Iš Proto į Širdį

Meilė (Premananda)

Tikroji Meilė tiesiog yra. Tikroji Meilė dovanoja save.
Tikroji Meilė – tavo prigimtis.
Kai tu gyveni pagal savo tikrąją prigimtį, tu ir esi Meilė.
Štai kas yra Tikroji Meilė.

Laikas sodinti obelis (S. Lazarevas)

Iškėlimas savęs virš kitų, arba menkumo jausmas galimas tuomet, kai žmogus turi mažai energijos.
Pabrėždamas savo išskirtinumą, žmogus bando parodyti, kad turi daugiau energijos už kitus.
Tas, kuris gyvena širdimi ir meile, neturi poreikio demonstruoti savo energiją. Jis tiesiog kiekvieną sekundę ją kuria.
Vienas žmogus laiko rankose obuolį ir giriasi, kad jis didesnis, nei pas kitus.
O kitas sodina obelį ir renka derlių, su šypsena stebėdamas pirmąjį…

Visa ko išraiška (Nežinomas autorius)

Kūrėjas miega kiekviename akmenyje, regi sapnus kiekviename augale, juda kiekviename gyvūne ir nubunda žmonijoje.

Išsilaisvinimas (Šri Tatchata)

Žmogus gali pakilti iki Kūrėjo lygmens. Jis turi neįtikėtiną potencialą!
Gyvūnų gyvenime yra 4 esminiai dalykai: valgis, miegas, baimė, dauginimasis.
Ir daugelio žmonių gyvenimas šiuo metu į tai susiveda. Ir žmonės dėl to kenčia (skirtingai nei gyvūnai).
Problema egoizme ir siaurame požiūryje. Turime nusimesti ribojančius sąmonę pančius ir praplėsti savo matymą.
Žmonėms būtina pradėti augimo procesą – link meilės, dvasios harmonijos ir vienybės.
Žmogaus jėga ir atsakomybė – vienybėje su visa gyvybe Žemėje, jis turi būti Meilės Šaltiniu.

Meilė viską gali (Šri S. Sai Baba)

Neapykantą lengva įveikti meile,
aistrą – išmintimi,
melą – tiesa,
pyktį – gėriu,
godumą – dosnumu.

Apie valdymą ir kūrybą (N. D. Walsch)

Didžioji dauguma žmonių dar neišmoko naudotis valdžia.
Dabar pripažįstamas “žmonių valdymo“ modelis, o turėtume vadovautis “valdymo su žmonėmis“ modeliu.
Atminkite: valdžios tikslas ne valdyti, o kurti.
Kai valdžios žmonės imasi valdyti, jie nieko nesukuria.
Štai kodėl taip sunkiai sekasi valdymo manija apsėstiems žmonėms.
Valdymas yra kūrybos priešas. O valdomos kūrybos samprata – tikras nesusipratimas.
Tikra laisvė, tikra valdžia ir tikra kūryba yra viena. Tai Dievo būsena.
Ir žmonių būsena, tik jie to nežino.
Todėl niekas, kas nėra tikra laisvė, nėra “visuomenės interesas“. Tai yra valdžios interesas.

“Ego“ spąstai (E. Tolle)

Įprastas ir žaibiškas “ne“ stiprina “ego“. “Taip“ – silpnina jį.
Tavo susitapatinimas su forma ir su “ego“ nepakenčia net minties apie nusileidimą.

Iš Proto į Širdį (D. Melchizedek)

Senovėje žmonės gyveno Širdimi. Kadaise mes nupuolėme iš Širdies į Protą.
Dabar beveik visi žmonės planetoje gyvena Protu. Ir tai sukėlė didelę problemą, nes mes negyvename Širdimi ir mūsų niekas nejaudina.
Tiems, kas gyvena Protu, reikalingos tik materialios vertybės – ir tokia sąmonė yra bėdoje.
Mums reikia prisiminti tai, ką praradome – gyvenimą Širdimi, kai Protas paklūsta Širdžiai.
Širdyje yra viskas: meilė, tiesa, harmonija, protėvių išmintis, moralės dėsniai ir ryšys su kitomis Širdimis… Joje yra viskas, ko reikia žmogaus augimui ir transformacijai.
Didysis Pakilimas į aukštesnę sąmonę, kurio visi taip laukia, ir yra perėjimo iš Proto į Širdį procesas.

Gražaus visiems savaitgalio! 🙂

Reklama

11 minčių apie „Iš Proto į Širdį“

  1. “Jauna panelė klausia Dievo:
    – Seksas be meilės – tai nuodėmė?
    – Ir ko gi jūs visi prisikabinote prie to sekso! Viskas, ką darote be meilės yra nuodėmė.“

    Manau su meile reikėtų daryti viską:). Verdi vaikams košę – su meile; laistai gėles – su meile; skaldai malkas – su meile; statai namą – su meile; planuoji atostogas – su meile; lauki sugrįžtančio – su meile; skubi namo – irgi su meile:))) Galima netgi indus plauti ir pyktis su meile:))
    Tačiau tai nerealu. Daug ką darome automatiškai, iš pareigos, “nes reikia“ arba “privalau“, bet kuo daugiau dalykų žmogus savo gyvenime daro su meile, tuo laimingesnis jis pats ir aplinkiniai.

