Iš gyvenimo apie gyvenimą :)

VEIDRODIS

Kadaise vienas karalius pastatė didžiulius rūmus, kuriuose sienos, lubos ir grindys buvo veidrodinės. Ir atsitik tu man taip – įbėgo į šiuos keistus rūmus šuo.. Apsižvalgęs jis pamatė daugybę šunų aplink – jie buvo visur.. Šuo buvo drąsus ir nuovokus, todėl pradėjo urgzti, kad išgąsdintų tuos šunis ir apsigintų. Bet šunys atsakydami taip pat urzgė! Tuomet šuo nusprendė, kad jo gyvybė pavojuje ir ėmė loti. Bet tie tūkstančiai šunų taip pat ėmė įnirtingai loti.. ir kuo stipriau šuo lojo, tuo smarkiau atsakydami lojo ir šunys..

Ryte vargšą šunį rado negyvai užsilojusį.. Jis buvo vienas rūmuose, kuriuose buvo daugybė veidrodžių. Niekas jo nepuolė, bet jis pamatė savo atvaizdus ir išsigando. Ir kai tik jis pradėjo kovoti su savo atvaizdais, tie atvaizdai veidrodyje taip pat stojo į kovą.. Jis žuvo kovoje su savo atvaizdais..

Moralė: jei nėra kliūčių mūsų viduje, tai nėra jokių kliūčių ir mūsų kelyje – toks Dėsnis. Pasaulis – viso labo Veidrodis, didžiulis Veidrodis..

KŪRĖJO DOVANA

Kartą moteris susapnavo sapną, kuriame ji pakliuvo pas Kūrėją.
– O Dieve, tai tu?
– Taip, moterie, tai aš.
– Ar.. galėčiau tavęs kai ko paprašyti, jei jau mes susitikome?..
– Žinoma, prašyk, ko tik nori , – supratingai šyptelėjo Kūrėjas.
– Ačiū! Tuomet.. prašysiu svarbiausio, tai, ko trokšta visi – sveikatos, laimės, meilės, sėkmės ir.. daug pinigų.
Kūrėjas nusišypsojo, išėjo trumpam ir grįžo, nešinas maža popierine dėžute, kurią įteikė moteriai.
– Ir tai viskas?.., – nustebo moteris.
– Taip, čia yra viskas.. O ar tu nežinojai, kad aš dalinu tik troškimų sėklas?.. 🙂

PAVYDAS

Į Mokytoją kreipėsi jauna moteris:
– Mokytojau, patark – kodėl aš taip pavydžiu savo vyro ir dėl to kenčiu?.. Kai jis atsiliepia telefonu, man atrodo, kad tai slaptas gerbėjos skambutis.. kai jis užtrunka darbe, man piešiasi slapti pasimatymai.. pavydžiu buvusioms, pavydžiu kolegėms, kiekvienai sutiktai moteriai.. Tai kankina mane, ką man daryti?
– Taip, pavydas – apgaulingas jausmas, – atsakė Mokytojas. – Tai net ne pavydas, o baimė prarasti. Ką tau daryti? Nustok bijoti! Suprask – tai beprasmiška: kai nėra pagrindo pavydėti, tai yra kvaila, o kai priežastis yra, pavydėti jau vėlu.. Todėl negraužk savęs tuščiai ir džiaukis gyvenimu.. 🙂

KAIP PAJUSTI KŪRĖJĄ?

Kompozitoriaus genialumo išraiška yra jo muzikoje, bet nagrinėdami atskiras natas, genialumo nepamatysime.. Poeto talentas išreiškiamas eilėmis, bet studijuodami žodžius, talento nesuprasime. Kūrėjas išreiškia save per Kūriniją, ir nagrinėdami atskiras jos dalis, mes Kūrėjo nerasime lygiai taip pat, kaip nagrinėdami kūną, neaptiksime dvasios..

Žiūrėdamas į saulėlydį, žmogus matys tik saulę, debesis ir horizontą, kol nesupras, kad grožis negyvuoja pats savaime. Grožis yra sugebėjimas matyti.. Bandymai suvokti Kūrėją bus tušti, kol nesuprasime, kad jo neįmanoma pamatyti kaip asmens.. kad jį pajustume, reikia turėti tyrą vaiko sąmonę – neiškraipytą sugalvotomis doktrinomis ir įsitikinimais.. 🙂

MEILĖS JĖGA

Pareiga be meilės padaro žmogų irzlų. Atsakomybė be meilės daro žmogų tiesmukišku. Teisingumas be meilės padaro žmogų žiauriu. Tiesa be meilės paverčia žmogų negailestingu kritiku. Auklėjimas be meilės padaro žmogų bejausmiu. Protas be meilės daro žmogų gudriu. Meilumas be meilės padaro žmogų veidmainiu. Tvarka be meilės daro žmogų priekabiu. Kompetencija be meilės padaro žmogų nuobodžiu. Valdžia be meilės paverčia žmogų smurtautoju. Garbė be meilės padaro žmogų pasipūtusiu. Turtas be meilės daro žmogų gobšu. Tikėjimas be meilės paverčia žmogų fanatiku..
Gyvenimas be Meilės kietas, pilkas ir bejausmis, todėl – mylėkime, mylėkime, mylėkime!.. 🙂

Reklama

Šypsokimės :)

Nuostabi šiandien diena ir labai labai reikalinga 🙂 . Šiuolaikinis gyvenimas suteikia mažai progų nuoširdžiai šypsenai ir.. žmonės palengva netenka humoro jausmo. Mums jau darosi “normali“ streso būsena.., bet šiandien metame ją lauk, nes stresas yra tiesiog nesveikas, su daugybe šalutinių poveikių įprotis.. O šypsena, nuoširdus juokas – pati galingiausia teigiama emocija ir geriausias vaistas nuo visų mus liūdinančių emocijų 🙂 .

Ne veltui visi sveikuoliai ir filosofai, psichologai ir medikai, išminčiai ir šiaip šaunūs optimistai šlovina juoką ir kuria apie jį posakius ir patarles. Man patinka ši: “Juokis – ir įsigysi draugų, raukykis – ir įsigysi raukšlių“ .. Arba: “Jeigu tu juokiesi, tai visas pasaulis juokiasi su tavimi. Jeigu tu verki, tai verki vienas“. Japonų patarlė pritaria: “Kai juokiasi veidas, juokiasi ir širdis, ir skrandis, o kai veidas piktas, pyksta ir visi vidaus organai“. Beveik visose tautose yra patarlė: “Juoktis sveika“. 🙂 Jau šypsotės? 🙂

Ir labai teisingai, nes tai, pasirodo, ir puikus fizinis pratimas! Oho, kiek puikių reiškinių organizme vyksta, kai mes šypsomės 🙂 : gerėja nuotaika, gaminamas vitaminas C, stiprėja imunitetas, aktyvuojami visi gyvybiškai svarbūs procesai organizme.. o juokas tonizuoja, gerina, optimizuoja visas kūno funkcijas ir net gydo! Be to, linksmiems žmonėms net neateina nė į galvą kažko pykti, kritikuoti, bijoti – šalia linksmo žmogaus aplinkiniai pajunta stebuklingą nuotaikos pakylėjimą..

Pasirodo, juokas užkrečiamas, ir tai vienintelis dalykas, kuriuo norisi užsikrėsti 🙂 .. Kai juokiamės, mes ne tik darome sau pozityvų poveikį, bet taip pat ir mus supantiems žmonėms.. Kur šypsena ir nuoširdus juokas, ten gera ir norisi būti.. Be to, juokas ilgina gyvenimą: prisideda ne tik metų kiekis, bet ir žymiai pagerėja jų kokybė.. Linksmi žmonės yra žyyymiai gražesni ir jaunatviškesni už susiraukusius, nes jų raumenų tonusas yra daug geresnis. Netikite? – pabandykite nusišypsoti sau veidrodyje, o paskui piktai susiraukite – kuris veidelis dailesnis ir jaunatviškesnis? 🙂

Psichologai teigia, kad linksmi žmonės yra smalsūs, turi lakią fantaziją ir yra geranoriški. Linksmų žmonių tarpusavio santykiai tvirtesni, nes jie atviresni ir nuoširdesni, jie greičiau randa išeitį spręsdami gyvenimiškas problemas. Psichologai nustatė, kad moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, o žmonės, vyresni nei keturiasdešimties metų (deja!), juokiasi mažiau už jaunesnius.. Ir pagrindinė išvada – kai esame gerai nusiteikę, pasaulis ir žmonės atrodo ir yra mums geresni, todėl šypsokimės, ir pasaulis nusišypsos mums atsakydamas 🙂 .

O jei tai dar nėra gerasis mūsų įprotis, kreipkimės į išmintinguosius indus. Žinot, ką jie turi? Ogi Chasja jogą – tai juoko joga 🙂 . Indas jogas Madan Katarija dirba šį darbą jau daugelį metų – renka grupes žmonių, kurie susirinkę.. juokiasi iš širdies. Jie ne tik praskaidrina sau ir aplinkiniams nuotaiką, bet ir.. sveiksta, meta svorį ir išmoksta džiaugtis gyvenimu. Praktikuojantys Chasja jogą tegia, kad minutė nuoširdaus juoko prilygsta 40 minučių bėgimui, o 10-15 minučių juoko sudegina tiek kalorijų, kiek turi plytelė šokolado..

Senovės mąstytojai teigė, kad juokas paryškina individualybę, o humoro jausmas – tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Tai galinga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Sokratas stebėjosi: “Ar rimtumas gali būti kliūtis juokui? Paaiškinkite man, kaip gali žmogus atmesti linksmumą – džiaugsmingąją savo dalį?!“ Taigi – šypsokimės – neatmeskime nuostabiausios gamtos dovanos 🙂 .

Ir.. Odė šypsenai iš atviruko, kurį gavau dovanų ir kurį visada turiu netoliese, jei sugalvočiau susiraukti: “ŠYPSOKIS, Tavo šypsena – veiksmingas rūpesčių naikintojas, ŠYPSOKIS – Tavo šypsena – ekologiškas šilumos gamintojas. ŠYPSOKIS, nes Tavo šypsena – magiškas stebuklų tiekėjas, ŠYPSOKIS – nes Tavo šypsena – pats maloniausias pokyčių vėjas.. ŠYPSOKIS! Šypsena yra visų spynų pin-kodas. ŠYPSOKIS! Šypsena yra sveikiausias meilės nuodas“ 🙂

Tikiu, kad jau pasipuošėte savo gražiausia šypsena 😀 Smagios pokštų dienos ir gražaus pavasarinio širdžių žydėjimo 😉 !!

.

Išminties istorijos

MEILĖ IR LAIKAS

Kadaise Žemėje buvo ypatinga sala, kurioje gyveno visos žmogiškos vertybės ir jausmai. Vieną dieną jie pastebėjo, kad sala grimzta į vandenyną. Puolė visi kaip išmanydami gelbėtis, bet Meilė nespėjo, ir jai nebeliko laivo išsigelbėjimui. Meilė apsižvalgė ir.. ėmė iš nevilties šauktis pagalbos. Pro šalį plaukiantis Turtas atsisakė ją priimti į savo laivą, nes tarp nesuskaičiuojamų turtų Meilei nebeliko vietos..

Tuomet Meilė šūktelėjo, prašydama pagalbos nutolstančio Liūdesio, bet šis atsakė:
– Atleisk, Meile, aš liūdžiu, ir kad išlikčiau liūdnas, aš privalau būti vienas..
Meilė pamatė Išdidumo laivą ir paprašė pagalbos, bet Išdidumas atsakė, kad Meilė sujauks harmoniją Išdidumo laive.. Tuo metu pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis taip linksminosi, kad neišgirdo Meilės šauksmo.

Meilė labai nusiminė ir pravirko, bet staiga išgirdo balsą:
– Eikš, Meile, aš pasiimsiu tave.
Meilė atsigręžė ir pamatė senolį. Jis nuplukdė savo laiveliu ją iki sausumos ir nuplaukė toliau, o Meilė susigriebė, kad nepaklausė senolio vardo ir jam nepadėkojo.. Tuomet Meilė kreipėsi į Pažinimą:
– Sakyk, Pažinime, kas per senolis mane išgelbėjo?

Pažinimas atsakė:
– Tai buvo Laikas.
– Laikas? – nustebo Meilė, – bet kodėl jis mane išgelbėjo?
Pažinimas žvilgtelėjo į tą pusę, kur nuplaukė Laikas ir atsakė:
– Todėl, kad tik Laikas žino, kokia svarbi gyvenime yra Meilė..

IŠGELBĖTI VIENĄ ŽVAIGŽDĘ

Vienas žmogus ėjo jūros pakrante, kuri buvo nusėta daugybe potvynio išmestų jūros žvaigždžių. Tolumoje jis pamatė mažą berniuką, kuris kažką rinko nuo kranto ir mėtė į jūrą. Priėjęs arčiau žmogus pamatė, kad berniukas renka jūros žvaigždes ir meta jas atgal į jūrą. Šis mažo vaiko darbas žmogui pasirodė toks beprasmiškas, kad jis neištvėręs paklausė:
– Berniuk, kodėl tu meti jūros žvaigždes atgal į jūrą – juk tai beprasmiška?..

– Jei jos liks ant kranto iki rytojaus, jos pražus, – nesustodamas darbuotis, atsakė berniukas.
– Bet juk tai tiesiog kvaila! – nustebo žmogus, – apsižvalgyk, jų čia tūkstančiai, ir tavo pastangos nieko nepakeis!
Berniukas stabtelėjo, numetė į vandenį dar vieną jūros žvaigždę ir atsakė:
– Mano pastangos labai daug pakeis.. tegul nors šiai vienintelei žvaigždei..

Moralė: tas, kuris laukia galimybės padaryti daug gero, gali nieko niekada ir nepadaryti.. Gyvenimas susideda iš daugybės smulkių įvykių. Labai retai pasitaiko proga padaryti kažką grandiozinio. Tikroji didybė yra tame, kad būtume didingi smulkmenose..

APIE LAIKO VERTĘ

Apie metų vertę paklauskite studento, neišlaikiusio sesijos mokslo metų gale..
Apie mėnesio vertę paklauskite motinos, prieš laiką pagimdžiusios kūdikį..
Apie savaitės vertę paklauskite savaitraščio leidėjo..
Apie valandos vertę paklauskite įsimylėjelių, nekantriai laukiančių pasimatymo..
Apie minutės vertę paklauskite pavėlavusio į traukinį..
Apie sekundės vertę paklauskite išgyvenusio avariją žmogaus..
Apie šimtosios sekundės dalies vertę paklauskite sidabrinio medalininko Olimpinėse žaidynėse..
Laikas – didelė vertybė, vertinkime kiekvieną akimirką – ji neįkainojama..

VARLĖ VĖŽĖSE

Kartą po stipraus lietaus varlė pateko į išvažinėtas vėžes kaimo keliuke ir niekaip negalėjo iš ten išlipti. Ji labai stengėsi, bet nieko nesigavo.. Jos draugės varlės kiek įmanydamos stengėsi jai padėti, bet veltui. Vakarop, netekusios vilties ir pavargusios, varlės paliko savo draugę likimo valiai..
Ryte jos grįžo pažiūrėti, ar jų draugė dar gyva. Jų nuostabai, varlė laiminga šokavo link jų..
– Tai stebuklas! Kaip tau pavyko išlipti iš to purvo?
– Labai paprastai, – atsakė laiminga varlė, – tiesiog.. kelyje pasirodė sunkvežimis.. ir aš turėjau iš ten dingti! 🙂

(parinko ir vertė ruvi.lt)

Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Vyrams apie moteris :)

Galime svarstyti kaip norime, bet šventė moterims yra gėris 🙂 . Tiesiog daugiau šypsenų, saulėtos nuotaikos, pavasarinių gėlių, ir visiems nuo to smagu 🙂 . Galime kiek telpa diskutuoti apie nūdienos pasaulio vyriškumą ir kietumą, bet.. panagrinėję giliau, aiškiai matome: šalia kiekvieno ryškaus valdovo visada buvo ne mažiau ryški jo moteris 😉 .. Prisiminkime istoriją – taip yra nuo pradžių pradžios iki mūsų dienų 🙂 ..

Apie tai yra pasakojimas – apie mūsų laikų vieną prezidentą.. pavardžių neminėsime, nes galima įterpti, ko gero, bet kurią 🙂 .. Taigi, tas prezidentas su žmona keliavo po savo šalį ir sustojo vienoje degalinėje papildyti degalų. Pamatęs garbius svečius, tuoj prisistatė degalinės vadovas. Prezidento žmona atpažino savo buvusį draugą, jie pasišnekučiavo. Tai labai pralinksmino prezidentą ir kiek vėliau jis tarstelėjo savo žmonai: “Na, kaip tu manai, kas tu dabar būtum, jei būtum ištekėjus už savo draugo – benzino kolonėlės viršininko?“ Jo žmona nė nemirktelėjus atsakė: “Prezidento žmona“.. 🙂

Štai taip – moters galia neišmatuojama.. Savo intuicija ir palaikymu ji gali padėti vyro protui išsiskleisti, atverti jo geriausias savybes, lygiai kaip ir vyras gali padėti moteriai išreikšti jos geriausias savybes.. Moters intuicija – neįtikėtinas pojūtis, nuolat primenantis moteriai, kad ji teisi (nepriklausomai nuo to, teisi ji, ar ne) 🙂 .. Ko gero, dėl šios priežasties Kūrėjas ir sutvėrė moterį po vyro, nes nenorėjo klausytis jos patarimų, kurdamas vyrą 🙂 .. Apie moters sutvėrimą taip pat yra šmaikštus pasakojimas:

..Sutvėręs vyrą, Kūrėjas susimąstė – iš ko sukurti moterį? Tai turėjo būti.. kažkas ypatingo, kitokio, nei vyras, todėl jis pasitelkė ne molį, o daugybę įvairiausių medžiagų. Tai buvo: žiupsnelis saulės spindulių, aušros kerinčios spalvos, truputis mėnulio mįslingumo, gulbės grožis, švelni pūkų šiluma, deginanti saulės kaitra, ledo trapumas, magneto pritraukianti galia, pavasario šakelių lankstumas.. Sumaišė visa tai Kūrėjas, pasvarstė, ir pridėjo aštrumui: šaltą žvaigždžių žvilgesį, debesų ašaringumą, lapės gudrumą, kiškio bailumą, tigrės pavydą…

Šiam ypatingam kūriniui Kūrėjas suteikė nuostabią formą ir įkvėpė gyvybę.. taip gimė Moteris.. Kūrėjas supažindino vyrą su žaviuoju savo kūriniu, ir.. pamatęs, kad vyras žado neteko iš nuostabos, pridūrė: “Mylėk ją tokią, kokia ji yra ir nesistenk jos perdaryti – vis vien nieko nesigaus – labai jau ji įvairialypė.. Būsi laimingas su ja ar kankinsies – priklausys nuo tavęs. Tik tavo meilė atvers jos gražiausias savybės, ir tik tavo nemokšiškas elgesys pažadins “aštriąsias“ savybes“.. 🙂

Taigi, suprasti moterį – bergždžias reikalas, ją reikia tiesiog mylėti. Todėl ir sakoma, kad yra du būdai valdyti moterį, bet.. jų niekas nežino 🙂 .. Todėl – mylėkite jas, kaip patarė Kūrėjas, ir jos mylės jus. Ir niekuomet neveskite moters, su kuria galima gyventi.. veskite tą, be kurios negalima gyventi 🙂 ..

Nes be Meilės moterys pavirsta karžygėmis, o tuomet – matriarchatas.. Žinote, kaip tai atrodo? Matriarchatas yra tuomet, kai jūs pykstatės su savo žmona, o ji nusisuka į sieną ir lyg niekur nieko užmiega, ir .. pradeda knarkti, o jūs, apsipylęs ašaromis pasiimate vaikus, ir – pas tėtį 🙂 .. Nekoks vaizdelis, tiesa? Todėl – mylėkite, kaip Kūrėjas moko, tuomet mylės ir jus 🙂 .

Vyras aiškiai žino savo pagrindinius siekius, kuriuos įvykdęs, gali ramiai pasimėgauti savo veikla: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų.. O ar jis susimąsto, kad moteris paskui visą gyvenimą laisto tą medį, tvarko ir gražina pastatytą namą ir auklėja, iki suaugs, sūnų?.. Be to, moterys puikiai išmano ir vykdo keturis aritmetinius veiksmus: dalinasi guoliu su savo vyru, daugina giminę, prideda sau grožio ir.. minusuoja savo metus 😉 . Todėl.. jei jos pavargsta nuo savo nesibaigiančių rūpesčių ir prašo patarimo – išklausykite, joms reikalingas ne patarimas, o palaikymas..

Nepamirškite ir jos silpnybių.. Moterys, be abejonių, moka saugoti paslaptis, bet.. prieš tai susitarusios.. Ir kad veidrodis – tai toks įrankis, kurio dėka moteris nuolat vėluoja 🙂 .. Ir, nepykit, bet dažnai už vairo moteris lyg žvaigždė danguje: jūs ją aiškiai matote, o ji jūsų – ne.. Ir.. negirkit kitų moterų jos akivaizdoje, nes ji turi žinoti, kad jums ji – pati gražiausia.. Yra toks posakis: graži moteris džiugina vyro akį, o negraži – moters.. Ir nors visi žinome, kad negražių moterų nėra, bet kiekvienoje moteryje “įdėtas“ savotiškas grožio skanavimo refleksas, kuris suveikia automatiškai, sutikus kitą moterį 🙂 ..

Štai tokios jos – mielos, švelnios, rūpestingos, atsakingos, išmintingos ir.. stiprios, nors kartais atrodo trapios – draugės, mylimosios, žmonos – nuostabios Moterys.. Šiandien odė joms 🙂 . Nepamirškime: gero vyro gera žmona, (ir, atvirkščiai, žinoma) 🙂 .. Mes esame šiame nuostabiame pasaulyje tam, kad mylėtume, įkvėptume ir papildytume vieni kitus 🙂 ..

Su šventėmis! 🙂

Norų pildytojo laiškas :)

Pasirodo, yra tokia pareigybė dangiškoje kanceliarijoje 🙂 . Ir jų yra daug, tų mūsų norų pildytojų.. Nuo vieno iš jų gavau smagų laišką 🙂 . Padrąsinantį, privertusį susimąstyti ir.. labai tinkantį prie mano pamėgtų alegorinių pasakojimų. Mielai pasidalinsiu, nes toks buvo jo noras 🙂 . Taigi – norų pildytojo laiškas:

“Sveiki, aš norų pildytojas 🙂 . Jūs teisingai supratote – aš, kaip ir mano kolegos, pildau žmonių norus. Ne, aš ne angelas 😉 , aš – vykdytojas tiesiogine žodžio prasme – norų vykdytojas. Sukurtas esu nuo Laiko Pradžios. Ir nors uoliai dirbu savo darbus, bet keiksnojate mane dažnai.. Atseit – užsakote viena, o gaunate visai kita, arba nesulaukiate užsakymo įvykdymo. Štai ir noriu paaiškinti, kodėl taip gaunasi, todėl pateiksiu pavyzdžių iš savo praktikos…

Štai kartą užsakė sau vyras žmoną. Mintys jo buvo kilnios: “Aš vesiu, ir mes padėsime vienas kitam kovoti su gyvenimo sunkumais, rūpinsimės, palaikysime vienas kitą nelengvą minutę, o ir senatvėje ligoje bus kam vandens paduoti…“ Pagrindinis noras aiškus – vesti. Na, bet kam tie keisti papildiniai – “kovoti su gyvenimo sunkumais… nelengvą minutę… senatvėje ligoje…“ Kam?! Aš norą įvykdžiau – juk toks mano darbas, atsakyti negaliu. Tik va dabar jis keikia likimą, keikia žmoną ir save, nes visas gyvenimas virto kova, sunkumais, o dar ligos… Bet juk taip užsakė!..

Jūs supratote? Mes vykdome paraidžiui – toks mūsų darbas… Kad būtų aiškiau – dar vienas mano darbo pavyzdys. Jauna mergina svajojo apie meilę. Graži svajonė, bet kokia…: “Noriu beprotiškos meilės, kad viską pasaulyje pamirščiau, kad dienos nebūtų viena į kitą panašios, kad jis akių nuo manęs neatplėštų, kad mylėtų mane labiau už viską ir nė per žingsnį nepaleistų…“ Taip karštai norėjo… Užsakyta – padaryta. Parinkau jai aistringą pietietį – gražuolis, karštakraujis, aistringas… Pamatytumėt, į ką ji dabar panaši! Jis jos juodai visiems pavydi, seka ją, nuolat meilės įrodymų reikalauja – žinoma, meilė beprotiška, vien aistros, bet laimės mažai… Štai ir keikia moteris likimą – bet juk toks jos užsakymas buvo…

Arba kitas pavyzdys: moteris, kuri kažkodėl mano esanti nepatraukli, kiekvieną dieną karštai meldžia: “O Dieve, taip noriu artimo žmogaus! Tegul bent koks – plikas, kreivakojis, gal ir senas, bet tik savas būtų… Tegul ant sofos su laikraščiu, kad tik vyras namuose! Prašau, labai prašau…“ Toks nuoširdus ir tyras prašymas – tiesiai į dangų 🙂 – išpildžiau… O dabar pagalvokite – na, kokia moteris jausis laiminga, kai namuose ant sofos nuolat guli plikas kreivakojis senukas su laikraščiu, ir dar nuolat dėmesio reikalauja? O juk taip prašė, taip detaliai nupiešė savo svajonę…

Taigi, norai pavojingas dalykas, kaip matote! Žmonės sugeba ne tik sau neįtikėtinų dalykų užsisakyti, bet ir savo artimiesiems įperša keisčiausių minčių, kurios paskui tampa užsakymais mums. Štai tėvas sako sūnui: “Netikėli… Aš tavo metuose jau… O tau galvoje vienos kvailystės… Būsi visą gyvenimą nevykėliu.“ Kaip galima tokių dalykų linkėti? O jei sūnus ims ir patikės tuo, ką sako tėvas? Tuomet tėvo žodžiai taps sūnaus noru, ir man teks vykdyti štai tokį “dvigubą“ užsakymą… Vykdau, o taip norisi tėvo paklausti, kam jis tokius norus vaikui skiepija… bet juk nesupras, sakys, kad to nelinkėjo, kad tik norėjo kaip geriau… O pas mus svarstymų nėra – ką užsakai, tą ir gauni…

Arba dar įdomesnis užsakymas – pusamžė moteris nusprendė “nusimesti“ gyvenimo naštą. Vaikai užaugo, vyras nuvargino savo pasyvumu – be jos komandos net arbatos neatsigeria… Sumąstė moteris: “Pakaks, noriu būti silpna moterimi! Aš jau savo atidirbau, pavargau, tegul dabar namiškiai aplink mane sukasi“. Taip nuoširdžiai prašė… įvykdžiau – prisišaukė chronišką ligą, nusilpo, guli lovoje, artimieji pasisuka aplink, bet juk visi turi savų reikalų, be to, jie tokių dalykų neužsakė… Pagulėjo metus moteris, pabuvo silpna, ir kadangi laiko turėjo į valias, nusprendė pakeisti norą – užsisakė sveikatą… Pasveiko, dar labiau gyvenimą ir artimuosius pamilo, dabar dar ir žmones moko, kaip sveikai gyventi ir artimuosius besąlygiškai mylėti 🙂 …

Norai, troškimai, ketinimai… Dabar suprantate, kaip svarbu tiksliai žinoti, ko norite? Jei jūs nuolat galvojate apie kažką, o jei dar detalizuojate, tuomet mes būtinai tai išpildom. Net jei nuolat galvojate apie nemalonius dalykus, tai savo pastoviomis mintimis juos stiprinate, o kai atsitinka kažkas nemalonaus, sakote: “Aš taip ir žinojau, aš taip ir galvojau…“ Iš tiesų tokiu atveju turėtumėte sakyti: “Aš taip ir užsakiau, aš taip ir sugalvojau“ … Taigi, norų vykdytojų patarimas jums: jei ateina į galvą bloga mintis, vykite ją šalin arba paverskite teigiama 🙂 …

Neturite kartais ir kantrybės išlaukti… Supraskite: kol mūsų kanceliarija viską patikslina, suveda visus veikėjus, prideda jūsų pastangas, tai gali tekti ir palūkėti. Nesigauna kažkas gyvenime, tai tuoj pradedate murmėti: “Na ir nereikia, nieko nesigauna, nelabai aš ir norėjau…“ – kas gi tokį užsakymą vykdys, kurio jums jau nesinori? Mokykitės mąstyti ir veikti kryptingai, tikėti ir laukti, juk mes čia dirbame tik jums, toks mūsų darbas – vykdyti jūsų norus 🙂 .

Taip pat nepamirškite, jei turite lūkesčių su kitais žmonėmis – tokie norai išpildomi tik tuomet, kai jie sutampa. O kaip kitaip – juk visi turite laisvą valią 🙂 … Laimė – subtilus dalykas, įvairialypis, todėl aš nuoširdžiai patariu: prieš tai, kai pareikšite savo norą, gerai pagalvokite, ar iš tiesų to norite, kitaip… įvykdysiu, ir teks gyventi su tuo, ką gausite 🙂 .

Kažkoks išminčius pasakė: “Bijokite savo norų, nes jie turi tokią savybę – išsipildyti“. Teisus buvo šis protingas žmogus, bet jau seniai jis tai pasakė… Žmonija subrendo, todėl aš jums šiandien kitaip pasakysiu: nebijokite savo norų, turėkite daug gražių norų. Supraskite, pajuskite, ko tiksliai norite šitame gyvenime – ar atneš jūsų norai laimę jums ir jūsų artimiesiems? Tiesiog mokykitės norėti teisingai 🙂 , ir viskas jūsų gyvenime eisis kuo puikiausiai! O aš, norų pildytojas, o ir visa pildytojų komanda, visa tai įgyvendinsime geriausiu būdu, visu 100 🙂 ! “

(Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, vertė ruvi.lt)

🙂 Štai toks nuotaikingas laiškas 🙂 . Kaip jis jums patiko? 😉

🙂 Gero visiems artėjančio savaitgalio 🙂 !!!

Pamokančios istorijos :)

APIE PERSIKUS

Viena moteris labai mėgo persikus. Tačiau ji gyveno šalyje, kur jie neaugo, todėl kartą, nuvažiavusi atostogauti į šiltus kraštus, ji atsivežė į namus dėžę puikiausių persikų. Kiekvieną dieną ji atidarydavo dėžę, perrinkdavo vaisius, atrinkdavo tuos, kurie pradėjo gesti, ir juos suvalgydavo. Galiausiai persikai baigėsi, ir moteris nusprendė, kad ji atsivalgė iki soties savo taip mėgiamų vaisių…
O iš tiesų?
Ji taip ir neparagavo nei vieno sveiko persiko!
Apie ką ši istorija? Apie rytdienos iliuzijas. Jeigu vis atidedame ateičiai gyvenimo pagerinimą, tai jis NIEKUOMET nepagerės… Todėl – veikime DABAR! Neatidėliokime… Antraip, kaip šioji moteris – nuolat valgysime sugedusius vaisius, o sveikus, net nepaliestus, paliksime pūti…

ARBATOS PUODELIAI

Grupė vienos aukštosios mokyklos absolventų atėjo į svečius pas savo mylimą seną profesorių. Susitikimo metu pokalbis sukosi apie gyvenimą: nors buvę studentai buvo sėkmingi žmonės, bet skundėsi sunkumais darbe ir gyvenimiškomis problemomis.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius nuėjo į virtuvę ir grįžo iš ten su arbatinuku ir padėklu su įvairiausiais puodeliais: porcelianiniais, stikliniais, plastikiniais, krištoliniais… Vieni buvo paprasti, kiti – labai brangūs.
Kai svečiai išsirinko puodelius, profesorius visus apžvelgė ir pasakė:
– Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Ir nors tai normalu jums – norėti sau geriausio – bet tai ir yra jūsų stresų ir problemų šaltinis. Supraskite, kad puodelis nepadaro arbatos geresne. Dažniausiai jis tik brangesnis, bet kartais jis slepia tai, ką mes geriame. Iš tikrųjų viskas, ko jūs norėjote, tebuvo arbata, o ne puodelis. Bet jūs sąmoningai pasirinkote brangesnius, o paskui žvalgėtes – kam koks puodelis atiteko…
Svečiai sukluso, o profesorius tęsė:
– O dabar pasvarstykime ir įsivaizduokime: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje – puodeliai. Tai tik instrumentai gyvenimo palaikymui. Tai, kokį puodelį mes turime, neapsprendžia mūsų Gyvenimo. Kartais, galvodami tik apie puodelį, mes pamirštame pasimėgauti arbatos skoniu… Laimingiausi žmonės ne tie, kurie turi geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi 🙂 …

POŽIŪRIS

Kartą du išminčiai iškeliavo į pasaulį pasidairyti, kaip žmonės gyvena. Viename nedideliame miestelyje, kalno papėdėje, jie sutiko minią žmonių, kurie nešė didelius akmenis į kalną. Matėsi, kad jiems buvo sunku, ir išminčiams pasidarė įdomu, kodėl jie neša akmenis į kalną. Jie priėjo prie pirmojo žmogaus ir paklausė;
– Ką tu dirbi, žmogau?
– Aš tempiu akmenis į viršų, – atsakė šis nesustodamas.
– O tu ką darai? – paklausė išminčiai kito žmogaus.
– Aš uždirbu pinigus vaikams maistui, – atsakė jis.
– Na, o tu ką dirbi? – paklausė išminčiai trečiojo žmogaus.
– Aš statau šventyklą! – išdidžiai atsakė žmogus.
Padėkojo išminčiai ir susimąstė, tokius skirtingus atsakymus išgirdę… Jie suprato vieną paprastą tiesą – nesvarbu, ką tu darai, svarbu – kaip, su kokiomis mintimis tu tai darai… Vienas ir tas pats užsiėmimas vienam žmogui atneša kančią, kitam nepakeliamą naštą užmeta, o kitam atneša džiaugsmą… Kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje galima rasti kažką gero, tereikia noro, ir kartais pakeistas požiūris keičia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir gyvenimą 🙂 …

LAIMĖ

Senas išmintingas katinas gulėjo pievelėje ir šildėsi priešais saulutę. Jo ramybę sudrumstė jaunas kačiukas, kuris šokinėdamas prabėgo šalimais. Paskui jis grįžo ir kūlvirsčiais ėmė ristis aplink katiną.. po to staigiai pašoko ir pradėjo bėgti ratais…
– Mmmm… ką tu darai?!.. – kilstelėjo galvą ir tingiai nutęsė katinas.
– Aš bandau pagauti savo uodegytę! – miauktelėjo uždusęs kačiukas.
– Bet kam? – nusijuokė katinas.
– Man pasakė, kad uodega – mano laimė. Jei aš ją pagausiu, tai pagausiu ir savo laimę! – entuziastingai porino kačiukas, – štai aš ir bėgioju trečią dieną paskui savo uodegytę, bet ji nuolat išsprūsta man iš letenų…
– Taip, – tingiai murktelėjo išmintingas katinas, – kažkada ir aš, kaip ir tu, bėgiojau paskui savo laimę, bet ji vis išsprūsdavo, ir galiausiai aš nustojau tai daryti… Vėliau aš supratau, kad nėra prasmės bėgioti paskui savo laimę, nes – klausyk, atversiu tau paslaptį – laimė visada su manimi… Dar daugiau – ji seka paskui mane – reikia tiesiog tai nuolat prisiminti 🙂 …

Briusas Li: mintys kasdieniniam įkvėpimui

po dangumi gyvena tik viena šeima – žmonija

Sek gyvenimo tėkmę. Mielas drauge, niekada du kartus neįžengsi į tą patį vandenį. Kaip ir tekantis vanduo, gyvenimas – nuolatinis judėjimas. Nėra nieko pastovaus. Kad ir kokios problemos ištiktų ateityje, atsimink, kad viskas keičiasi, todėl reikia judėti kartu su gyvenimo dvasia. Priešingu atveju sukursi dirbtinumą ir bandysi sulaikyti amžiną tekėjimą. Norėdamas to išvengti, turi keistis, būti lankstus. Nepamiršk, kad naudingiausias puodelis yra tuščias.

Gyvenimo prasmė. Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimo procesas, nereikia jos konceptualizuoti ar sprausti į siaurus sistemų rėmus.

Gyventi – kurti. Gyventi – išreikšti save, saviraiška yra kūryba. Kūrimas nėra paprastas kartojimas. Gyventi – išreikšti save laisva kūryba.

Gyvenimo tobulumas slypi paprastume. Kai atsisakai materialinių vertybių naudos, atsižadi pasipūtimo, savanaudiškumo, nuslopini troškimus, tuomet gali atrodyti, kad tobulam gyvenimui kažko trūksta, kad pilnatvė yra tuščia. Toks gyvenimas ryškus kaip šviesa, tačiau neakina. Kitaip tariant, tai – harmonijos, vienybės, pasitenkinimo, ramybės, pastovumo, savišvietos, taikos gyvenimas, ilgas gyvenimas.

Džiaukis. Mielas drauge, kurk planus ir juos įgyvendink, gyvenimas per trumpas, kad kauptum negatyvią energiją.

Akimirkos amžinumas. “Akimirka“ neturi nei praėjusios dienos, nei rytojaus. Ji nėra apmąstymų rezultatas, todėl nepriklauso laiko kategorijai.

Gyvenimo esmė. Įsitikinkite, kad viską darote tam, kad suprastumėte gyvenimo ESMĘ ir tuos VISUMĄ sudarančius tiesioginius bei netiesioginius dalykus. Reikia daiktus matyti tokius, kokie jie yra, ir niekuo aklai nesiremti – nei mąstymo būdu, nei priemonėmis. Būti laisvam – neturėti varžančio požiūrio. Gyvenimo esmė – nesivadovauti kažkuo vienu.

Atsiskleiskite. Būkite atviri ir pasirengę laikui atėjus pakeisti savo veiklą.

Esmė yra pradžia. Esmė yra sielos išraiškos pagrindas. Esmė – visų natūralių išraiškų “pradinis taškas“. Teisingai supratus esmę, sielos išraiškos bus teisingos ir sutvarkytos. Pamiršus esmę, tai būtų neįmanoma.

Susitelkime ties dabartimi. Nėra nieko už ČIA ir DABAR ribų.

Priežasties ir pasekmės įstatymas. Aplinkybės nulemiamos priežasčių. Tačiau mes galime kontroliuoti priežastis.

Vienybės su gamta įstatymas. Vienybės su gamta įstatymas – pamatinis daoizmo mokymo principas. Jis teigia, kad reikia išsaugoti harmoniją ir nesipriešinti pagrindiniams Visatos įstatymams. Vadovaukitės natūralia daiktų tvarka, nekeiskite jos. Atminkite – niekada nepriekaištaukite gamtai ir niekada nesupriešinkite savęs ir jos.

Subjekto ir objekto santykis. Nėra prasmės tiesiogiai kalbėti apie sąmonės objektus, nesvarbu, ar tai būtų pojūčiai, ar žvakės. Objektas privalo turėti subjektą. Šioje poroje ir objektas, ir subjektas papildo vienas kitą (nėra priešingybės), kaip ir kiti dalykai, yra visumos puselės ir vienas kito funkcija. Besilaikančios centro, priešingos pusės yra vienodos, jei į jas žiūrima iš judančio apskritimo centro. Aš ne patiriu, aš esu patirtis. Nesu patirties subjektas, esu toji patirtis. Aš esu žinojimas. Niekas negali būti manimi ir be manęs egzistuoti.

Kalbėti ir klausyti. Dauguma žmonių moka kalbėti, bet nesugeba klausyti. Mažai kas moka klausyti, bet nemoka kalbėti. Dar mažiau žmonių, kurie moka ir kalbėti, ir klausyti.

Būtinybė veikti pagal savo įsitikinimus. Neužtenka žinoti, būtina taikyti. Vien noro nepakanka, turime veikti.

Apribotas protas negali laisvai mąstyti. Protas turi būti plačiai atvertas laisvo mąstymo funkcijai. Apribotas protas negali mąstyti laisvai.

Ego pamokos. Svarbu neleisti ego naudotis savimi, nes žmogus turi naudotis juo ir neleisti būti klaidinamas.

Laimė – žmogaus moralumo rodiklis. Žmogaus moralumo rodiklis – jo laimė. Kuo geresnis žmogus, tuo daugiau laimės. Laimė – gerumo sinonimas.

Meilė – matematinė lygybė. Mylėk, ir būsi mylimas. Meilei kaip ir algebros lygčiai būdinga lygybė.

Santuoka – draugystė. Santuoka – tai paprastu gyvenimu, kasdieniniais reiškiniais paremtas dviejų žmonių bendradarbiavimas ir draugystė.

Tave vertina pagal tavo veiksmus. Jei elgiesi kaip asilas, visada atsiras kažkas, kas bandys ant tavęs joti. Demonstravimas – kvailio pasididžiavimo būdas.

Esmė – ne darbas, o jo atlikimas. Svarbu ne tai, ką darai, o kaip darai.

Iš knygos “Bruce Lee: stulbinančios mintys“, sudarytos J.Little, išverstos ir išleistos “Obuolio“ leidykloje.