Apie moteriškus drabužius

Šiandien – moteriškų drabužių kūrėjos nuomonė, kuri kviečia moteris rinktis drabužius, pabrėžiančius moteriškumą – sukneles, sijonus, palaidines, paltus.. Visi jie subtiliai pabrėžia moterišką figūrą ir neturi jokių šokiruojančių elementų – gilių iškirpčių, aptemptų kelnių ar labai trumpų sijonų.

Juk drabužis atspindi ne tik moters asmenybę, jos vidinį pasaulį, bet ir daro poveikį aplinkiniams. Kokį? Paskaitom..

Asmeninis pasirinkimas

Kodėl aš renkuosi tokius drabužius? Todėl, kad aš gerbiu.

Gerbiu pirmiausiai save. Uždengdama savo kūną aš sakau: “Ne, aš neieškau santykių su kitais vyrais, aš esu ištekėjusi ir mano grožis skirtas tik jam.“ Aš branginu savo subtilią prigimtį ir saugau tyrumą, kuris prasideda nuo mano drabužių. Aš uždengiu savo kūną nuo pašalinių akių, nes suvokiu gamtos man suteiktą galią.

Antra – aš gerbiu mane supančius žmones. Uždengdama savo kūną, aš atsisakau provokuoti aplinkinius. Apnuogintas kūnas (o aptemtos kelnės tolygios nuogoms kojoms) drumsčia sąmonę. Tai nutraukia vyrus į žemesnį lygmenį, į gyvūno lygmenį.

Moterys labai galingos – jos gali įtakoti ne tik savo šeimos, savo vyro ir vaikų sąmonę, ir jei jos nesusimąsto apie savo aprangą, tuomet jos visą savo moterišką galią išlieja kiekvienam sutiktajam.. Ir galiausiai tai įtakoja vyriškos sąmonės degradaciją, o taip pat vaikų sąmonę.

Ir tai yra moteriškas aplaidumas. Taip, aplaidumas.. Mes kaltiname vyrus, kad jie galvoja tik “apie tai“, mes kaltiname palaidumu vaikus, bet nesusimąstome, kad mes tai įtakojame, besistengdamos įrodyti savo teisę į viršenybę. Vyrų neištikimybė, palaidumas, iškrypimai.. O juk viskas prasideda nuo paprastos provokacijos. Moterys dabar taip lengvai prieinamos, kad jau pasidarė neįdomios.

Trečia – aš gerbiu savo tėvus, savo vyrą ir savo vaikus. Mano tėvai garbingi žmonės ir aš noriu tęsti garbingą mūsų šeimos gyvenimą. Taip, dabar ištrinta moteriško tyrumo sąvoka visuomenėje, bet mano tėvų jaunystėje net lengvo elgesio moterys neleisdavo sau rengtis taip, kaip rengiasi moterys šiandien.

Mano tėvas pritaria mano požiūriui ir džiaugiasi manimi. Tiesa, kai aš tik pradėjau nešioti ilgus sijonus, jis su mano broliu kartais pajuokaudavo, kad aš nešioju “užuolaidas“. Vyrai dabar taip priprato prie moteriško apsinuoginimo, kad kartais ne iš karto suvokia, kad gali būti kitaip. Todėl padorus moters elgesys iš pradžių juos stebina.

Bet praėjo visai nedaug laiko, ir tėvas pradėjo man dėkoti už tokį mano pasirinkimą. Jis papasakojo man, kad jo darbovietėje vyrai dažnai guodžiasi, kad moterys dabar labai apsinuoginusios arba pamiršta apsirengti (turėdami omenyje aptemtus džinsus arba elastines kelnes).

Ir jie klausia jo: “Štai tu turi jauną dukterį, kaip tu į visa tai žiūri?“ Mano tėvas atsako, kad abi jo dukterys nešioja dailias moteriškas sukneles ir nieko savo grožiu neprovokuoja. Jam ne gėda dėl savo dukterų, jis didžiuojasi mumis.

