D.Čopra: mintys..

“Esama trijų absoliučių, nesunaikinamų dalykų: tai Sąmoningumas, Būtis ir Meilė.“
“Meilė yra evoliucinis impulsas, kuris išplėtoja gyvenimą.“
“Augimas yra pasirengimas leisti realybei nuolat atsinaujinti.“
“Meilė remiasi ne tavo veiksmais ar jausmais, bet tavo sąmoningumo lygiu.“
“Asmeninė meilė yra sutelkta universalios meilės forma; universali meilė yra išplėsta asmeninės meilės forma.“
“Protas vertina, kas yra gera ir kas yra bloga. Meilė atneša tik gera.“
“Kai kaltiname ir kritikuojame kitus, mes iš tiesų vengiame tiesos apie save.“
“Viskas išoriniame pasaulyje byloja apie vidinį pasaulį.“
“Meilė kaip vanduo: jei ji nesruvena, ji užsistovi.“
“Visi nesutarimai kyla iš to, kad nesuprantame kito žmogaus sąmoningumo lygio.“
“Aukščiausia meilės išraiška yra kūrybingumas.“
“Kai atrodo, kad kiti žmonės klysta, tai tik todėl, kad jų požiūris nesutampa su jūsų.“
“Meilė gydo, atnaujina, suteikia saugumo, įkvepia galios. Meilė suteikia tikrumo ir išsklaido abejones. Meilė išstumia baimes, atneša ramybę, pašalina nesutarimus, suartina.“
“Negali gauti meilės daugiau negu esi pasiryžęs priimti.
Negali gauti meilės daugiau negu pats gali suteikti.
Meilės, kurią spinduliuoja kitas žmogus, šaltinis yra tavo paties širdyje.“
“Visatos sandara skatina augimą, o augimas visuomet vyksta didesnės meilės ir laimės kryptimi.“
“Nėra jokios Dievo bausmės. Tai, kas atrodo bausmė, tėra mūsų pasipriešinimo Visatos dėsniams atspindys.“
“Tam, kad kiekvieną akimirką matytumėte meilę, turite nusivalyti savo suvokimo langus.“
“Jausti grožį reiškia pažinti tiesą. Žinoti tiesą reiškia mylėti.“
“Prisirišimas yra priklausomybės forma, atsiremianti į ego;
meilė – tai neprisirišimas, jos šaltinis yra dvasia.
Kuo jūs mažiau prisirišęs, tuo nuoširdžiau galite mylėti.
Elgesys, kuris nesusaisto, kyla tiesiogiai iš meilės.
Kitoks elgesys kyla iš ego…“
“Ten, kur nėra meilės, yra daug iliuzijų…“
“Iš meilės gimusi energija yra kūrybinga – ji atnaujina viską, ką paliečia, ji nuolat kuria.“
“Įkvėpimas yra tokia būsena, kai susijungia protas ir širdis.“
“Jūsų sąmonė yra tai, ką jūs priduriate prie realybės. Tai, ką suvokiate kaip realų, tampa realiu.“
“Meilės akyse niekas neklysta: visi žmonės daro tai, ką geriausiai sugeba, su tokiu sąmoningumu, kokį jie yra pasiekę.“

🙂 Visiems visiems gero artėjančio savaitgalio! 🙂

Reklama

Apie vyrus ir moteris linksmai :)

🙂 🙂 KADA MELUOJA VYRAI 🙂 🙂
Kartą kirto medkirtys medį, ir… įkrito kirvis į upę. Medkirtys labai nusiminė ir pravirko iš nevilties, nes tai buvo jo vienintelis darbo įrankis. Pamatė jo sielvartą Kūrėjas ir klausia:
– Ko taip sielvartauji, žmogau?
– Kaip aš nesielvartausiu – juk praradau darbo įrankį, šeimos maitintoją…
Pasigailėjo Kūrėjas medkirčio, ištraukė iš upės auksinį kirvį ir klausia:
– Tai tavo kirvis?
– Ne, ne mano.
Ištraukė Kūrėjas sidabrinį kirvį ir klausia:
– Gal šitas tavo?
– Ne, ne mano, – atsakė medkirtys.
Pagaliau Kūrėjas ištraukė iš upės medkirčio kirvį.
– Taip, šitas mano! – apsidžiaugė medkirtys.
– Aš matau, tu sąžiningas žmogus, todėl dovanoju tau visus tris kirvius, – pasakė Kūrėjas.
Apsidžiaugė medkirtys netikėta dovana, padėkojo ir parėjo namo. Prasigyveno, džiaugsmingai darbavosi su šeimyna, bet… nelaimei, kartą į upę įkrito medkirčio žmona. Bandė gelbėti medkirtys, nepavyko, ir jis gailiai pravirko. Kūrėjas pamatė jo sielvartą ir klausia:
– Kas nutiko, sūnau, kodėl taip verki?
– Nelaimė, įkrito mano žmona į upę…
– Neverk, aš tau padėsiu , – pasakė Kūrėjas. Ir… ištraukė iš upės Dženifer Lopez ir klausia:
– Tai tavo žmona?
– Taip!! – nedvejodamas patvirtino medkirtys.
Kūrėjas įširdo:
– Ach, tu nenaudėli, kodėl meluoji?!
– Matai, Kūrėjau, – atsakė medkirtys, – įvyktų didelis nesusipratimas, jei atsakyčiau, kad čia ne mano žmona. Toliau tu ištrauktum iš upės Kateriną Zetą-Džons, o aš vėl pasakyčiau, kad tai ne mano žmona. Tuomet tu ištrauktum mano žmoną, ir aš pasakyčiau, kad tai ji. Tada tu atiduotum man visas tris: o ką aš su jomis daryčiau?! Aš vargčiau, stengdamasis jas visas išmaitinti, ir visi mes būtume nelaimingi…
Kūrėjas linktelėjo pritardamas ir išgelbėjo medkirčio žmoną…
Moralė: jei vyrai meluoja, jie tai daro oriai ir… visų labui 🙂 !

