bendrai visos žmonijos gerovei.
Sąmoningi, dvasingi žmonės yra atsakingi, altruistiški, geranoriški ir taikūs, jie turi bendrus tikslus, kurie nukreipti į visų žmonių, Žemės ir visos gyvybės harmoningą gyvenimą. Tai jau ne minia, o atsakinga bendruomenė.
O kaip gi vadovai? Jie yra ir bendruomenėje, bet jų “viršenybė“ – tik jų patirties, išminties ir gebėjimo suburti žmones kilniems darbams dėka. Toks vadovas žiūri į tautą kaip mylintis tėvas, kuris suvokia savo atsakomybę ir linki tautai tik gero 🙂 ..