Tik moteris gali apsaugoti vyro jausmus. Tik nuo moters tyrumo priklauso jos vaikų sąmonės tyrumas. Todėl nuo mano gyvenimo būdo priklauso mano šeimos ateitis. Aš noriu būti sektinu pavyzdžiu ir gera motina savo vaikams, todėl saugau garbę, orumą ir save nuo nešvankumo.

Mes, moterys, galime ir nežinoti, kokios esame stiprios ir nuostabios, kokią įtaką mes darome aplinkiniams, ir kad esame atsakingos už šią įtaką. Aš negaliu diktuoti visoms moterims, kaip joms elgtis, bet aš sąmoningai renkuosi savo poziciją.

Juk aš galiu pradėti nuo savęs, sekdama principu: “Nori pakeisti pasaulį – pasikeisk pats!“

Mintys iš drabužių kūrėjos Katerinos Dorochovos straipsnio, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Tie geraširdiški žmonės..

Jie tokie ypatingi, tie geraširdiški žmonės.. Jie tarsi švyturiai tamsoje..

Jie sugalvoja jums pateisinimus, jei jūs patys nieko nepaaiškinate. Jie nepyksta, net jei jums yra už ką atsiprašyti.

Jie mato jumyse tik geriausia net tuomet, kai elgiatės nelabai gerai..

Jei jums sunku, jie patrauks į šoną visus savo reikalus ir bus šalia – paguos, nuramins ir įkvėps jus.

Jų žodyne nėra žodžių “aš užimtas“ ar “neturiu laiko“. Jie visada atras jums laiko, net jei jūs neatsakysite tuo pačiu, jei palaikymo reikės jiems.

Ir jums kartais nesuprantama, kodėl jie tokie.. Jautrūs, dėmesingi, rūpestingi, nuoširdūs, atviri.. ir visada pasiryžę padėti kuo tik gali.

Ir jums kartais keista, kad jie atiduoda taip daug savęs kitiems, nelaukdami už tai jokio atsako. Ir jų nesustabdo kitų nedėkingumas ar šaltumas.

Ir stebina, kaip neišsenka jų širdies šiluma ir gerumas.. Ir visada taip džiugina jų tyrumas.. Jie tarsi šviesos švyturiai pasaulyje, kur dar tiek daug tamsos.

Kažkam gali atrodyti, kad neįmanoma būti geraširdišku mūsų pasaulyje. Kad tas gerumas – netikras ar suvaidintas.

Tačiau jis yra! Geraširdiškumas – tai žmogaus širdies šiluma, kuri sušildo visus, kurią jaučia visi: žmonės, gyvūnai, augalai..

Ir žinote ką? Tik tokių žmonių širdies šilumos dėka mūsų visų širdys nevirsta ledu 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio visiems 🙂 !

Mielos istorijos iš mūsų gyvenimo

Tokios istorijos primena mums, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių.. Kad iš tiesų visi mes norime gerumo, nuoširdumo ir santarvės. Geros istorijos iš mūsų gyvenimo pakelia nuotaiką, kviečia susimąstyti arba kažko išmoko 🙂 ..

************

Mano pažįstami persikėlė gyventi į nuosavą namą su savo katinu Roku. Rytais jie išeidavo į terasą ir kviesdavo katiną pusryčiams. Kaimynas tuo pat metu išeidavo iš savo namo, ir jie pasisveikindavo.

Šis savotiškas ritualas kartojosi kas rytą. Ir tik po dviejų mėnesių kaimynas išdrįso paklausti, kodėl jie kiekvieną rytą jį taip primygtinai kviečia, sveikinasi, ir lyg niekur nieko sugrįžta namo.

Pasirodė, kad jiedu su katinu – bendravardžiai..

************

Daviau dukrelei saldainį, o ji jau antro prašo.. Pasakiau jai, kad gero reikia po truputį. Dukra nustebusi klausia: “O ką – tada blogo reikia daug?..“

************

Vaikystėje tėvai man dažnai kartodavo: “Nesakyk “op“, kol neperšoksi.“ Ir tik neseniai aš supratau tikrąją šių žodžių svarbą ir prasmę.. Jie suteikia galimybę ramiai, be įtampos žvelgti į gyvenimą, į visas iškylančias problemas šeimoje, bendravime, moksle, darbe. Neskubėkite. Nenuvarykite savęs.

