Kaip beždžionės išmoko bulves plauti

Nedidelėje saloje šalia Japonijos mokslininkai tyrinėjo beždžionių elgesį.

Ant smėlio jie reguliariai paberdavo bulvių beždžionėms. Jos labai mėgo bulves, bet smėlis burnoje, žinoma, joms nepatiko.

Eksperimento pradžioje viena maža beždžionėlė atrado, kad bulves galima plauti upėje – tuomet nėra smėlio burnoje.

Ši beždžionėlė pradėjo nuolat plauti bulves, ir netrukus kitos jaunos beždžionėlės pasekė jos pavyzdžiu. Taip pat kai kurių jaunų beždžionėlių tėvai pasekė jų pavyzdžiu.

Tačiau plaunančių bulves beždžionių buvo labai mažai, o jų kiekis didėjo labai lėtai. Po kelerių metų jų vis dar buvo mažuma, lyginant su bendru jų skaičiumi saloje.

Bet vieną gražią dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – visos beždžionės pradėjo plauti bulves upėje! Maža to – tą patį pradėjo daryti ir kaimyninės salos beždžionės.

Netikėtai visos perėmė šį naują įgūdį, šį naują elgesio modelį. Tačiau tai įvyko ne per apmokymą ar pasikeitimą informacija.

Kai kurie mokslininkai, pažangūs mąstytojai ir metafizikai padarė išvadą, kad toks informacijos perdavimas gali vykti per “vieningą morfogenetinį“ arba “kolektyvinį kauzalinį“ lauką, kuris vienija visus vienos rūšies atstovus pasąmonės, arba pirminiame lygmenyje.

Manoma, kad yra dar didesni panašaus pobūdžio laukai, vienijantys visus įvairių rūšių laukus – tokiu būdu suvienijama visa Kūrinija.

Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad viskas, ką mes darome, veikia ir kitus – žmones, visas gyvybės rūšis ir Visatą.

Tai reiškia, kad kaskart, kai meilė mumyse stipresnė už neapykantą – mes didiname visos žmonijos meilės jėgą. Kiekvieną kartą, kai mes atleidžiame – mes lengviname visų žmonių atleidimo procesą.

Kiekvieną kartą, kai renkamės taiką, tarnystę visų labui ir kitus pozityvius veiksmus – mes palengviname ir kitų žmonių galimybę padaryti tokį patį pasirinkimą.

Tai reiškia, kad kiekviena mūsų mintis, žodis ar poelgis stiprina arba silpnina tam tikras visų mūsų savybes. Tai reiškia, kad iš tiesų visi mes esame Viena, o mūsų mintys, žodžiai ir elgesys formuoja tą vieningą bendrą lauką.

Nedidelė grupė daro poveikį visiems – kad pasikeistų visi, pakanka vienos nedidelės grupės pirminio impulso.

Jei norime gerų pokyčių – reikia pradinės grupės žmonių, kurie suvokia vienybės svarbą, vadovaujasi aukščiausiais žmogiškais principais ir savo darbais tarnauja bendram labui.

Ir tuomet vieną gražią dieną visi vyrai, moterys ir vaikai pabus su aiškiu suvokimu – kad visi mes esame Viena, kad turime rūpintis vieni kitais ir gamta, veikti visų labui…

Jums atrodo, kad tai neįmanoma? Tačiau kito būdo nėra. Tik būti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems…

(Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą)

Gero visiems savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Reklama

7 mintys apie „Kaip beždžionės išmoko bulves plauti“

  1. Sveiki 🙂

    Homo, TIK gerų pavyzdžių dėka žmonija nors ir lėtai, bet evoliucionuoja. Gėris visada tylus ir ramus – skirtingai nei triukšmingas blogis. Todėl tų gerų pavyzdžių ir nematome, bet jie ramiai ir užtikrintai atlieka savo darbą :).

    Pritariu Sauliaus minčiai – nelaukime gerų pavyzdžių, būkime jais patys :). Puiki mintis :).

    Patinka

  2. Sveiki:)

    Man labai priimtinas Viltės pastebėjimas, kad “Gėris visada tylus ir ramus – skirtingai nei triukšmingas blogis.“ Išties augimas, evoliucija ir teigiami pokyčiai paprastai yra lėti ir sunkiai pastebimi, o griovimas, destrukcija ir smurtas pats tiesiog bado akis. Miškui užaugti reikia šimtmečių, o gaisras jį gali sunaikinti per pusdienį. Miestai taipogi statomi šimtmečiais, o žemės drebėjimas ar atominės bombos sprogimas viską gali sunaikinti per kelias minutes. Tautos kultūra ar teigiamos mentaliteto savybės formuojasi per tūkstantmečius, o išnaikinamos jos kartais per kelis metus. Ir dažniausiai tai daroma su pačiais geriausiais ketinimais:(

