Nesakyk iš anksto paruoštų protingų žodžių ir frazių.
Neatsiribok dirbtina budinčia šypsena arba monologais apie tai, kaip labai tu dabar užsiėmęs, kokie rimti ir neatidėliotini darbai tavęs laukia ir kaip tu nuolat neturi laiko..
Tiesiog prieik ir apkabink.
Pasidalink jei ne savo širdies šiluma, tai nors fizine šiluma. O tada, žiūrėk, ir širdis atsibus ir išskleis jaunus, tyrus, gležnus meilės ir gerumo žiedus.. Ir tyla prisipildys kažkuo nenusakomu ir labai labai svarbiu..
Nereikia nieko aiškinti, nagrinėti, formuluoti, vertinti.. Tiesiog.. kol mes kvėpuojame, kol turime tokią nuostabią galimybę – kuo dažniau apkabinkime artimus ir brangius žmones.
Ir tai daugiau už visus žodžius.. Apkabinkime.. kaip dangus apkabina žemę, kaip rūkas apkabina snaudžiantį mišką, kaip vanduo apkabina krantą, kaip motina apkabina vaiką.. Tyrai, švelniai, jautriai, nuoširdžiai..
Juk šios šilumos niekas pasaulyje negali pakeisti.. Jokie žmogaus sugalvoti techninio progreso stebuklai..
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !
ruvi 