Jūs manote, kad darote per mažai ir norite daryti daugiau? Netiesa. Galbūt, jūs jau nepastebite, kad užsimetėte ant savęs nepakeliamą nesibaigiančių darbų naštą? Nusiraminkite, juk jūs – žmogus, o ne kiborgas, tiesa? Tiesiog sustokite, atsikvėpkite ir įvertinkite, kas jūsų gyvenime iš tiesų svarbu.

************

Nusipirkau žibintuvėlį. Bet kai bandžiau įjungti jį namuose, pasirodė, kad jis neveikia.. Na, aš, kaip tikras vyras, jį išrinkau, bandydamas surasti gedimą. Viską išrinkau, surinkau, peržiūrėjau – neveikia…

Atėjo sūnus, pažiūrėjo ir pasakė, kad aš neteisingai įdėjau bateriją, ir išėjo. Jis buvo teisus. Ir žinote, kas skaudžiausia? Mano specialybė – elektrikas..

************

Jauna moteris važiavo iš darbo namo ir per neatsargumą įbrėžė kito automobilio šoną. Abu vairuotojai sustojo, išlipo iš mašinų. Moteris verkė, aiškindama, kad jos automobilis visai naujas ir ji nežino, kaip apie įvykį pranešti savo vyrui..

Kito automobilio vairuotojas apžiūrėjo abi mašinas, bandė raminti moterį, kad iš tiesų nieko baisaus neįvyko. Jis pasiūlė pasikeisti telefonų numeriais ir paprašė, kad moteris atneštų vairuotojo teises.

Kai moteris ėmė ieškoti dideliame voke su mašinos dokumentais savo vairuotojo pažymėjimo, iš voko iškrito popieriaus lapas. Ant jo moters vyras užrašė: “Jei nutiktų eismo įvykis.. Atmink, mieloji, kad aš myliu tave, o ne automobilį!“

************

Einame su šešiamečiu sūnumi gatve, šnekučiuojamės smagiai apie viską, juokaujame. Ir staiga sūnus išpyškina: “Gera tu vis dėl to moteris, kai nepyksti ir nesibari!“

************

Mano močiutei 75. Ir ji prieš penkis metus pradėjo piešti, tiesiog pradėjo lankyti piešimo pamokas. Dabar piešia paveikslus ir dovanoja artimiesiems. O neseniai suprato, kad nori rašyti, ir – jau ruošia išleisti eilių knygelę su savo iliustracijomis.. Ir dar ji bėgioja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, augina gėles ir prižiūri sodą. Taip, senatvė būna įvairi..

************

Gyvenu užsienyje, ir kiekvieną kartą, kai pasikalbu telefonu su artimaisiais – močiute arba mama, iš karto pajuntu, kaip širdį užlieja gerumas ir šiluma. Tik išvažiavęs kažkur toli-toli.. tu supranti, kaip brangu tau viskas, kas liko namie.

Žinoma, svetur gražu, ryšku, įspūdinga. Bet visa tai tik gražus paveikslėlis. Žmonės ne tie. Arba gyvenimas ne tas. Taip, kartais atrodo, kad viskas čia nuostabu, bet širdis sako kitką, ji šaukte šaukia: “Namo!..“

Tik namuose tavęs visi laukia. O čia.. tu visada liksi svečias. Ir norisi visur pabūti, norisi keliauti po visą pasaulį, bet – visada sugrįžti Namo. Kur, galbūt, ne taip ryšku ir įspūdinga, bet viskas sava: kiekvienas akmenėlis, kiekvienas žolės stiebelis.. Nes širdyje gera ten, kur tavo Namai..

