Kategorija: Pamąstymai

Filmo “Solar (R)evolution“ autorius – vokiečių biofizikas Dieter Broers. Jame pasakojama apie tai, kad Saulė įtakoja mūsų gyvenimą žymiai daugiau, nei mes žinojome iki šiol. Saulė kuria ir palaiko gyvybę Žemėje, ji veikia ir žmogaus fizinius, biologinius ir psichinius aspektus.

Galingi saulės pliūpsniai, kuriuos stebėjome pastaruoju metu, veikia mus visus. Ir jei Saulė įtakoja kiekvieną žmogų, reiškia, ji įtakoja ir žmonijos kolektyvinį likimą. Filmo autorius teigia, kad būtent Saulės aktyvumas parodo, kad žmonija dabar yra visaapimančių pokyčių procesų sūkuryje. Ir visa tai matome jau ir mūsų kasdieniniame gyvenime.. Pažiūrėkime ištrauką:

Kai valdžios atstovai savo veiklos ataskaitose vardina savo pasiekimus, susidaro dvejopas įspūdis: kad jie kalba apie kažkokią nežinomą mums paralelinę realybę, arba kad mes klausomės archyvinių įrašų iš nelabai tolimos praeities partinių suvažiavimų.

Kalbų schema vienoda: truputis patriotizmo, truputis negatyvių reiškinių paminėjimo, daug neesminės informacijos (dėl apimties, turbūt), savo veiklos sureikšminimas, pompastika apie tautą ir nuostabų jos rytojų..

Neaišku, kam reikalingi tokie šabloniniai kalbėjimai, nes kol yra blogai gyvenančių, kenčiančių žmonių – tokios kalbos yra tiesiog veidmainystė. Jei būtų geri veiklos rezultatai, apie juos pasakoti žmonėms nereikėtų – visi tai pamatytų ir pajustų.

O atmetus visas tuščias kalbas, mūsų “civilizuotame“ pasaulyje vis dar yra:

– skurdas, nepriteklius, benamiai – net vadinamose turtingose šalyse;
– nedarbas ir emigracija;
– išnaudojimas ir smurtas;
– įtampa dėl rytojaus nežinomybės;
– didėjanti mokesčių našta;
– valdžios veiksmų baimė;
– korupcija;
– ekonominės ir konstitucinės krizės, karai;
– nepagydomos ligos, alkoholizmas, narkomanija ir t.t..

Ir ar žino, ar bent susimąsto žmonės, kurių rankose valdžia – ko iš tiesų nori žmogus? Ir kaip turėtų gyventi tauta, kad visi jos nariai jaustųsi laimingi ir būtų sveiki? Ir kad tokį gyvenimą jie gali sukurti savo tautai – tereikia geros valios?

Pasirodo, žmonės nori paprastų, įgyvendinamų dalykų:

– Taikos visame pasaulyje;
– Laisvės: visada turėti teisę rinktis;
– Visada būti savimi;
– Turėti bendrus tikslus: šeimos, valstybės, žmonijos;
– Dirbti mėgiamą darbą ir tiek, kad liktų pakankamai laiko šeimai, pomėgiams, savirealizacijai, visuomeninei veiklai;
– Kad gyvenimo kokybė nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo uždarbio, kuris turi būti pakankamas oriam gyvenimui ir būtiniems poreikiams;
– Turėti galimybę atostogauti, laisvai keliauti, lankyti draugus ir gimines kitose šalyse;
– Naudoti tausojančias ekologiją technologijas;
– Laisvai pasirinkti gyvenimo vietą;
– Gyventi ne pagal primetamus šablonus, o pagal bendražmogiškus moralės ir vienybės principus;
– Turėti mokyklas, kuriose dirba talentingi ir mylintys vaikus mokytojai, kurie ugdo vaikus kūrybingai ir atskleidžia kiekvieno gabumus.
– Žinoti, kad sunegalavus gaus reikalingą pagalbą;
– Valgyti maistą ir švarų vandenį, kurie suteiks energiją ir sveikatą;
– Gyventi pasaulyje, kur jūs ir jūsų vaikai sveiki, laimingi, saugūs..

Valdžia nėra vien mokesčių surinkėja – tai tautos išlaikomi žmonės, kurie turėtų sukurti žmonėms sąlygas, kuriose jie jaustųsi reikalingi, orūs ir laimingi. Tam reikalingas ne tik glaudus bendradarbiavimas su tauta, bet ir konkretūs, sistemingi, apčiuopiami žingsniai link visų gerovės ir, žinoma, atsakomybė.

O kai dirbama – turi būti ir rezultatas. Jei rezultato nėra – reiškia, valdžia nesupranta, ko reikia žmonėms normaliam gyvenimui, arba “pamiršo“ savo įsipareigojimą – atstovauti jų interesus ir dirbti visų labui.

Yra toks posakis: jei laiminga tauta – gerbiama ir valdžia :). Gerbiama už rezultatus, o ne už kalbas.

Filmo autorius – Fosteris Gemblas (Foster Gamble), kuris ilgą laiką tyrinėjo – kodėl mūsų planetoje tiek neteisybės, kančios ir griovimo. Pagrindinis jo keliamas klausimas – ar gali žmonija klestėti ir kodėl ji to nedaro?..

Juk kiekvienas gyvas organizmas Žemėje akivaizdžiai liudija apie neįtikėtiną Visatos gebėjimą pasiekti idealų balansą ir daryti tai, kam ir skirtas gyvenimas – klestėti. Natūrali gyvenimo forma ir yra klestėjimas!

Susimąstykite minutėlei apie vieną iš didingų stebuklų: apie tai, kaip mažytės vyro ir moters lytinės ląstelės susijungusios aktyvuoja grandiozinį procesą, kurio rezultatas – vieno iš mūsų gimimas.

Žmogus turi beribes galimybes ir didžiulį potencialą!.. Gamta mums rodo, kad gyvenimas yra užprogramuotas klestėjimui – kaip ir visos gyvybės formos Žemėje.

Tačiau daugelio žmonių gyvenimas yra ne klestėjimas, o išgyvenimas ir kova. Nejaugi tai viskas, ką mes sugebame?.. Ar tikrai Visata triūsė milijardus metų, kad sukurtų būtybę, kuri taps priešu sau ir savo namams – Žemei?

Ne! Mes ne gamtos klaida, mes tiesiog.. suklaidinti, todėl klystame! Mes nematome savo neįtikėtinų galimybių ir savo potencialo, todėl netenkame savo gyvenimiškos jėgos ir didingumo. Bet visa tai greitai taps praeitimi :)..

Filme pasakojama apie daugelį dalykų, apie kuriuos nerašo vadovėliai ir oficiali spauda. Pradžioje – apie tai, kad mes ne vieni Visatoje, klestėjimo kodą ir ratus laukuose..

O toliau – apie visiems mums itin svarbias problemas, priežastis, kurios slopina mūsų klestėjimą: badą, karus, neteisybę, nelygybę, chemizuotą maisto pramonę, komercinę mediciną, farmacijos pramonę, švietimo sistemą, pajamų mokesčius, bankų veiklą, korporacijas, krizes, parazitinę ekonomiką, finansinę vergovę ir kontrolę, korporakratiją..

Filme pasisakė pažangūs mokslininkai ir įvairių sričių ekspertai. Jie ne tik nurodė visų problemų priežastis, bet ir parodė – kas gali mus visus atvesti į klestėjimą. Tai žinios apie Visatos dėsnius, apie žmogaus galimybes, žmonių sąmoningumą ir, žinoma, naujos technologijos – laisva energija pirmiausiai..

Dabar žmonijos evoliucija kryžkelėje: vienas kelias – tironija, kitas – klestėjimas. Mes GALIME sukurti harmoningą pasaulį, kuriame visi klestės! Filmo pabaigoje autorius siūlo konkrečius sprendimus.

Čia filmas rusų kalba, o čia – anglų kalba. Trukmė – 2:12:03.

Kiekvienas žmogus, kuris susimąsto apie problemų priežastis šiuolaikinėje visuomenėje, supranta, kad jos ne pavienės ir tikrai ne atsitiktinės. Visų šių problemų priežastis – ekonominė sistema. Juk jei ji veiktų žmonių labui – žmonės gyventų gerai, t.y., mes matytume ir jaustume savo gyvenime gerus sistemos veikimo rezultatus.

Kam apskritai reikalinga ekonominė sistema? Jos tikslas – organizuoti žmonių veiklą taip, kad būtų palaikoma sveika, žvali ir kūrybinga visuomenė, veikianti visų labui ir nuolat tobulėjanti bei tausojanti supantį pasaulį ir gamtos išteklius.

Šiandien gi matome visiškai priešingus dalykus: vietoje bendradarbiavimo – konkuravimą; sąžiningą, oriai apmokamą darbą keičia įvairios spekuliacijos, machinacijos ir bedarbystė; besaikis vartojimas, o šalia – gyvybiškai svarbių gamtos resursų niokojimas; finansinis pranašumas tiems, kas jau turi perteklių, išnaudojant tuos, kas skursta; nėra skaidrumo ir atsakomybės; moralinė degradacija ir t.t..

Ir dėl visų šių blogybių kaltinami (kitų kaltinimas – vienas iš atsakomybės vengimo būdų) patys žmonės arba mistiniai ekonominiai faktoriai, kurie vis “neleidžia“ žmonėms oriai gyventi. Tačiau tiesa paprasta: esmė – sistemoje, kurioje pagrindiniai ekonominiai tikslai yra ne tie, kurie viešai deklaruojami, o paslėpti (finansiniai), ir jų siekiama neatsižvelgiant į negatyvų poveikį visuomenei, ateičiai, ekologijai.

Todėl – visi žmonės yra savo valdžios (juk jos rankose visos valdymo ir poveikio priemonės) įkaitai, su kuriais valdžia nebendradarbiauja, nors ir yra išrinkta (bent jau taip teigia) atstovauti visų žmonių interesus. Rezultatas – daug gražaus kalbėjimo ir pompastikos, o realybėje – visuomenės suskaldymas, nusivylimas, įtampa, nepakeliami mokesčiai, baimė dėl rytojaus..

Natūralu, kad daugeliui kyla ne tik logiški klausimai: “kodėl taip yra?“, “kas už tai atsakingas?“, “kaip turėtume toliau gyventi?“, bet gimsta ir pasipriešinimas – ir matome tai visame pasaulyje, nes ekonominė-finansinė sistema – viena, todėl ir jos veikimo pasekmės – visur vienodos. O svarbiausia – žmonės jau negali gyventi pagal jos primetamas taisykles.

Taip pat natūraliai gimsta ir rimti svarstymai – kokie gi turi būti naujosios ekonomikos principai? Akivaizdu, kad dabartinė ekonominė sistema išsisėmė ir išsigimė, jos pagrindinis rezultatas – skolose paskendę žmonės ir valstybės.

Ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomika gali būti suprantama tik tos srities specialistams. Sudėtinga ten, kur pripainiota, neskaidru ir dangstoma melu. Jei norime tobulėjimo – turime atlikti konkrečius veiksmus, kad tai pasiektume. Tiesiog perkelkime harmoningo bendravimo principus į visuomenės gyvenimą.

Taigi, naujoji ekonominė sistema turi būti:

* Pirmiausia – skaidri, sąžininga ir lengvai kontroliuojama visų dalyvių, kad tarnautų ilgalaikiams socialiniams tikslams.

* Ekonomikos progresas turi būti matomas ir juntamas kasdieniniame gyvenime, o matuojamas atsižvelgiant į visų bendruomenių gerovę, o taip pat kitų gyvybės rūšių ir ekosistemų gerovę.

* Visuomenės prioritetai turi būti pakeisti: pirmenybė – dvasiniam ir doroviniam žmonių auklėjimui – kad žmonės gyventų vienybėje ir harmonijoje, kad nuolat tobulėtų.

* Progreso užtikrinimas: valdžia ir visi dalyviai turi dirbti taip, kad gautų stabilius, vedančius į klestėjimą rezultatus visose svarbiausiose gyvenimo srityse.

* Teisingumas: ekonominė nelygybė giliai prieštarauja žmonijos ir Žemės ekologijos gerovei, todėl turi būti skubiai mažinama.

* Pragyvenimo lėšų užtikrinimas: žmonės turi būti aprūpinti sąžiningai ir oriai apmokamu darbu; turi teisę kurti darbo vietas. Darbo tikslas – visos bendruomenės ir šeimos gerovė.

* Pinigai – atsiskaitymo priemonė, o ne dominantė, ne tikslas!

* Ekonominiai prioritetai turi būti pakeisti: nuo vartojimo ir materializmo – į visiems reikšmingus tikslus, nukreiptus į visuomenės klestėjimą, sveikatą ir laimę, ekologijos tausojimą.

* Tarptautinės bendrijos santykiai ir tikslai turi remtis sąžiningumu, vienybe ir visuotinės gerovės prioritetais. Išmokti bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

* Naujoji sistema turi remtis aukštomis ekologiškai saugiomis technologijomis, saugančiomis biosferą ir pačią civilizaciją.

Sistema, kurioje tikrai gyvensime, bus visai kitokia, nei dabartinė: žmonės bus laisvi, kūrybingi, orūs, laimingi ir vieningi. O dabartinė.. pelnytai keliaus į istorijos vadovėlius su visais karais, vergove, išnaudojimu, korupcija, gobšumu ir melu – kaip sunki žmonijos pamoka.

Kiekvienas žmogus, skaitydamas naujienas, tikisi gauti objektyvią informaciją. Bet ar gauna, ar informacijos skleidimo priemonės apskritai turi tokį tikslą – objektyviai informuoti? Deja, naujienų pavidalu dažniausiai gauname laviną negatyvumo: subjektyvias ar kryptingas nuomones, menkavertes “sensacijas“, mitus, intrigas, skandalus..

Visa tai tarsi burbulai vandens paviršiuje, kurie visiškai neatskleidžia giluminių procesų – todėl tai, kas iš tiesų svarbu, lieka mums nežinoma. Ir kuo ilgiau žiūrime į tuos burbulus paviršiuje, tuo miglotesnį ir painesnį turime realybės suvokimą.

Mums teigiama, kad žmonės patys nori skandalingų ir negatyvių naujienų, ir kad tokias gauname todėl, kad informacijos skleidėjai siekia mums įtikti, patenkinti mūsų poreikius. Tai patvirtina aukšti skandalingų ir negatyvių žinių reitingai.

Tačiau niekas nekalba apie tai, kad niekas net nebandė skleisti pozityvių ir objektyvių naujienų – todėl mes neturime pasirinkimo ir skaitome tai, kas ir kaip pateikiama. Maža to, informacija kryptingai naudojama kaip galinga visuomenės nuomonės formavimo priemonė. Be to, skaitytojai reikalingi ir informacijos, ir reklamos skleidėjams – tai jų pelnas.

O ko tikisi naujienų skaitytojai? Pirmiausiai – nori sužinoti svarbias, aktualias žinias ir nori jaustis šio pasaulio įvykių dalyviais. Kiti – specialių rubrikų ar priedų dėka tikisi papildyti savo profesionalias žinias, o kažkas naujienų skaitymu tiesiog užpildo laiką poilsio ir pertraukėlių metu arba važiuodami visuomeniniame transporte.

Visa perskaityta ar pamatyta informacija daro mums poveikį, todėl turime atidžiai rinktis – ką skaityti ir žiūrėti. Naujienos, kurios tikrai yra svarbios – vienaip ar kitaip – bet vis vien mus pasieks..

Sąmoningai ribokime kasdieninį naujienų srautą, nes:

Naujienų skaitymas atima mūsų laiką. Mes to tiesiog nepastebime, bet užklydę, pvz., į internetinį naujienų tinklapį, vietoje planuotų keliolikos minučių galime praleisti žymiai daugiau laiko – atkreipę dėmesį į vieną antraštę ar nuorodą, paskui į kitą, ir dar vieną.. Pridėkime dar televizijos laidų žiūrėjimą, ir susumavę savaitės ar mėnesio laiką pamatysime, kad tai tikrai daug.

Dauguma naujienų iš tiesų nesuteikia vertingos informacijos. Naujienų skaitymas – tiesiog įprotis, mes net galime pradėti jausti nerimą, jei kelias dienas jų neskaitome. Šį įprotį galime pakeisti vertingos ir reikalingos informacijos pasirinkimu. Na, pagalvokite – ar nors viena naujiena per pastarąjį laikotarpį tikrai buvo naudinga, ar padėjo priimti teisingą sprendimą, kažką suprasti ar išspręsti?..

Naujienos klaidina. Jos iškreipia mūsų pasaulėžiūrą, nes nukreipia dėmesį į išpūstą negatyvumą, negatyvias pasekmes, bet labai retai prabyla apie to negatyvumo priežastis ir atsakingus už negatyvius reiškinius. Mažai nušviečiami kasdieniniai svarbūs darbai ir pozityvūs įvykiai.

Naujienos nuodija ne tik protą, bet ir kūną. Žinios apie katastrofas arba negatyvios naujienos skatina streso hormono kortizolo gamybą. Nuolat skaitydami tokias žinias, mes gyvename chroniško streso būsenoje. Pasekmės – niūri nuotaika, baimė, nerimas depresija – terpė psichosomatiniams susirgimams.

Naujienos slopina mąstymo procesą. Mąstymui reikia susikaupimo, tuo tarpu naujienos pateikiamos taip, kad blaškytų mūsų dėmesį. Kuo didesnis informacinis srautas per dieną, tuo žemesnis gebėjimas koncentruotis į kažką vieną ir savarankiškai svarstyti, tuo žemesnis ir kūrybingumas.

Naujienos daro mus pasyviais. Nuolatinis negatyvumo srautas galiausiai priverčia susitaikyti su “gyvenimo fatališkumu“ – mintimi, kad viskas labai blogai, bus dar blogiau, ir nieko neįmanoma pakeisti.. Kasdien skaitydami ir žiūrėdami negatyvias naujienas, mes jaučiamės bejėgiai, pasidarome abejingi ir pasyvūs.

Taigi, visas naujienų srautas su šokiruojančiomis antraštėmis, vienadieniais skandalais, ilgalaikėmis intrigomis ir manipuliacijomis – tėra kasdienė didelė negatyvumo porcija, neturinti nieko bendra su objektyviomis žiniomis.

Žinoma, mes negalime kalbėti tik pozityviai, ignoruodami neigiamus reiškinius. Tačiau negatyvumas nėra tik kalbos apie blogus dalykus. Negatyvumas yra tame, kad nėra atsakingų ir nedaromi jokie sprendimai, kad kažkas pasikeistų, o mes visi esame nuolat slegiami tuo nesibaigiančiu negatyvumu.

Džiugina tai, kad internetas atvėrė galimybę visiems geros valios žmonėms skleisti niekieno neįtakotą, objektyvią informaciją. O mes visi gavome galimybę ne tik rinktis, bet ir bendromis pajėgomis keisti tą informacinio negatyvumo erdvę: nuo objektyvių naujienų – prie objektyvių sprendimų :).

Apie elektroninį balsavimą pasakoja David Bismark.

Nesuprantantiems rusų ir anglų kalbų – sutrumpintas mano vertimas:

Rinkimai suburia žmones: mes dalyvaujame rinkimuose, mes balsuojame, mes stebime rinkimus. Rinkimai – demokratijos pagrindas. Mes visi suprantame – kam mums rinkimai ir vertiname galimybę išreikšti savo valią.

Pagrindinė rinkimų idėja tame, kad politikams suteikiamas įgaliojimas išreikšti mūsų valią ir priimti sprendimus mūsų vardu – ir tai įtakoja visų mūsų gyvenimą.

Be šių įgaliojimų jie būtų korumpuoti. Deja, bet valdžia yra linkusi į korupciją, todėl daro viską, kad gautų valdžią ir ją išlaikytų.

Visi supranta, kad nors ir idėja nepriekaištinga, bet rinkimų kampanija visoje šalyje – didžiulis projektas, o visi dideli projektai yra painūs. Pasirodo, kad rinkimai visada vyksta su pažeidimais – kažkas bando apgauti arba viskas vyksta kreivai šleivai: tai kažkur nėra balsadėžės, tai kažkam nepasiruošta…

Kad klaidų būtų kuo mažiau, naudojamos tam tikros rinkimų procedūros. Jūs einate į rinkimų apylinkę, ten darbuotojas prašo jus pateikti asmens dokumentą, pagal kurį išduoda balsavimo biuletenį. Balsavimo kabinoje užpildote biuletenį, kurį įmetate į balsadėžę. Ten jis susimaišo su kitais biuleteniais, ir niekas negali sužinoti, kaip jūs balsavote.

Dabar pasvarstykime, kas vyksta po to, kai jūs įmetate biuletenį į balsadėžę. Dauguma žmonių tvirtai įsitikinę, kad jų balsas užskaitytas, nes tiki, kad rinkimų sistema veikia. Jie pasitiki rinkimų apylinkės darbuotojais ir stebėtojais.

Balsadėžės atidaromos tam skirtoje vietoje, biuleteniai atidžiai skaičiuojami. Mums visiems belieka pasitikėti, kad visi balsai bus skaičiuojami tiksliai, be klaidų.

Taigi, mums tenka pasitikėti daugybe žmonių, daugybe procedūrų ir kompiuteriais. Įsivaizduokite daugybę rinkėjų, daugybę biuletenių – ir viskas turi būti suskaičiuota be klaidų.

O apie pažeidimus sužinome iš skandalingų laikraščių antraščių. Ir mes niekuo negalime padėti, kad padarytume rinkimus sąžiningais, mes jaučiamės bejėgiai.

Bet tyrėjai pažvelgė į visa tai iš šalies ir pamatė, kaip galima padaryti rinkimus be klaidų. Jie suprato: rinkimai turi būti lengvai patikrinami, t.y., patys rinkėjai turi turėti galimybę įsitikinti, kad jų balsai buvo užskaityti teisingai. Ir tai galima padaryti išsaugant asmeninių rezultatų slaptumą.

Visa esmė – biuletenyje (4:00 min): kandidatų pavardės sąraše kiekviename biuletenyje išdėstytos skirtinga tvarka. Tai reiškia, kad jei jūs pažymėsite vieną iš jų, o paskui sunaikinsite kandidatų sąrašą, tai pagal likusią dalį aš negalėsiu nustatyti – už ką jūs balsavote.

Ir kiekvieno biuletenio dešinėje pusėje yra užšifruota informacija – tam tikras kodas, pagal kurį jūs galite pasitikrinti savo balsą.

Balsuoti su šiuo biuleteniu labai paprasta, štai kaip tai daroma (4:48 min): pasiimate biuletenį, einate į balsavimo kabiną ir pažymite pasirinktą variantą. Po to perplėšiate biuletenį pagal perforuotą liniją. Vieną dalį sunaikinate, o kitą su kodu pasiliekate – tai ir yra jūsų užšifruotas balsas.

Šį užšifruotą balsą paduodate rinkimų apygardos darbuotojui nuskenuoti. Kadangi jis užšifruotas – gali būti centralizuotai nusiųstas, išsaugotas, suskaičiuotas bei parodytas internetiniame rinkimų tinklapyje visiems, įskaitant ir jus.

Šį užšifruotą balsą jūs turite kaip dokumentą, ir pagal jį galite patikrinti – kaip buvo suskaičiuotas jūsų balsas. Ir atminkite, kad jūsų balsas užšifruotas nuo tos akimirkos, kai išėjote iš balsavimo kabinos, ir jei apylinkės darbuotojai norės patikrinti – už ką balsavote, jie negalės to padaryti.

Ir valdžia negalės to padaryti. Ir joks hakeris negalės nulaužti jūsų biuletenio kodo ir pakeisti jūsų pasirinkimo – nes tuomet tie duomenys neatitiks jūsų turimo dokumento su kodu. Balsų neįmanoma pakeisti, nes tokiu atveju jūs nerasite savo balso pagal turimą dokumento kodą.

Mes norime, kad rinkimai būtų skaidrūs, kad žurnalistai, tarptautiniai stebėtojai ir kiekvienas, norintis sužinoti rezultatus, galėtų tai padaryti savarankiškai. Kad galėtų patikrinti – ar teisingai suskaičiuoti balsai, ar paskelbti rezultatai tikslūs.

Tokie rinkimai organizuojami pačių žmonių ir tarnauja žmonėms. Skaidrūs ir patikrinami rinkimai – realus žingsnis į demokratiją.

Padėka filmuko kūrėjams už vertingą informaciją! 🙂

* Dabar tiek daug pranašų! O ar žinote, kas yra netikras pranašas? Pasirodo, atpažinti jo veikimą labai paprasta, o jį pamatyti – ne taip lengva, nes pranašą dažniausiai tapatiname tik su mistika.

* Tuo tarpu netikrų pranašų apstu šalia mūsų, ir pranašauja jie ne mistinius įvykius, o .. atvirai apgaudinėja, žadėdami žmonėms gerą gyvenimą ir šviesią ateitį: tikina, kad veda žmones vystymosi keliu, o iš tiesų – visus veda į griūtį.

* Taigi, jei gyvenimas darosi vis sunkesnis ir lydi ateities baimė – tai tikrų tikriausias netikrų pranašų veiklos įrodymas.

* Kodėl tikime pranašais? Pranašai ir pranašystės paprastai suaktyvėja tamsiuoju (melo) periodu, kai klaidžiojantys tamsoje žmonės ieško Šviesos (tiesos). Kai gyvename Šviesoje, pranašystės tiesiog netenka prasmės, nes Šviesoje (tiesoje) ir taip viskas matoma ir aišku.

* Žmonių pasaulėžiūrą formuojančios sistemos pageidaujamas rezultatas – paklusni, aklai patikli, lengvai valdoma, nuspėjama minia. Sistema daugiau ar mažiau įtakoja visus žmones. Bet – yra skirtumas: būti pilnai įtrauktam ar būti paliestam sistemos.

* Ar gali būti visuomeninė žiniasklaida? Žinoma. Jai reikalingos tik dvi sąlygos: ji turi būti nepriklausoma nuo reklamos ir nuo politikų įtakos. Tačiau tai būtinos dvi sąlygos, kad visuomeninė žiniasklaida būtų nepriklausoma.

* Laisvė ir nepriklausomybė – ne “darau ką noriu“, o TEISĖ RINKTIS. Neturint teisės rinktis, visa kita gyvenime netenka prasmės. Paklusimas primestai valiai nesuderinamas su žmogaus orumu.

* Daugelio visuomenės bėdų priežastis – vis auganti nuolankių ir paklusnių vykdytojų armija, pasiryžusi veikti griežtai pagal surašytas instrukcijas, tačiau.. be asmeninės atsakomybės, šalta ir bedvasė. Tokie vykdytojai ištrina bet kokias žmoniškumo apraiškas – formalus mąstymas “pagal pateiktą šabloną“ blokuoja atjautą, vienybės pojūtį ir pozityvumą.

* Paskendusi skolose ir netikroje (melagingoje) vertybių sistemoje visuomenė negali būti nei normali, nei besivystanti – tai degraduojanti visuomenė.

* Įvairios reformos degraduojančioje sistemoje – tarsi sutrūnijusios tvoros perdažymas: eilinį kartą trumpam sukuriama “pagerėjimo“ iliuzija, bet tvora išlieka ta pati.

* Jei vadovas – šviesus ir dvasingas žmogus, tuomet ir visa jo aplinka – šviesūs žmonės, besirūpinantys visų laime ir gerove. Tačiau jei vadovu tampa melagis ir vagis, tai ir visa jo aplinka vagia ir meluoja, plėšdama ir žemindama žmones.

* Žmogus, kuris moko moralinio nuopolio – nupuola kartu su savo pasekėjais.

* Godūs žmonės neturi bendrų interesų – jie turi tik savus, išskirtinai asmeninius interesus. Neatsiejamas godumo palydovas – egoizmas. Egoistas niekada neveikia bendram labui.

* Tikras liaudies tarnas nesieks gyventi geriau už liaudį ir tuo labiau – demonstruoti savo “pranašumą“ ar žeminti tuos, kuriems tarnauja.

* Ilgą laiką žmones taip kontroliavo ir varžė, kad jie galiausiai pradėjo neigti savo dvasinį potencialą. Dabartinėje sistemoje nereikalingi kūrybingi, gabūs, išmintingi, sąžiningi žmonės – tokių tiesiog bijo kaip.. diversantų.

* Mus įpratino prie minties, kad mūsų ateitis nepriklauso nuo mūsų, kad “autoritetai“ geriau žino – kaip mums geriau.

* Jei visuomenė vystosi ir tobulėja – žmonės neliūdi dėl praėjusių “gerų laikų“, nes gyvenimas yra harmoningas ir žmonės turi gerą gyvenimo perspektyvą.

* Tiesa palengva apšviečia tamsiausius ir labiausiai slepiamus užkaborius. Tiesos šviesoje palengva išsisklaido viskas, kas yra netikra. Gyvendami Tiesoje mes praregime ir pradedame gyventi tuo, kas yra tikra :).

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

Kokios dovanos jums mieliausios? Netikėtos, lauktos, originalios? Sutikite, kad visi šie apibūdinimai ypač tinka mūsų pačių pagamintoms dovanoms. Jos visada ypatingos, nes jas gamindamas žmogus įdeda ir savo širdies šilumą – prisiminkite kad ir vaikų pagamintas dovanėles :)..

O ar gali suaugusieji pagaminti ir padovanoti kažką įdomaus? Žinoma! Tiesiog neįtikėtina, kiek įdomių, naudingų ir širdžiai mielų darbelių galime padaryti patys! Ir tokia dovana visada suteiks džiaugsmo :)… Reikia tiesiog pabandyti, ir jus gali maloniai nustebinti jūsų pačių atverti gabumai :).

Šiandien pasidalinsiu tuo, ką pati atradau ir esu išbandžiusi, todėl bus daug nuorodų. Pirmiausiai pradėkime nuo dovanų įpakavimo. Štai čia atrasite kelis būdus – kaip pasigaminti dėžutes dovanoms. Jas pasigaminti tikrai labai lengva, net ir tą trikampiuką, į kurį galima įdėti kažkokią nedidelę dovanėlę ar saldainių, ir kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo labai jau sudėtingas ;).

Dovanoms pakuoti galime pasigaminti ir įvairaus dydžio maišelius – bus ir pigiau nei pirkti, o ir originaliau – juk galite juos pagaminti iš įvairiausio popieriaus, net ir iš seno laikraščio ar žurnalo, kaip tai padaryti, žiūrėkite čia ir čia. Paprasta, tiesa?

Dabar apie pačias dovanas. Mokančioms megzti ir nerti visada paprasta: galima numegzti šaliką, kepurę, kojines, riešines, na, o jei turite laiko – ir didesnius mezginius. O galima ir labai originalius mini-padėkliukus puodeliams pastatyti, ir dar visokių šaunių smulkmenų nunerti ir numegzti.

O štai šituos piešinėlius lengvai atkartos kiekvienas, jei nesigauna – galima sustabdyti filmuką, pridėti prie ekrano popierių ir tiesiog atsargiai apipiešti patikusį piešinuką. Jį galima nupiešti ant spalvoto popieriaus ir įrėminti, galima pagaminti atviruką arba nupiešti specialiais dažais-klijais ar nenuplaunamu markeriu ant akmenuko arba arbatos puodelio.

Šiame tinklapyje atrasite daugybę pasiūlymų, kaip pagaminti natūralios kosmetikos. O svetainėje “Pati sau“ – įvairiausių natūralių kosmetinių priemonių receptų vyrams ir moterims. Tai gali būti puiki dovana :)!

Labai šaunių dovanėlių galima išlankstyti iš spalvoto popieriaus, idėjų pasisemti galite čia. Esu gavusi dovanų išlankstytą rožę, kuri labai nudžiugino ir tebedžiugina :). Ir dar man labai patiko albumas-dėžutė, kurią, manau, nesunkiai pagamintų kiekvienas, tereikia nusiteikimo ir laiko ;). O čia gausybė šventinių atvirukų.

Dar viena puiki idėja dovanai – karoliukų vėriniai. Jų dabar galima įsigyti įvairiausių, galima išardyti ir senus pabodusius ir pagaminti, pavyzdžiui, štai tokią apyrankę. Man šis užsiėmimas labai patiko, nes papuošalai pagaminami gana greitai, rezultatas visada geras, nes viskas priklauso tik nuo karoliukų grožio. Tik.. yra keistas “pašalinis efektas“ – visus gaminius norisi pasilikti sau ;), bet ir čia galima rasti išeitį – pirmiausiai susiverti papuošalą sau :).

Italijoje gyvenanti draugė papasakojo, kad pas juos įprasta Kalėdoms dovanoti pačių pagamintus ruošinius žiemai: uogienes, džemus, aliejus su žolelėmis ar kitais prieskoniais. Žinoma, visa tai gražiai pakuojama, klijuojamos dekoratyvinės snaigės, angeliukai, kaspinėliai, parenkami gražūs stiklainukai. Ką gi, taip pat nebloga mintis :).

Man atrodo, svarbiausia dovanose – nuoširdumas, dėmesys, noras nudžiuginti ir išreikšti savo šiltus jausmus. Kaip manote? Ir ką paprastai dovanojate artimiesiems? Ar gaminate kažką patys? Būtų smagu, jei pasidalintumėte savo dovanų idėjomis, labai lauksiu :).

Džiugaus visiems pasiruošimo šventėms! 😀

Valdymas per nevalstybines struktūras. Tai įvairios transnacionalinės korporacijos ir bankai, klubai, slaptos ložės ir ordinai ir t.t.. Tokių organizacijų kuluaruose nubrėžiami pagrindiniai žmonijos ateities kontūrai.

Valstybinės struktūros. Dauguma šiuolaikinių valstybių jau tapo fikcija, o politinis “elitas“ vykdo “užkulisių“, t.y., nevalstybinių struktūrų valią. Beveik kiekvienam valstybės veikėjui yra spaudimo svertai: kažkas slaptų sąskaitų turi, kažkas nuodėmių, kažkas nuslėptų mokesčių ar turto, ir pan.