    Todėl išties labai svarbu pastebėti tuos geruosius pavyzdžius ir be abejo, nepriklausomai nuo to ką matai aplinkui, būti tuo geruoju pavyzdžiu pačiam. Dažniausia tai svarbiau ir teisingiau nei naikinti blogį, nes kovojant su blogiu visada išlieka pavojus suklysti. Daugybė blogiausių dalykų žmonijos istorijoje buvo padaryti kovojant su blogiu: naikinant priešus, kitatikius, nekrikštus ar liaudies priešus:(

    Patinka

  3. Labas, Vladai 🙂

    O aš tau dėkoju už puikius pavyzdžius apie lėtą augimą ir greitą griovimą – vėl parodei man temą iš kito taško 🙂

    Ir pritariu tavo minčiai apie tai, kad turime būti geru pavyzdžiu nežiūrint į nieką.. Aišku, tai nėra lengva, kai aplink dar vis tiek negatyvumo. Bet verta – dėl savęs, savo vaikų, visų žmonių. Ko gero, tik tuomet gyvenimas įgauna vertę – kai tampi sąmoninga evoliucijos dalimi.

    Ir dar teisinga mintis: “Daugybė blogiausių dalykų žmonijos istorijoje buvo padaryti kovojant su blogiu: naikinant priešus, kitatikius, nekrikštus ar liaudies priešus“. Tiesiog mintis naujai temai..

    Ačiū, Vladai! Jaukaus vakaro 🙂

    Patinka

  4. Sveika, Vilte:)

    Jei tave tema bent kiek domina, pabandysiu įkelti alegorinį pasakojimą, kurį pasitelkiau bandydamas draugui išaiškinti, kad neteisingas jo šefo elgesys dar nereiškia, jog jis gali elgtis taip pat:

    Žmogaus prigimtis
    Vienas žmogus ilsėjosi prie vandens telkinio ir pamatė, kaip į vandenį įkrito skorpionas. Jis bandė išsigelbėti, bet nepavyko ir jis pradėjo skęsti. Žmogus panoro išgelbėti skorpioną ir ištiesė jam ranką, kad ištrauktų, bet kai beveik ištraukė, skorpionas jam įgėlė. Reaguodamas į skausmą, gelbėtojas išplėtė pirštus, o skorpionas vėl įkrito į vandenį. Antras bandymas išgelbėti baigėsi taip pat.
    Smalsus praeivis stebėjo šią sceną ir neiškentės priėjo:
    – Atleiskite, bet aš stebiuosi jūsų užsispyrimu! Ar jūs nesuprantate, kad kaskart, kai jūs jį bandysite ištraukti, jis jums įgels?
    Į tai žmogus ramiai atsakė:
    – Skorpiono prigimtis – gelti, puola jis ar ginasi. Bet tai nekeičia ŽMOGAUS prigimties – mylėti ir padėti.
    Tardamas šiuos žodžius, jis pakėlė nukritusį nuo medžio lapą, ištiesė jį skorpionui, ir ištraukęs jį iš vandens, paleido.

    Jei tas tekstas iš tavo puslapio – nesupyk. Jis man labai patiko:)

    Ir dar kelios mintys apie kovą su blogiu arba “tvarkos įvedimą“:

    “Daugiausia betvarkės pasaulyje lieka po tų, kurie aršiausiai mėgino įvesti tvarką“…
    Esminis skirtumas ar žmonės bando įsivesti tvarką savo, bet ne kitų žmonių gyvenimuose. Jei savo tai ir nelieka betvarkės, jei kitų….- tai pradinė citata visai teisinga.

    „Gyventi taip, kaip pats nori, nėra egoizmas. Egoistiška kitus versti gyventi taip, kaip norisi tau“
    Oskaras Vaildas

    Gero vakaro:))

    Vladas

    Patinka

  5. Labas, Vladai!

    Tikrai geras pasakojimas į temą :). Taip, čia mano išverstas tekstas (atpažįstu), tam ir rinkau ir verčiau, kad pasklistų, nes tokie alegoriniai pasakojimai kartais atveria tai, apie ką net nesusimąstome. Jie numeta visus išvedžiojimus ir melą ir labai aiškiai per paprastus palyginimus parodo esmę.

    Kartą apie tai šnekėjomės su draugais, ir priėjome išvadą, kad ir labai iš pirmo žvilgsnio sudėtingus dalykus galime suprasti, sutapatinę, palyginę su kasdieniniais, smulkesniais dalykais (reiškiniais). Nes dėsniai tie patys, tik masteliai kiti. Ir taip labai lengva pamatyti esmę, tiesą, o taip pat ir klaidas arba klaidinimus. Pavyzdžiui, didžiąją ekonomiką “perkelti“ į nedidelio ūkio ar šeimos finansų tvarkymą; santykius tarp valstybių – į santykius tarp šeimos narių ir t.t..

    Ir labai ačiū už citatas! Užvedei pamąstyti šia tema :).

    Ir tau gero savaitgalio, Vladai 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s