🙂 🙂 VYRAI APIE MOTERIŠKĄ LOGIKĄ 🙂 🙂
Vyrai dažnai sako: moteriška logika… mes, vyrai, turim omeny, kad mąstymas ir TIKROJI logika būdinga tik vyrams, o moterys… švelniai tariant.. gyvena instinktais…
Kad tai iliustruotume, imkim pavyzdį iš gyvenimo: reikia pasverti katiną. Kam? Aptingo, sustorėjo, nuolat persivalgo – juk reikia sekti jo sveikatos būklę… Taigi, vyriškai griebiamės darbo: imam, sveriam… Kaip? Ogi labai paprastai, logiškai – juk vyro IQ (intelekto koeficientas, būdingas tik vyrams!) nuolat pasirengęs išrinkti patį geriausią sprendimą!
Imam svarstykles su kabliuku, sveriam sportinį krepšį, fiksuojam svorį. Ir… grūdam į krepšį katiną… Bet kur tau! Katinas blaškosi, išsprūsta, draskosi, pabėga… Bet ir čia vyriška logika nepaveda: tepam, užklijuojam įdrėskimus ir… vyriškai siekiam užsibrėžto tikslo iki galo…
IQ parengia naujus sprendimus: užsidedam storas pirštines ir gaudom katiną toliau. Pirštines nenaudėlis sudrasko, bet nieko: imam odines! Bet… paklaikęs katinas kabinasi virš pirštinių ir segasi į rankas… Na, nieko – velkamės striukę… Šiaip ne taip, bet įgrūdam katiną į krepšį (juk IQ!)… Krepšį kabinam ant svarstyklių kablio: Hmmm – ir ko katinas ten taip blaškosi? Svorio rodyklė šokinėja nuo 3 iki 25 kilogramų…
Su striuke darosi karšta, įdrėskimai peršti ir kraujuoja, IQ aukščiausioje įtampoje, katino svoris ir toliau lieka neaiškus…
… Tuo metu iš parduotuvės grįžta žmona. Išklauso emocingo pasakojimo, sutvarko mano žaizdas, paglosto katiną (jis pradeda murkti, bjaurybė!). Žmona stojasi ant svarstyklių, užrašo savo svorį. Ima katiną ant rankų, stojasi ant svarstyklių, užrašo abiejų svorį, iš jo minusuoja savo ir gauna… tikslų katino svorį. Ir šypsosi… ko? Žinoma, lengva pabaigti darbą, kai aš tiek pastangų įdėjau…
Visada darau išvadas iš patirties – jos paprastos: vyriška logika visvien geresnė! Tuoj paaiškinsiu, kodėl. Todėl, kad… vyrai mėgsta patys sau susikurti sunkumus ir juos įveikti, ir… tokiu būdu grūdinti savo vyrišką valią… Juk IQ reikia pilnai išnaudoti…
P.S. Katinas, žinoma, su tuo nesutinka (jis išvien su moterimis).., bet kas jo klausia – aptingusio storulio?!

