Laiškai nuo Kūrinijos

Prieš vėją

Kaip dažnai žmonės kenčia dėl to, kad visas pasaulis prieš juos nusiteikęs.

Kad šalti vėjai pučia tiesiai jiems į veidą.

Ir žemė po kojomis įkaitinta taip, kad neįmanoma ant jos išstovėti.

Žmonės jaučiasi lyg menki žvirbliukai.

Žvirbliams trukdo skristi menkiausias vėjas.

Bet nėra žvirbliams ramybės ir ant žemės – juk ten jų tyko gyvenimo dykumos įkaitinti akmenys…

Ar kada turėjai tokį žvirblišką gyvenimo pojūtį?..

Yra toks paukštis – Albatrosas.

Jo didžiuliai sparnai geriausiai pritaikyti skraidyti būtent PRIEŠ VĖJĄ.

Savo 4-ių metrų sparnus Albatrosas sumaniai pritaiko skriedamas į viršų su priešpriešiniais vėjais.

Įsivaizduoji?! Šis paukštis geriausiai skraido ir kyla aukštyn būtent PRIEŠ VĖJĄ!!!

Ir tam beveik neeikvoja raumenų jėgos!

Gamta išmintinga…

O kas nėra girdėjęs apie Erelius?

Ar žinai, kad Erelis kyla į viršų panaudodamas karštą orą!

TAIP! Būtent įkaitinta žemė – po kurią taip skausminga striksėti žvirbliams, suteikia energiją Erelio skrydžiui!

Gamta išmintinga.

Tu supranti, link ko aš vedu?..

Galbūt, reikalas tame, kad tu gyveni NE SAVO gyvenimą?

Nuo pat vaikystės atsidūręs žvirblių pasaulyje, tu stengiesi gyventi kaip jie…

Ir vengi vėjų…

Tačiau gali būti, kad tu – Albatrosas?

Ir vėjai – TAVO STICHIJA?..

Jie suteiks tau jėgų, tereikia drąsiai žengti link jų žingsnį!

O gal tu Erelis?

Ir įkaitinta žemė tau padeda sklandyti karšto oro srovėmis?

Gamta išmintinga, joje nieko nebūna šiaip sau!

Argi ne sutapimas, kad tokie stiprūs ir gražūs paukščiai, kaip Erelis ir Albatrosas gali skraidyti tik nepalankiomis žvirbliams sąlygomis? 😉

Jei tavo gyvenimas sudėtingas – gali būti, kad tu tiesiog gyveni SVETIMĄ gyvenimą?

Galbūt, visi sunkumai – tai tik TAVO JĖGOS SROVĖS?

Tu bėgi nuo jų, o reikia tiesiog išmokti jomis naudotis?..

Galbūt, kai sako: “Nebūtų laimės, bet nelaimė padėjo“, – nesupranta, kad tiesiog pavyko pabalnoti vėjus ir įkaitintas žemės sroves?

Pakaks niurgzti!

Pakaks skųstis!

Pakaks vangiai ir niūriai vilktis karštomis dykumomis, tempiant paskui save didžiulius sparnus!

Šie sparnai tau duoti skrydžiui! Sėkmei! Laimei!

Tereikia juos išskleisti ir drąsiai žengti žingsnį į priekį.

Į priekį, į vėjus.

Ir tada – šiltas oras apglėbs tave… ir tu pradėsi SKRISTI!

—–

Ir dar vienas trumpas laiškas – Apie tave vėl parašė skundą!

Sveikas!

Didingi darbai, galimi pasiekimai ir milžiniški siekiai surašė apie tave bendrą skundą.

Laurų vainikai ir medaliai rašo nusiskundimus tavimi.

Nuopelnai rašinėja apie tave nebūtus dalykus.

Visa ši publika tvirtina, kad tu verti juos savęs laukti :(.

Meluoja?

Ar?…….

—–

Dėkoju Kūrinijai už leidimą išversti ir publikuoti šiuos nuostabius laiškus! 🙂

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio!! 😀

Reklama

7 mintys apie „Laiškai nuo Kūrinijos“

  1. Labas vakaras 🙂

    Pritariu, Emilija :).

    Audrone, tik nepamirškite autorės nuorodos – tai svarbu. Tokie kūrėjai atlieka svarbų dvasinį darbą ir dalinasi besąlygiškai, todėl iš pagarbos atliktam darbui reikia nurodyti autorių.

    Netaikau tai jums – bet yra žmonių, kurie kopijuoja jau be autoriaus pavardės. Tai tiesiog padorumo klausimas..

    O draugei turėtų patikti, kartais tokie trumpi laiškeliai priverčia smarkiai susimąstyti ;).

    Jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

  2. Sveika, Vilte
    Žaviuosi tavo atliekamu darbu, nuostabi svetainė. Tik manau be reikalo rūpiniesi pagarba. Egoistai (savanaudžiai) sugalvojo pagarbą ir visomis priemonėmis bando įrodinėti, kad ją turi. Tų priemonių žmogaus protas sukūrė labai daug :-). Išminčius pagarba nesirūpina, ji nėra tikslas ar noras, tai tik jo gyvenimo pasekmė, kurią jam jaučia kiti kaip meilę. Būk palaiminta.

    Patinka

  3. Labas, Nerijau 🙂

    Įdomios mintys apie pagarbą ir egoizmą (yra apie ką pagalvoti!), sutinku.

    Aš čia kitką turėjau omenyje. Rašantis žmogus įdeda savo energiją, laiką, kūrybinius gebėjimus į savo darbus. Dabar daug autorių dalinasi savo kūryba besąlygiškai, todėl autoriaus paminėjimas yra ne tik pagarbos atliktam DARBUI reikalas, o ir kitos pusės – dauginančio tą informaciją padorumo klausimas.

    Juk jeigu žmogus nukopijuoja tekstą ir deda į savo tinklapį be autoriaus paminėjimo, tai automatiškai reiškia, kad kopijuotojas tarsi prisiima ir autorystę.

    Aišku, visų nesugaudysi ir “neišauklėsi“, tai moralės klausimas. Kiekvienas turintis internetinę svetainę tai žino. Ir aš mačiau savo parašytus, klajojančius internete tekstus. Taip yra, toks laikotarpis. Aš rašau pati, taip pat išverčiu, atrenku ištraukas iš knygų, derinu su autoriais, jei yra galimybė, ir besąlygiškai dalinuosi :). O jau tolimesnis tų tekstų likimas – ne mano valioje.

    Ačiū, Nerijau, už gražius žodžius, ir aš siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus! 🙂

    Patinka

  4. Taip Vilte, suprantu ką turėjai omenyje :-), tai ir yra labai subtili ego sėkla. Juk visko Autorius yra vienas, o mes esam tik geresni ar prastesni laidininkai, todėl ir nemanau kad svarbi „autorystė“. Dažnai visi kalendoriuose susiduriame su sentencijomis ir jų autoriais. Perskaičius sentenciją, ją suvokiame vienaip, o perskaičius ir autorių suvokimas gali ir pasikeisti, bet juk žodžiai tai tie patys :-). Mus įtakoja autoriaus asmenybė, tingime suprasti patys, einame lengviausiu keliu, tiesiog tikime. Todėl tie laikai ir yra tokie, kad nebelieka kuom tikėti, telieka viską suprasti pačiam.
    Rašantis žmogus įdeda savo energiją, laiką, kūrybinius gebėjimus į savo darbus… tai tikrai nėra per daug, nors ir dėl vieno žmogaus supratimo ir pabudimo, kuris nusikamavęs rado pasiklydusią „tavo“ mintį internete.
    Išminties ir stiprybės Tau Vilte 🙂

    Patinka

  5. Dėkui, Nerijau :).

    Mūsų laikais, kai viskas parduodama ir vertinama TIK pinigais (deja, deja..), turintys kuo pasidalinti (turiu omenyje pirmiausiai dvasines dovanas) ir besąlygiškai besidalinantys žmonės – didelė vertybė. Jie savo gyvenimu rodo, kad įmanoma gyventi kitaip. Todėl esu visiems dėkinga :).

    Kai viskas pasikeis (transformuosis), kai žmonių gyvenimo pagrindas bus dvasinės vertybės, tuomet ir požiūris į autorystę keisis: visi tiesiog dalinsis geriausiais dalykais (dvasine prasme), ir tikrai daug ko nebus, kas dar yra dabar. Turėtų būti nuostabu :).

    Ačiū, Nerijau, už įdomius pamąstymus – buvo gera proga pažiūrėti į šį klausimą kitaip 🙂 . Jaukaus vakaro!

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s