    Geros dienos:))
    Vladas

    Patinka

  2. Labas rytas 🙂

    Ačiū, Vladai, už puikią istoriją – trumpai ir aiškiai.. Ir už tavo gražias mintis 🙂 .

    Įdėsiu ir aš tekstą į temą:

    MEILĖS JĖGA

    Pareiga be meilės padaro žmogų irzlų.
    Atsakomybė be meilės daro žmogų tiesmukišku.
    Teisingumas be meilės padaro žmogų žiauriu.
    Tiesa be meilės paverčia žmogų negailestingu kritiku.
    Auklėjimas be meilės padaro žmogų bejausmiu.
    Protas be meilės daro žmogų gudriu.
    Meilumas be meilės padaro žmogų veidmainiu.
    Tvarka be meilės daro žmogų priekabiu.
    Kompetencija be meilės padaro žmogų nuobodžiu.
    Valdžia be meilės paverčia žmogų smurtautoju.
    Garbė be meilės padaro žmogų pasipūtusiu.
    Turtas be meilės daro žmogų gobšu.
    Tikėjimas be meilės paverčia žmogų fanatiku..

    Vida, AČIŪ už tokį gražų palinkėjimą! 🙂 Ir jums šilčiausių palinkėjimų puokštė! 🙂

    Solveiga, įdomi mintis.. Manau, iš proto į niekur yra išprotėjimas, o iš proto į širdį – absoliutus Gėris :).

    Visiems saulėtos nuotaikos! 🙂

    Patinka

  3. O kaip pasiekti, kad gyventumėme Širdimi, o ne Protu? Nėra taip paprasta, mūsų to niekas nemokė. Per vieną akimirką mes, manau, nepasikeisime.

    Pats papasakosiu iš savo patirties, kaip man sekasi tai daryti. Aš visą gyvenimą negyvenau Širdimi, o gyvenau Protu. Kažkuriame nesename gyvenimo etape pradėjau labai domėtis dvasiniais dalykais į šoną nustumdamas materialinius, daug gavau informacijos, mano Protas tą informaciją apdorojo ir priėmė. Dabar esu tame etape, kai mano vidinis Aš turi dažnai man priminti, kad viskas, kas mane supa, yra viena, ir kad jeigu aš kažko nemyliu, tai aš nemyliu ir savęs. Todėl bandau su meile žiūrėti ir į valkatą, ir į saulėgražas autobuse spjaudantį jaunuolį, ir į gatve lekiantį “Šumacherį“. Prisipažinsiu, tai sekasi sunkiai. Netgi bandau taikyti Šičko metodą, ir neapykantą keičiu meile 🙂 Aišku, man žymiai lengviau yra su meile plauti indus, kasti daržą ir laistyti gėles – tam daug pastangų nereikia, gaunasi beveik natūraliai 🙂

    oposumas 🙂

    Patinka

  4. Neapykantą keisti meile…Kai kuriais atvejais atrodo, kad tai neįmanoma, bet jei pavyksta – rezultatas neįtikėtinas.
    Vaizdelis iš mano patirties. Tiesiog nekenčiau savo girtaujančio vyro, pyktis “sprogdino“ iš vidaus, nes tas žmogus žalojo mano gyvenimą. Taip truko apie dešimtmetį…Pasistengiau įsiteigti…Žinoma persiprogramavimui reikėjo laiko, reikėjo širdies…
    Šiuo metu jau pusmetis, kai vyras negeria, o svarbiausia – aš “nesusprogusi“:))
    Protas sako, kad tai dar nėra istorijos pabaiga, bet širdis džiūgauja:))

    Patinka

  5. Labas rytas 🙂

    oposumai, radai savo keitimosi būdą, ir tai svarbiausia. Pagrindinis dalykas – taikyti tai praktiškai. Ir, žinoma, manau, kad pastebėjai skirtumą – kai į viską žiūri iš Širdies pozicijos, ir kai – iš Proto pozicijos.

    Protas yra tarsi mūsų vidinis “tvarkdarys“ – jis viską sumuoja, daro išvadas, dėlioja į lentynėles. Tai iš tiesų labai reikalingas ir galingas įrankis, bet.. turi jis būti lyg kanceliarijos darbuotojas, bet ne Viršininkas ;).. Kai “valdo Širdis“, – Protas tiesiog nepamainomas, padėjėjas – tuomet žmogus Išmintingas :)..

    Aišku, pradžioje nėra paprasta “perduoti“ valdymą Širdžiai, nes mes nuo mažens mokomi vadovautis Protu.. bet kai įpranti gyventi Širdimi, ir į viską žiūri iš Širdies pozicijos – viskas stojasi į savo vietas ir pasidaro paprasta :)..

    Pinavija, dėkoju, kad pasidalinote savo nelengva patirtimi.. Jūs labai tiksliai aprašėte tai, ką jautėte, ir gerai apibūdinote – “Neapykantą keisti meile… Kai kuriais atvejais atrodo, kad tai neįmanoma, bet jei pavyksta – rezultatas neįtikėtinas.“

    Taip ir yra: mums tiesiog įkalta, kad turime kovoti, reikšti nepasitenkinimą, stumdytis, reikalauti, perdarinėti savaip.. Toks elgesys gimdo visą paletę negatyvių emocijų, ir nors rezultas dėl tokio elgesio negali būti geras, jis visada negatyvus, bet mes vis vien ir toliau reikalaujame, kovojame..

    Ir kol vieną dieną nepavargstame nuo tokio elgesio ir neateina išganinga mintis, kad tai ne tik nepadeda, bet ir blogina situaciją, ir kad reikia bandyti kitaip.

    Man gyvenimas taip pat parodė, kad negatyviai elgdamiesi ar negatyviai reaguodami mes visada toliau tęsiame negatyvumo estafetę, nors iš Proto pozicijos tai gali atrodyti teisinga.

    Ir štai kai pradedame į viską žiūrėti iš Širdies, Meilės, Vienybės pozicijos – viskas pradeda atrodyti kitaip, ir mes patys pradedame elgtis kitaip – nustojame būti negatyvumo šaltiniu ir tampame harmonijos šaltiniu 🙂 ..

    Pinavija, jūsų Širdis džiūgauja, nes Žino: dabar viskas tik į Gera… 🙂

    Gražios dienos! 🙂

    Patinka

  6. Sveiki visi:)

    Man atrodo, labai svarbu suprasti iš kur mūsų gyvenime atsiranda pyktis ir neapykanta.
    NLP fanai teigia, kad už savo emocijas esame atsakingi tik mes patys. Man tokia kategoriška nuomonė nėra visiškai priimtina. Manau emocijos (tame t. ir neigiamos) atsiranda kai išaiškėja skirtumas tarp mūsų lūkesčių ir realybės. Taigi iš dalies dėl mūsų jausmų esam kalti patys (nes turėjom kažkokius lūkesčius, kurie nepasitvirtino). Kita vertus antra emocijos atsiradimo priežastis – tai aplinka ar žmonės, kurie nepateisino mūsų “teisėtų lūkesčių“. Kabutės todėl, kad lūkesčių teisėtumas – labai slidus klausimas.

    Plačiau apie tai:
    http://saviugdosklubai.lt/2012/08/15/ar-aplinka-kalta/

    Geros dienos:)

    Patinka

  7. Labas, Vladai 🙂

    Ačiū už nuorodą.

    O apie emocijas – manau, jei emocijos yra mano, tai tik aš galiu su jomis tvarkytis arba nesitvarkyti. Išmokti valdyti emocijas, yra labai svarbus gebėjimas. Nes kas valdo mūsų emocijas, tas valdo ir mus. Jei nevaldome savo emocijų – per jas mus valdys kiti.. Taip yra, tuo įsitikinau ir pati.

    Čia pasakojimas į temą:

    Tik tai, ko reikia

    Prie savo namų sėdėjo Mokytojas ir jo mokinys. Prie jų priėjo žmogus ir ėmė bartis bei šaukti ant Mokytojo. O Mokytojas ramiai sėdėjo ir žvelgė į tolumą. Pusvalandį žvelgė į tolumą, valandą.. Pabodo svečiui tuščiai šūkauti, ir, numojęs ranka, jis išėjo.
    Mokinį labai nustebino toks Mokytojo elgesys:
    – Mokytojau! Kodėl jūs taip ramiai sėdėjote? Juk jūs vienu smūgiu galėjote pastatyti į vietą šį įžūlų žmogų!..
    Mokytojas į tai tik šyptelėjo:
    – Atsakyk man: ką tu darai, jei tau duoda kažką, bet tau to nereikia?
    – Aš to neimu!
    – Štai ir aš nepaėmiau, – atsakė Mokytojas.

    O apie lūkesčius – manau, žymiai geriau pasikalbėti apie juos su žmogumi, nei slaptai laukti, kol jis perskaitys mano mintis ir pradės viską pagal sąrašą vykdyti.. Apskritai, mano manymu, niekas neturi pildyti tai, ko mes norime – juk dažniausiai tie lūkesčiai yra egoistiški.. o kas gi gali būti laimingas, tarnaudamas kitam ir vykdydamas jo norus? 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s