************

Neeikvokime savo gyvenimo nerimui, pergyvenimams, baimei.. Geriau skirkime savo gyvenimą meilei, kūrybai, džiaugsmui.. Mes visi pavargome nuo negatyvumo, mums visiems taip trūksta žmogiškos šilumos, gerumo, nuoširdaus bendravimo..

Atverkime savo širdis ir prisiminkime savo prigimtinį gerumą, kurį primiršome arba slepiame po išorinėmis kaukėmis. Laimė ir tyras džiaugsmas visada šalia: tai graži nauja diena, saulė, gamta, artimi žmonės.. Dažniau šypsokimės, darykime gerus darbus, apkabinkime, dėkokime, įkvėpkime, kurkime.. Ir Gėrio pasaulyje bus vis daugiau 🙂 ..

************

Pagal istorijas iš interneto parengė ruvi.lt

Gražios, saulėtos, laimingos savaitės mums visiems 🙂 !

Svarbiausia dvasinė praktika

Kartą vienas žmogus parašė man: “Aš taip norėčiau skirti daugiau laiko dvasinei praktikai, bet, pats suprantate – žmona, vaikai, darbas..“

Ko gero, jis dar nesuvokė, kad jo šeima ir darbas ir yra jo dvasinė praktika, ir ji kur kas veiksmingesnė ir prasmingesnė, nei meditacija snieguotuose Himalajuose. Aš atsakau už savo žodžius, nes už mano pečių – ir viena, ir kita.

Gyvenimo kasdienybė – geriausia dvasinė mokykla. Žvelgdami į kasdienybės veidrodį, jūs vis giliau pažįstate ir priimate save tokį, koks esate. Mokydamiesi iš savo poelgių dėsningų pasekmių jūs įgaunate išminties, kuri taip reikalinga dvasinio augimo kelyje.

Dvasinė praktika prasideda žemėje, o ne danguje.

Šis suvokimas nušvietė mane vieną rytą prieš ketvirtį amžiaus, kai aš tyliai sėdėjau ir meditavau. Tuo metu prie manęs priėjo mano trejų metų dukrelė ir timptelėjo už rankovės, reikalaudama dėmesio.

Atsakydamas aš piktai sušnibždėjau: “Neliesk manęs, aš medituoju!“ Ir tą pačią akimirką supratau, kad praleidau patį svarbiausią dalyką savo dvasinėje praktikoje: apkabinti dukrelę tuo metu buvo daug svarbiau, nei eilinį kartą pakartoti mantrą.

Kai žmonės užduoda abstrakčius klausimus apie laiką, erdvę ar reinkarnaciją, atsakydamas aš būtinai paklausiu – o kaip reikalai jų gyvenime su mankšta, sveika mityba, dienotvarke ir gerumu santykiuose su žmonėmis?

Nes gyvenimo kasdienybė – svarbiausia dvasinė praktika..

Pagal D. Millmen tekstą, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio visiems 🙂 !

Žakas Fresko apie sistemą be pinigų

*Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir retas susimąsto, kad būtent pinigų dėka mes laisvi tik savo perkamosios galios ribose, kad pagrindine vertybe tapo ne žmonės, o pinigai.

*Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės – pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t.. Ši sistema nesugeba patenkinti visos planetos gyventojų poreikių, todėl verčia kaltę dėl nuolat besikartojančių sisteminių krizių bet kam – žmonių pertekliui planetoje, prastai ekologijai, resursų trūkumui ir pan., bet nenurodo visų blogybių šaknies – esamos socialinės-ekonominės sistemos ir jos vertybių sistemos, kurios pagrindas – pasipelnymas ir savanaudiškumas.

*Didžiausia dabarties problema – ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai – tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti. Žmonėms reikalingi ne pinigai, o laisvai prieinami resursai.

*Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas “Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti – pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu. Ir daugeliui kyla logiškas klausimas – ar išvarginti nepritekliaus žmonės nepuls nesveikai kaupti tuos laisvai prieinamus resursus?

*Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems – nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume – įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi.. Žinoma, jei lis tik tris dienas – žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Bet jei lis visą laiką – žmonėms nebus jokio poreikio kaupti tas aukso dulkes, nes jų bus nuolat.

*Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui – stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime. Toks resursų paskirstymas vyks per tiekimo centrus, kurie bus panašūs į daiktų ir paslaugų parodų centrus, kuriuose bus galima susipažinti su naujausiais pasiekimais, o informacija bus nuolat atnaujinama.

*Jei žmogui prireiks kažkokio daikto – jis galės jį pasiimti tokiame artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai – galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Visi centrai bus kompiuterizuoti, ir kiekvienas žmogus iš savo namų galės ne tik susipažinti su daiktų ir paslaugų asortimentu, bet ir užsisakyti į namus viską, ko jam reikia.

*Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje – automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%). Bus taikomos naujausios technologijos, todėl viskas veiks išmintingai ir efektyviai: daiktai bus kokybiški, ilgaamžiai, lengvai transformuojami ir modernizuojami.

*Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Kiekvienas žmogus užsiims ta veikla, kuriai turi daugiausiai gabumų – galės nuolat tobulėti pasirinktoje srityje, eksperimentuoti, mokytis naujose srityse, dalyvauti įvairiuose projektuose.

*Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Į resursus orientuota ekonominė sistema bus visiška priešingybė dabartinei vartotojiškai sistemai, todėl šiandien mums dar sunku įsivaizduoti, kad darbas gali būti įkvepiantis ir kūrybiškas, grįstas ne pasipelnymu ar savanaudiškumu, bet vienybe, bendrais tikslais visų gerovei ir gera ateities perspektyva visai žmonijai ir planetai.

*Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas – tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų – darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą – juk tai nebus sekinanti būtinybė. Be to, nebus daugybės sričių, kurios yra šiandien – tai marketingas, bankai, draudimas, karyba, reklama, jurisprudencija, politika, fondų biržos ir t.t..

*Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės – laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje. Žmonių nekaustys prievarta, apribojimai, jokie manipuliavimai jų gyvenimu, jie turės pilną kūrybinės saviraiškos laisvę, daug laiko šeimai ir laisvalaikiui, galimybę keliauti ir rinktis mėgiamą veiklą.

*Galbūt, pirminis sumanymas  naudoti pinigus kaip mainų priemonę tam tikru istoriniu laikotarpiu buvo pateisinamas, bet tai, kuo jie virto šiandien, veda žmoniją tiesiu keliu į degradaciją – pinigai tapo žmonių manipuliavimo priemone, žmonių galimybių apribojimo priemone, blogiausių žmonių savybių skatinimo priemone..

*Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje. Tik išmintingas ir sąžiningas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas žmonijos problemas.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Apkabink..

Nesakyk iš anksto paruoštų protingų žodžių ir frazių.

Neatsiribok dirbtina budinčia šypsena arba monologais apie tai, kaip labai tu dabar užsiėmęs, kokie rimti ir neatidėliotini darbai tavęs laukia ir kaip tu nuolat neturi laiko..

Tiesiog prieik ir apkabink.

Pasidalink jei ne savo širdies šiluma, tai nors fizine šiluma. O tada, žiūrėk, ir širdis atsibus ir išskleis jaunus, tyrus, gležnus meilės ir gerumo žiedus.. Ir tyla prisipildys kažkuo nenusakomu ir labai labai svarbiu..

Nereikia nieko aiškinti, nagrinėti, formuluoti, vertinti.. Tiesiog.. kol mes kvėpuojame, kol turime tokią nuostabią galimybę – kuo dažniau apkabinkime artimus ir brangius žmones.

Ir tai daugiau už visus žodžius.. Apkabinkime.. kaip dangus apkabina žemę, kaip rūkas apkabina snaudžiantį mišką, kaip vanduo apkabina krantą, kaip motina apkabina vaiką.. Tyrai, švelniai, jautriai, nuoširdžiai..

Juk šios šilumos niekas pasaulyje negali pakeisti.. Jokie žmogaus sugalvoti techninio progreso stebuklai..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !