Kategorija: Mintys

* Kai nori su kuo nors pasitarti apie savo reikalus, pirmiausia pasidomėk, kaip jis tvarko savuosius. (Isokratas)

* Prašyti patarimo – didžiausias pasitikėjimas, kokį vienas žmogus gali parodyti kitam. (F. Bekonas)

* Kai žmogus prašo patarimo, jam reikalingas ne patarimas, o pašnekovas. (A. Birs)

* Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek įsitikinimo, kad prireikus jos sulauksime. (Demokritas)

* Patys naudingiausi patarimai – tie, kuriais lengva pasinaudoti. (L. Vovenargas)

* Geras patarimas niekada nebūna pavėluotas. (B. Džonsonas)

* Paklausyti gero patarimo – reiškia išplėsti savo galimybes. (J. V. Gėtė)

* Visų sunkiausia – pažinti save, visų lengviausia – patarinėti kitiems. (Talis)

* Išmanyti kitų reikalus kur kas lengviau negu savus. (F. De Larošfuko)

* Nieko nedalijame taip dosniai, kaip patarimų. (F. De Larošfuko)

* Visi mes, kai esame sveiki, lengvai žarstome patarimus sergantiems. (P. Terencijus)

* Lengva laimingam mokyti nelaimingą. (Eschilas)

* Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet moralės srityje mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. (K. Helvecijus)

* Mes dalijame patarimus kibirais, o vartojame juos lašais. (V. Oldžeras)

* Tušti patarimai užtemdo teisingus atsakymus ir atitraukia nuo reikalo. (A. Gercenas)

* Jokie patarimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti. (R. Rolanas)

* Galima kitam protingai patarti, bet negalima kito išmokyti protingai elgtis. (F. De Larošfuko)

* Patarimas, kam nors duotas kitų žmonių akivaizdoje, priimamas kaip priekaištas. (“Kabuso knyga“)

* Patarimas žeidžia… nes liudija, kad kiti pažįsta mus geriau, nei mes patys. (S. Džonsonas)

* Didelis menas laiku pasakyti savo nuomonę, bet nemažas menas ir laiku patylėti. (F. De Larošfuko)

* Kalbėk tik apie tai, ką tikrai išmanai, antraip tylėk. (L. Tolstojus)

* Nesiūlyk niekam to, ko pats nori. (B. Šo)

* Formuoti žmones pagal savo matą – vadinasi, nukrypti į siaurą protinį despotizmą. (D. Pisarevas)

* Ne gerumas, o puikybė skatina pamokslauti kitiems žmonėms. (F. De Larošfuko)

* Patarimus paprastai duoda tiems, kam jų nereikia, arba tiems, kas jais negali pasinaudoti. (Solonas)

* Mes taip lengvai daliname patarimus, ir tuo pačiu patys gerai nežinome, kaip mums pasielgti. Taip elgiamės tik todėl, kad vengiame patys sau užduoti klausimus. (O. Anina)

* Patarimas – maksimalus dalyvavimas prie minimalaus suinteresuotumo. (G. Malkinas)

* Bjaurus įprotis, kurio sunkiausia atsikratyti – įprotis dalinti patarimus. (D. Steinbekas)

* Išmintingam žmogui būdingi trys dalykai: pirma, pačiam daryti tai, ką pataria daryti kitiems; antra, niekada nenusikalsti teisingumui ir, trečia, pakančiai žiūrėti į aplinkinių žmonių trūkumus. (L. Tolstojus)

Vinukas

Išlindo Vinukas iš bato pasižiūrėti, kaip gyvena jo Šeimininkas, ir tą pačią akimirką išgirdo:
– Oi!
Vinukas sunerimo. Akivaizdu, kad šeimininkas turi nemalonumų?.. Ir Vinukas išlindo dar daugiau.
– Oi! Oi! – suriko Šeimininkas, ir, nusiėmęs batą, įkalė Vinuką plaktuku.
“Jis kažką nuo manęs slepia! – pagalvojo Vinukas. – Bet nieko, aš vis vien sužinosiu, kame čia reikalas!“
Ir vėl išlindo.
Šeimininkas supyko, susirado reples ir ištraukė Vinuką iš bato.
Gulėdamas sandeliuke tarp nereikalingų daiktų, Vinukas pagalvojo:
“Išdidus žmogus! Nenori, kad kiti matytų, kaip jam sunku!“

Sąsagos

Sąsagos labai dailios, jos suteikia Marškiniams elegancijos ir net rafinuotumo.
Bet jos trukdo Marškiniams pasiraitoti rankoves. O tai gyvenime tiesiog būtina…

Paveikslas

Paveikslas vertina gyvą gamtą:
– Visa tai, žinoma, neblogai – ir fonas, ir perspektyva. Bet juk reikia turėti kažkokius rėmus!

Taupyklė

– Mokykitės gyventi! – mokė molinė Taupyklė savo kaimynus bute. – Štai, pavyzdžiui, aš: užimu aukštą padėtį, nieko nedarau, o pinigai – tiesiog byra.
Tačiau kiek pinigų bemestų į Taupyklę, jai vis atrodė per mažai.
– O kad dar pinigėlį! – skambčiojo ji. – Kad dar monetėlę!
Kartą, kai Taupyklė jau buvo pilnutėlė, į ją pabandė įsprausti dar vieną monetą. Tačiau daugiau netilpo, ir Taupyklė labai išgyveno, kad pinigai atiteks ne jai.
Bet šeimininkas nusprendė kitaip: paėmė plaktuką ir…
Akimirksniu Taupyklė neteko ir pinigų, ir savo aukštos padėties.

Įtikinimo galia

– Patalpa turi būti atvira, – mįslingai ištaria Durų Rankena, kai atidaro duris.
– Patalpa turi būti uždaryta, – filosofiškai konstatuoja ji, kai duris uždaro.
Durų Rankenos įsitikinimai priklauso nuo to, kas ją paspaudžia.

Saulė

Iš apačios, tiesiog nuo žemės, akis spigina Saulė. Kas nutiko?
Ar gali būti, kad Saulė nusileido ant žemės?
Ne, tai ne Saulė, tai tik Šukė, tik mažytis stiklo gabalėlis.
Kažkas mano, kad pavasaris jai nė motais, kad ne jos reikalas dalyvauti visame tame pavasario šurmulyje.
Bet Šukė taip pat džiaugiasi pavasariu. Džiaugiasi, kaip moka.
Ir šis džiaugsmas daro ją panašią į Saulę :).

Autorius – F. Krivin, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Nedidelėje saloje šalia Japonijos mokslininkai tyrinėjo beždžionių elgesį.

Ant smėlio jie reguliariai paberdavo bulvių beždžionėms. Jos labai mėgo bulves, bet smėlis burnoje, žinoma, joms nepatiko.

Eksperimento pradžioje viena maža beždžionėlė atrado, kad bulves galima plauti upėje – tuomet nėra smėlio burnoje.

Ši beždžionėlė pradėjo nuolat plauti bulves, ir netrukus kitos jaunos beždžionėlės pasekė jos pavyzdžiu. Taip pat kai kurių jaunų beždžionėlių tėvai pasekė jų pavyzdžiu.

Tačiau plaunančių bulves beždžionių buvo labai mažai, o jų kiekis didėjo labai lėtai. Po kelerių metų jų vis dar buvo mažuma, lyginant su bendru jų skaičiumi saloje.

Bet vieną gražią dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – visos beždžionės pradėjo plauti bulves upėje! Maža to – tą patį pradėjo daryti ir kaimyninės salos beždžionės.

Netikėtai visos perėmė šį naują įgūdį, šį naują elgesio modelį. Tačiau tai įvyko ne per apmokymą ar pasikeitimą informacija.

Kai kurie mokslininkai, pažangūs mąstytojai ir metafizikai padarė išvadą, kad toks informacijos perdavimas gali vykti per “vieningą morfogenetinį“ arba “kolektyvinį kauzalinį“ lauką, kuris vienija visus vienos rūšies atstovus pasąmonės, arba pirminiame lygmenyje.

Manoma, kad yra dar didesni panašaus pobūdžio laukai, vienijantys visus įvairių rūšių laukus – tokiu būdu suvienijama visa Kūrinija.

Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad viskas, ką mes darome, veikia ir kitus – žmones, visas gyvybės rūšis ir Visatą.

Tai reiškia, kad kaskart, kai meilė mumyse stipresnė už neapykantą – mes didiname visos žmonijos meilės jėgą. Kiekvieną kartą, kai mes atleidžiame – mes lengviname visų žmonių atleidimo procesą.

Kiekvieną kartą, kai renkamės taiką, tarnystę visų labui ir kitus pozityvius veiksmus – mes palengviname ir kitų žmonių galimybę padaryti tokį patį pasirinkimą.

Tai reiškia, kad kiekviena mūsų mintis, žodis ar poelgis stiprina arba silpnina tam tikras visų mūsų savybes. Tai reiškia, kad iš tiesų visi mes esame Viena, o mūsų mintys, žodžiai ir elgesys formuoja tą vieningą bendrą lauką.

Nedidelė grupė daro poveikį visiems – kad pasikeistų visi, pakanka vienos nedidelės grupės pirminio impulso.

Jei norime gerų pokyčių – reikia pradinės grupės žmonių, kurie suvokia vienybės svarbą, vadovaujasi aukščiausiais žmogiškais principais ir savo darbais tarnauja bendram labui.

Ir tuomet vieną gražią dieną visi vyrai, moterys ir vaikai pabus su aiškiu suvokimu – kad visi mes esame Viena, kad turime rūpintis vieni kitais ir gamta, veikti visų labui…

Jums atrodo, kad tai neįmanoma? Tačiau kito būdo nėra. Tik būti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems…

(Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą)

Gero visiems savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Norai ir veiksmai

Visi mes norime, kad mus mylėtų tokius, kokie mes esame. Besąlygiškai.
Ir… tuo pačiu keliame kitiems daugybę reikalavimų ir pretenzijų.

Mintys (Ch. I. Chan)

Mintis brėžia gyvenimo liniją.
Mūsų dorybės gimsta iš meilės, o mūsų trūkumai – iš jos nebuvimo.
Tyras gyvenimas ir tyra sąžinė – lyg du sielos sparnai.
Visuose mūsų veiksmuose turi būti pusiausvyra; būti pernelyg aktyviu arba pasyviu – vienodai blogai.
Yra tik vienas Mokytojas – Kūrėjas; visi mes Jo mokiniai.
Išmintis ne žodžiuose, o supratime.
Jei mumyse disharmonija, tai kaip mes galime skleisti harmoniją?..
Meilė gimsta harmonijoje, o iš harmonijos gimsta grožis.

Nesimėtykime purvais

Jei meti į žmogų purvą – atmink, kad jis iki jo gali nenukristi.
O ant tavo rankų pasiliks…

Apie stabilumą (B. Strugackis)

Stabilumas stabilumui nelygu.
Yra stabilus judėjimas link progreso, žinių ir įgūdžių kaupimo, tobulėjimo.
Yra ir stagnacijos stabilumas – užsistovėjimo, pelkės, socialinio puvimo.
Demokratinių principų atsisakymas automatiškai veda į autoritarizmą, o tai reiškia – į stabilią stagnaciją.
Autoritarizmas nekenčia permainų. Jokių.
Todėl, kad kiekviena naujovė yra kūrimas kažko, ko dar nebuvo – o tai autoritarizmui tolygu mirčiai.
Būtent dėl to bet koks autoritarizmas pasmerktas: net prieš savo norą ir pagrindinį tikslą (išsaugoti save be pasikeitimų) jis priverstas… keistis, – arba tapti socialiniais griuvėsiais.
Nes, žinoma, keičiasi viskas. Tai dėsnis… Nors ir lėtai, bet stabiliai keičiasi!

Apie požiūrio tašką (A. Pintas)

Požiūrio taškas nulemia mūsų gyvenimo patirtį.
Jei susitapatiname su požiūrio tašku – jo pakeisti negalime.
Keisdami požiūrio tašką, mes keičiame savo nuostatas apie tai, kas vyksta.
Jei norime pakeisti savo realybę – turime keisti požiūrio tašką.

Išmintis (O. Nolan)

Tą dieną, kai vaikas supranta, kad suaugusieji nėra tobuli, jis tampa paaugliu;
Tą dieną, kai jis jiems atleidžia, jis tampa suaugusiu;
Tą dieną, kai jis atleidžia sau, jis pasidaro išmintingu.

O juk iš tiesų…

– Kai norime išgirsti kažką protingo – mes patys pradedame kalbėti;
– Protingais vadiname tuos žmones, kurie su mumis sutinka;
– Charakteris, kurį vadiname maloniu, susideda iš mandagumo ir falšo;
– Patirtis yra tai, ką gauni, kai negavai ko norėjai;
– Kančia užgrūdina tik stiprius, silpnus ji padaro dar silpnesniais;
– Niekas taip nenuveda į kraštutinumus, kaip aukso vidurio paieškos;
– Nori gražiai kalbėti – išmok gražiai galvoti…

Apie džiaugsmą (N. D. Walsh)

Džiaugsmas – tai save išreiškiantis pats gyvenimas!
Tai, ką jūs vadinate džiaugsmu – yra laisvas gyvenimo energijos tekėjimas.

Visada yra išeitis

Išeities nėra, kai nežinai – ko nori.

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Prieš vėją

Kaip dažnai žmonės kenčia dėl to, kad visas pasaulis prieš juos nusiteikęs.

Kad šalti vėjai pučia tiesiai jiems į veidą.

Ir žemė po kojomis įkaitinta taip, kad neįmanoma ant jos išstovėti.

Žmonės jaučiasi lyg menki žvirbliukai.

Žvirbliams trukdo skristi menkiausias vėjas.

Bet nėra žvirbliams ramybės ir ant žemės – juk ten jų tyko gyvenimo dykumos įkaitinti akmenys…

Ar kada turėjai tokį žvirblišką gyvenimo pojūtį?..

Yra toks paukštis – Albatrosas.

Jo didžiuliai sparnai geriausiai pritaikyti skraidyti būtent PRIEŠ VĖJĄ.

Savo 4-ių metrų sparnus Albatrosas sumaniai pritaiko skriedamas į viršų su priešpriešiniais vėjais.

Įsivaizduoji?! Šis paukštis geriausiai skraido ir kyla aukštyn būtent PRIEŠ VĖJĄ!!!

Ir tam beveik neeikvoja raumenų jėgos!

Gamta išmintinga…

O kas nėra girdėjęs apie Erelius?

Ar žinai, kad Erelis kyla į viršų panaudodamas karštą orą!

TAIP! Būtent įkaitinta žemė – po kurią taip skausminga striksėti žvirbliams, suteikia energiją Erelio skrydžiui!

Gamta išmintinga.

Tu supranti, link ko aš vedu?..

Galbūt, reikalas tame, kad tu gyveni NE SAVO gyvenimą?

Nuo pat vaikystės atsidūręs žvirblių pasaulyje, tu stengiesi gyventi kaip jie…

Ir vengi vėjų…

Tačiau gali būti, kad tu – Albatrosas?

Ir vėjai – TAVO STICHIJA?..

Jie suteiks tau jėgų, tereikia drąsiai žengti link jų žingsnį!

O gal tu Erelis?

Ir įkaitinta žemė tau padeda sklandyti karšto oro srovėmis?

Gamta išmintinga, joje nieko nebūna šiaip sau!

Argi ne sutapimas, kad tokie stiprūs ir gražūs paukščiai, kaip Erelis ir Albatrosas gali skraidyti tik nepalankiomis žvirbliams sąlygomis? 😉

Jei tavo gyvenimas sudėtingas – gali būti, kad tu tiesiog gyveni SVETIMĄ gyvenimą?

Galbūt, visi sunkumai – tai tik TAVO JĖGOS SROVĖS?

Tu bėgi nuo jų, o reikia tiesiog išmokti jomis naudotis?..

Galbūt, kai sako: “Nebūtų laimės, bet nelaimė padėjo“, – nesupranta, kad tiesiog pavyko pabalnoti vėjus ir įkaitintas žemės sroves?

Pakaks niurgzti!

Pakaks skųstis!

Pakaks vangiai ir niūriai vilktis karštomis dykumomis, tempiant paskui save didžiulius sparnus!

Šie sparnai tau duoti skrydžiui! Sėkmei! Laimei!

Tereikia juos išskleisti ir drąsiai žengti žingsnį į priekį.

Į priekį, į vėjus.

Ir tada – šiltas oras apglėbs tave… ir tu pradėsi SKRISTI!

—–

Ir dar vienas trumpas laiškas – Apie tave vėl parašė skundą!

Sveikas!

Didingi darbai, galimi pasiekimai ir milžiniški siekiai surašė apie tave bendrą skundą.

Laurų vainikai ir medaliai rašo nusiskundimus tavimi.

Nuopelnai rašinėja apie tave nebūtus dalykus.

Visa ši publika tvirtina, kad tu verti juos savęs laukti :(.

Meluoja?

Ar?…….

—–

Dėkoju Kūrinijai už leidimą išversti ir publikuoti šiuos nuostabius laiškus! 🙂

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio!! 😀

Žinių nauda ir dvasingumas (Šri Tatchata)

Yra žmonių, kurie metų metais “praktikuoja dvasingumą“, tačiau jų gyvenime iš esmės nieko nesikeičia.
Kai kurie iš jų cituoja įvairius mokymus, gali aptarti filosofijos kryptis, gali skaityti apie tai ilgas paskaitas. Jų protai pripildyti mentalinėmis koncepcijomis.
Jei dvasinės žinios nedidina jūsų meistriškumo ir nesuteikia jėgų įveikti gyvenimo negandas – tuomet jos nepasiekė tikslo.
Vienintelis kriterijus, leidžiantis spręsti ar buvo panaudotos žinios pagal paskirtį – tai palaipsninis kančios mažėjimas kasdieniniame žmogaus gyvenime, kai jis vis giliau jaučia ramybę, džiaugsmą ir meilę.

Tik akimirka (Ramta)

Kiek laiko reikia žmogui, kad jis taptų laimingas? – Kai tik jis pagalvoja apie laimę, jis tuoj pat pradeda švytėti.
O kiek laiko reikia, kad žmogus nusimintų? – Kai tik žmogus pagalvoja apie tai, kas jį skaudina, jis nusimena.
Viskas vyksta akimirksniu.
Kodėl tuomet vėl ir vėl galvojate apie tai, kas jus skaudina?

Vidinis ir išorinis (Viktorianas)

Išorinė forma kaip veidrodis atspindi vidinę esmę.
Pažink save vidinį – suprasi save išorinį.
Be vidinės švaros sąlytis su išoriniu – problematiškas.
Bet koks išorinis blizgesys visada išblėsta.
Jei žmogui išorėje visko reikia – reiškia, viduje jis nieko neturi.
Harmonija ateina iš vidaus. Neieškokite išorėje.

O tu?..

Yra žmonės, kurie sėja tamsą, griūtį ir chaosą.
Yra žmonės, kurie sėja šviesą, teisingumą ir ramybę.
Ką šiandien pasėsi – rytoj patirs tavo vaikai, anūkai ir visi Žemės žmonės..
Taigi: ką sėji tu?

Buda apie tinginystės atmainas

Yra trys tinginystės rūšys:

Pirmoji – įprasta tinginystė, kuri visiems pažįstama: kai nieko nenorime daryti, kai renkamės neveiklumą, pasyvumą.

Antroji – neteisingo savęs suvokimo pojūtis, mąstymo tinginystė, kai mąstymas sąlygoja neveiklumą: “aš nieko negaliu padaryti, man nesigaus“ ir panašiai.

Trečioji – pastovus užsiėmimas įvairiais reikalais, bėgant nuo vidinės tuštumos ir susitikimo su savimi. Toks nuolatinis “užimtumas“ laikomas geru bruožu. Bet nuo savęs nepabėgsi… Tai – dvasinio augimo vengimas ir stabdymas, todėl skaitoma viena klastingiausių tinginystės rūšių.

Tiesa padaro mus tikrais

Kad tiesa išlaisvintų:

1. Pradėk sakyti tiesą sau apie save.
2. Paskui – tiesą sau apie kitus.
3. Toliau – tiesą apie save kitiems.
4. Po to – tiesą kitiems apie juos pačius.
5. Ir, pagaliau – tiesą visiems apie viską.

Ir tik tokiu eiliškumu – tuomet Tiesa padarys tave tikru. Visą pasaulį padarys tikru.

Visiems saulėtos nuotaikos, gražaus savaitgalio! 🙂

Sąmoningumas (Ošo)

Vienintelė nuodėmė – mieganti sąmonė.
Vienintelė dorybė – sąmoningumas.
Tai, ką darome su miegančia sąmone – nuodėmė.
Tai, ką galima padaryti esant sąmoningu – dorybė.
Neįmanoma nužudyti, jei esi sąmoningas; neįmanoma apskritai jokia prievarta, jei esi sąmoningas.
Neįmanoma vogti, kankinti, jei yra sąmoningumas.
Tik tuomet, kai viešpatauja mieganti sąmonė, jos tamsoje visos blogybės įsibrauna į žmogų.

Trumpa pasaka apie Platų Akiratį

Kartą gyveno Platus Akiratis.
Bet mama jam nuolat sakė: “Nustok skrajoti padebesiais“.
O mokykloje reikalavo viską mokytis nuo… iki. Ir tik taip, kaip parašyta.
Ir Akiratis vis siaurėjo, siaurėjo, kol nevirto Tašku. Požiūrio Tašku.

Visuma (M. Gandis)

Žmogus negali teisingai elgtis vienoje savo gyvenimo srityje, jei neteisingai elgiasi kitose.
Gyvenimas – nedaloma Visuma.

Svarbūs klausimai ir atsakymai (Simeon Afonskij)

Koks gebėjimas rečiausias? – Gebėjimas dalintis.
Koks gebėjimas geriausias? – Gebėjimas atleisti.
Koks gebėjimas sunkiausias? – Gebėjimas tylėti.
Koks gebėjimas svarbiausias? – Gebėjimas klausti.
Koks gebėjimas reikalingiausias? – Gebėjimas klausytis.
Koks įprotis nemaloniausias? – Skandalingumas.
Koks įprotis žalingiausias? – Plepumas.
Koks žmogus stipriausias? – Tas, kuris sugeba suvokti Tiesą.
Koks žmogus silpniausias? – Tas, kuris save laiko pačiu stipriausiu.
Koks žmogus išmintingiausias? – Kuris klausosi savo širdies.
Koks prisirišimas pavojingiausias? – Prisirišimas prie savo kūno.
Koks žmogus skurdžiausias? – Tas, kuris labiausiai myli pinigus.
Kuris žmogus arčiau Dievo? – Geraširdis.
Kaip įveikti bėdą? – Džiaugsmu.
Kaip įveikti kančią? – Kantrybe.
Koks sveikos dvasios požymis? – Tikėjimas.
Koks sergančios dvasios požymis? – Beviltiškumas.
Koks neteisingų veiksmų požymis? – Dirglumas.
Koks gerų darbų požymis? – Taika širdyje.
Koks žmogus yra miręs gyvas? – Abejingas.
Koks žmogus amžinai gyvas? – Mylintis žmones.

Viskas tavyje (Č. Chilling)

Kosminė ironija: toji tavo dalis, kuri sukuria problemas, kartu yra ir ta pati dalis, kurios tu šaukiesi tų problemų sprendimui.

Šypsena – universali “kalba“

Visi pasaulio žmonės ją supranta.
Visi pasaulio žmonės šypsosi “viena kalba“ :D..

Viskas paprasta

Ilgitės ko nors? – Paskambinkite.
Norite susitikti? – Pasikvieskite.
Norite supratimo? – Paaiškinkite.
Turite klausimų? – Klauskite.
Kažko nemėgstate? – Pasakykite apie tai.
Norite kažko? – Paprašykite.
Mylite? – Pasakykite apie tai.
Neapsunkinkite savo gyvenimo. Gyvenkite paprastai!

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Tam tikru metų laiku mes genime nudžiuvusias arba nereikalingas medžių ir krūmų šakas mūsų sode.

Kodėl mes tai darome? Dėl kelių priežasčių.

Mes žinome, kad jei paliksime nesveikas ir nudžiuvusias augalo dalis – jį gali pažeisti įvairūs grybeliai ir medžių ligos.

Mes taip pat suprantame, kad augalų gyvybinė energija priklauso nuo saulės šviesos, vandens ir mineralų kiekio.

Todėl tam tikrose augalo vietose reguliuojame augimą taip, kad jis augintų ne tik lapus, bet ir gėles bei vaisius.

Taip ir mes: kaip dvasinės būtybės, esame atsakingi už savo dvasios, proto ir kūno sodą.

Jei paliekame nereikalingą balastą savyje – tampame pažeidžiami, neatsparūs ligoms ir problemoms.

Toks balastas mūsų viduje yra kūno toksinai, o taip pat seni įpročiai arba mąstymo būdas. Visa tai galima ir reikia “nugenėti“.

Jei nestabdysime savo augimo neperspektyviomis kryptimis, tai didžioji mūsų energijos dalis bus išeikvota veiksmams, kurie labai tolimi nuo mūsų tikrųjų tikslų ir norų.

Visi mes norime taikos, meilės ir dvasinio augimo.

Bet jei kūnas ir protas keroja visai priešingomis kryptimis, tai mes neturėsime nei laiko, nei energijos, kad išaugintume dvasinio gyvenimo gėles ir vaisius.

Pašalindami iš savo gyvenimo viską, kas atgyveno ir yra nenaudinga, mes suteikiame galimybę sužydėti slypintiems mumyse talentams ir jausmams.

Žvilgtelėkime atidžiau į mūsų kūno ir proto “šakas“ ir pašalinkime nereikalingus įpročius ir veiksmus, kuriems mes eikvojame savo laiką, mintis, energiją, ir kurie neleidžia mums sužydėti ir tapti nuostabiais dvasingais žmonėmis.

Taigi – ką reikia “genėti“ jūsų dvasios sode?

Autorius – R. E. Nadžemi

Saulėto savaitgalio!! 🙂

Meilė (Premananda)

Tikroji Meilė tiesiog yra. Tikroji Meilė dovanoja save.
Tikroji Meilė – tavo prigimtis.
Kai tu gyveni pagal savo tikrąją prigimtį, tu ir esi Meilė.
Štai kas yra Tikroji Meilė.

Laikas sodinti obelis (S. Lazarevas)

Iškėlimas savęs virš kitų, arba menkumo jausmas galimas tuomet, kai žmogus turi mažai energijos.
Pabrėždamas savo išskirtinumą, žmogus bando parodyti, kad turi daugiau energijos už kitus.
Tas, kuris gyvena širdimi ir meile, neturi poreikio demonstruoti savo energiją. Jis tiesiog kiekvieną sekundę ją kuria.
Vienas žmogus laiko rankose obuolį ir giriasi, kad jis didesnis, nei pas kitus.
O kitas sodina obelį ir renka derlių, su šypsena stebėdamas pirmąjį…

Visa ko išraiška (Nežinomas autorius)

Kūrėjas miega kiekviename akmenyje, regi sapnus kiekviename augale, juda kiekviename gyvūne ir nubunda žmonijoje.

Išsilaisvinimas (Šri Tatchata)

Žmogus gali pakilti iki Kūrėjo lygmens. Jis turi neįtikėtiną potencialą!
Gyvūnų gyvenime yra 4 esminiai dalykai: valgis, miegas, baimė, dauginimasis.
Ir daugelio žmonių gyvenimas šiuo metu į tai susiveda. Ir žmonės dėl to kenčia (skirtingai nei gyvūnai).
Problema egoizme ir siaurame požiūryje. Turime nusimesti ribojančius sąmonę pančius ir praplėsti savo matymą.
Žmonėms būtina pradėti augimo procesą – link meilės, dvasios harmonijos ir vienybės.
Žmogaus jėga ir atsakomybė – vienybėje su visa gyvybe Žemėje, jis turi būti Meilės Šaltiniu.

Meilė viską gali (Šri S. Sai Baba)

Neapykantą lengva įveikti meile,
aistrą – išmintimi,
melą – tiesa,
pyktį – gėriu,
godumą – dosnumu.

Apie valdymą ir kūrybą (N. D. Walsch)

Didžioji dauguma žmonių dar neišmoko naudotis valdžia.
Dabar pripažįstamas “žmonių valdymo“ modelis, o turėtume vadovautis “valdymo su žmonėmis“ modeliu.
Atminkite: valdžios tikslas ne valdyti, o kurti.
Kai valdžios žmonės imasi valdyti, jie nieko nesukuria.
Štai kodėl taip sunkiai sekasi valdymo manija apsėstiems žmonėms.
Valdymas yra kūrybos priešas. O valdomos kūrybos samprata – tikras nesusipratimas.
Tikra laisvė, tikra valdžia ir tikra kūryba yra viena. Tai Dievo būsena.
Ir žmonių būsena, tik jie to nežino.
Todėl niekas, kas nėra tikra laisvė, nėra “visuomenės interesas“. Tai yra valdžios interesas.

“Ego“ spąstai (E. Tolle)

Įprastas ir žaibiškas “ne“ stiprina “ego“. “Taip“ – silpnina jį.
Tavo susitapatinimas su forma ir su “ego“ nepakenčia net minties apie nusileidimą.

Iš Proto į Širdį (D. Melchizedek)

Senovėje žmonės gyveno Širdimi. Kadaise mes nupuolėme iš Širdies į Protą.
Dabar beveik visi žmonės planetoje gyvena Protu. Ir tai sukėlė didelę problemą, nes mes negyvename Širdimi ir mūsų niekas nejaudina.
Tiems, kas gyvena Protu, reikalingos tik materialios vertybės – ir tokia sąmonė yra bėdoje.
Mums reikia prisiminti tai, ką praradome – gyvenimą Širdimi, kai Protas paklūsta Širdžiai.
Širdyje yra viskas: meilė, tiesa, harmonija, protėvių išmintis, moralės dėsniai ir ryšys su kitomis Širdimis… Joje yra viskas, ko reikia žmogaus augimui ir transformacijai.
Didysis Pakilimas į aukštesnę sąmonę, kurio visi taip laukia, ir yra perėjimo iš Proto į Širdį procesas.

Gražaus visiems savaitgalio! 🙂

Mūsų dvasinį augimą ir realybės suvokimą galime palyginti su vaizdu, kuris atsiveria pro daugiaaukščio namo langus.

Įsivaizduokite, kad gyvenate pusrūsyje, iš kur vaizdas į gatvę gan ribotas. Jūs matote tik praeivių kojas. Matote siaurą vaizdą – tik tai, kas vyksta prieš pat jūsų langus.

Be to, jūs matote tik mažus epizodus. Jūsų matymo perspektyva apribota.

Po kiek laiko jūs persikeliate į pirmąjį šio pastato aukštą. Iš ten jūs jau matote platesnį gatvės vaizdą.

Jūs matote daugiau, galite pažvelgti į abi puses. Aiškiai matote, kas vyksta prieš jus. Jūs matote tą pačią realybę, tik iš didesnės perspektyvos.

Praeina dar kiek laiko, ir jūs pakylate į antrą aukštą, paskui į trečią, į ketvirtą. Su kiekvienu persikėlimu į viršų vaizdas pro langą darosi vis platesnis ir matymo perspektyva vis auga.

Įvykiai gatvėje (tie patys, kuriuos matėte, kai žiūrėjote iš apačios į viršų iš pusrūsio), pasidarė smulkūs, nereikšmingi ir netraukia jūsų dėmesio.

Ir štai jūs jau viršutiniame aukšte, iš kur atsiveria platus panoraminis vaizdas.

Perspektyva įspūdinga. Tai, kas vyksta apačioje, gatvėje, daugiau niekaip jūsų neįtakoja.

Iš aukštai jūs matote visas puses, matote iš kur ir kur link juda žmonės ir mašinos. Jūs geriau suprantate jų judėjimo kryptį ir tikslą.

Matymas iš aukščiau leidžia suprasti viską geriau, nei anksčiau.

O kokiame savo dvasinio augimo aukšte dabar jūs gyvenate?

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems linkiu gražaus ir saulėto savaitgalio! 🙂