Partijos, tame tarpe ir “opozicinės“ – sukurtos dirbtinai ir atlieka tam tikrą vaidmenį. Jos keičiasi vietomis ir metų metais “lyderiauja“. Sąžiningi, pasiryžę dirbti tautos labui žmonės visapusiškai žlugdomi ir neprileidžiami prie baigiamųjų patekimo į valdžią etapų.

Švietimo sistema. Beveik visos geros vaikų savybės – žingeidumas, iniciatyvumas, kūrybingumas – mokymosi procese sugriaunamos. Tokia sistema skirta nemąstančio “planktono“ formavimui, kurio interesai – pinigai, lytinis palaidumas, alkoholis, sporto varžybų ir koncertų stebėjimas, dykinėjimas.

Diegiami įvairūs dirbtinai sukurti jaunimo judėjimai – pankai, gotai, skinai ir pan., – ir tokiu būdu “kanalizuojama“ jaunimo kūrybinė energija.

Masinės informavimo priemonės. Melas, tiesos nutylėjimas, faktų iškraipymas ir daugybė nereikalingos, nereikšmingos ir kenksmingos informacijos. Diegiama griovimo programa per filmų ir įvairių šou “herojus“ – rūkymo ir alkoholio propaganda, keiksmažodžiai, palaidumas, grubumas, žiaurumas.

Labai retas šios srities darbuotojas užsiima tikru visuomenės informavimu ir švietimu.

Ekonomika, finansai. Sukurtas “auksinio veršio“ (pinigų) kultas, kurio dėka žmonės paverčiami vartotojais. Matuojama pinigais ir perkama bei parduodama jau beveik viskas: ne tik daiktai, bet ir santykiai, jausmai, bendravimas, sąžinė, pagalba, dėmesys, gyvenimas… O kreditų aukomis tapo ne tik daugybė žmonių, bet ir beveik visos pasaulio valstybės.

Sąmoningas natūralios sistemos “žmogus-gamta“ sąveikos griovimas. Žmonėms įskiepytas vartotojiškas požiūris į Gamtą, nes sukurta barbariška gamtos resursų išnaudojimo ekonomika. Jie atskirti nuo Gamtos, apgyvendinti megapoliuose, kur neįmanomas normalus ir sveikas gyvenimas. Žmogus atskirtas nuo natūralių sveikatos šaltinių: saulės, vandens, žemės, oro ir visos Gamtos.

Laisvalaikio degradacija. Žmogus gyvena nenormaliai, nes didžiausią savo gyvenimo dalį priverstas skirti tik pinigų uždirbimui. O likęs laikas skiriamas kelionei į ir iš darbo, kelioms valandoms prie televizoriaus ar kompiuterio ir miegui. Per laisvadienius – tolimesnis savęs griovimas: alkoholis, naktiniai klubai…

Apskaičiuota, kad normaliam ir sveikam organizmo ir psichikos funkcionavimui žmogus turėtų dirbti 4-5 valandas per parą, o likusį laiką skirti fizinei kultūrai, bendravimui, savišvietai, kūrybai, poilsiui gamtoje.

Sveikatos apsaugos ir medicinos degradacija. Totalinis vaistų vartojimas išprovokavo masę mutacinių susirgimų ir žmogaus imuninės sistemos nusilpimą. Gydomos pasekmės, simptomai, ir tik gydytojai entuziastai kalba apie ligų profilaktiką. Niekas neužsiima visuotinu sveikos gyvensenos sistemų diegimu.

Genocido priemonės. Sunku rasti kitą įvardinimą, žinant jų poveikį žmogaus organizmui – tai alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai, chemizuotas ir genetiškai modifikuotas maistas. Kita vertus – turime pagaliau viską pradėti vadinti savo vardais.

Ginklai, masinio naikinimo priemonės. Jais žmones užmušinėja ir nuolat gąsdina mirties grėsme. Karai, terorizmas, perversmai, revoliucijos, kriminaliniai nusikaltimai… Visa tai sukelia baimę, siaubą ir netikrumą dėl ateities, atima gebėjimą aiškiai mąstyti, ir tuo pačiu padaro žmones lengvai valdomus.

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

O pabaigai – kelios optimistinės mintys. Pirmiausia – tai, kas iškyla į viešumą – jau nėra paslaptis, todėl netenka savo galios. Ir visada geriau žinoti, nei gyventi nežinioje, apgaudinėti save ar būti apgaudinėjamam.

Nors.. teisus buvo ir M. Tvenas: “Paprasčiau kažką apgauti, nei įtikinti, kad jis buvo apgautas“… Tačiau teisus ir A. Linkolnas: “Įmanoma apgaudinėti dalį liaudies visą laiką, įmanoma apgaudinėti visą liaudį kurį laiką, tačiau neįmanoma apgaudinėti visą liaudį visą laiką“.

Ką apie tai manote?