🙂 🙂 MOTERS IR VYRO SUTVĖRIMAS 🙂 🙂
Atėjo Ieva pas Kūrėją ir skundžiasi:
– Kūrėjau, man liūdna…
– Kas nutiko, Ieva?
– Kūrėjau, aš žinau, kad esu tavo kūrinys, ir man dovanotas šis nuostabus rojaus sodas… ir nuostabi gyvūnija ir išmintinga gyvatė… bet aš visvien esu nelaiminga…
– Kodėl, Ieva?
– Aš esu vieniša… ir man tai įkyrėjo…
– Gerai, Ieva, aš sutversiu tau vyrą, bet.. su sąlyga.
– Įdomu, Kūrėjau… o kas yra vyras?
– Na, tai toks išdidus sutvėrimas su daugybe keistų įpročių. Jis bus gerbėtroška, bus greitesnis ir stipresnis už tave, ir.. kvailai atrodys susijaudinęs.., bet aš jį sutversiu taip, kad jūs patenkintumėte vienas kito poreikius. Jis bus naivokas ir patiklus, ir žavėsis tokiais užsiėmimais, kaip peštynės ar… žaidimai kamuoliu. Jis bus protingas, bet jam trūks išminties, todėl tu nuolat turėsi jam patarti ir padrąsinti, kad jis teisingai galvotų…
– Skamba puikiai, – susižavėjo Ieva, – bet kokia sąlyga, Kūrėjau?
– Na… tu gausi jį, jei… leisi jam galvoti, kad jis buvo sutvertas pirmas… Tiesiog visada prisimink šią mūsų mažą paslaptį – na, tu supranti: tarp mūsų, moterų… 🙂 ..

Mintys iš K.Džibrano “Pranašo“

“…Iki pat išsiskyrimo valandos meilė nežino savo gilumo.
… Meilė teturi vieną troškimą – išsipildyti…
…Meilė augina, bet ir geni…“

“…Jūsų vaikai nėra jūsų,
…jie atėjo per jus…
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
nes mintis jie turi savo.
Jūs galite duoti buveinę jų kūnams, bet ne jų sieloms,
nes jų sielos gyvena rytojaus buveinėje, kurios jūs net svajonėse negalite aplankyti.
Jūs galite stengtis panašėti į juos, bet nesiekite juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir neužsibūna vakarykščioje dienoje.
Jūs – lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai…“

“… Gerai yra duoti paprašytam, bet geriau duoti neprašomam, pačiam susiprasti;
Dosniajam dar didesnis džiaugsmas nei duoti būna rasti tą, kuriam galėtų duoti.
… O jūs, imantys dovanas, – juk visi jūs priimate – neužsikraukit dėkingumo naštos, kitaip užkrausite jungą sau ir dovanojančiam.
…Nes jei pernelyg rūpinatės savo skola, tai abejojate kilnumu to, kuris dovanoja…“

“… Gyvenimas tikrai tamsa, jei nėra siekimo,
O bet koks siekimas aklas, jei nėra žinių,
O bet kokios žinios bevertės, jei nedirbate,
O bet koks triūsas tuščias, jei nėra meilės;
Kai dirbate su meile, jūs susiejate save su savimi ir su kitais, ir su Dievu.
…Dirbti su meile – tai suteikti visiems tavo daromiems daiktams savo dvasią…
Darbas – tai meilė, tapusi regima…“

“…Keisdamiesi žemės dovanomis, jūs užsitikrinsit gausą ir patenkinsit save.
Tačiau jei keisitės be meilės ir geranoriškumo, tai neišvengiamai vieni imsite gobšauti, o kiti liksite alkani.“

“…Kokį nuosprendį paskelbsite tam, kuris doras kūnu, bet vagis dvasia?
…Ir kaip nubausite tuos, kurių sąžinės graužatis yra didesnė už jo piktadarybes?
…Jūs mėgaudamiesi leidžiat įstatymus,
Bet dar mieliau juos laužote…“

“… Jūs iš tiesų laisvi ne tuomet, kai jūsų dienos be rūpesčių, o naktys be sielvarto,
bet tuomet, kai šie dalykai apipina jūsų gyvenimą, o jūs pakylate virš jų laisvi ir nevaržomi.“

…Mokytojas, jei jis iš tiesų išmintingas, nekvies jūsų užeiti į savo išminties namus, greičiau jis ves jus prie jūsų pačių proto slenksčio.
Nė vienas žmogus nieko jums neatskleis, tik tai, kas pusiau pabudę glūdi jūsų žinių aušroje…“

“…Jūs geri, kai esate santarvėje su savimi…
…jūsų gerumas ir yra begalinis noras būti savimi: ir šis noras glūdi kiekviename iš jūsų…“

“…Mes pasirenkame savo džiaugsmus ir širdgėlas gerokai anksčiau, negu juos patiriame.“

🙂 Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Smagiai :)

Sveikinuosi jau Naujuosiuose 2010 metuose 🙂 . Daugelis šventinėje nuotaikoje, todėl labai dėkoju Bagirai, atsiuntusiai smagių istorijų į elektroninį paštą 🙂 . Praskaidrino nuotaiką.. ir pagalvojau, kad tokios istorijos juk gimsta iš realių gyvenimiškų situacijų 🙂 . Taip kartais nesinori pažiūrėti tiesai į akis, o kai va taip – su humoru, tai žymiai drąsiau ir smagiau 🙂 .

🙂 Užsakymas 🙂
Vyras važiuoja miesto transportu į darbą. Jis piktas ir niūrus, ir jo mintys tokios pat: “Gyvenimas – šlamštas… , žmona – bjaurybė…, visi žmonės – priešai…“
Už vyro nugaros stovi angelas su užrašų knygele ir užrašo: “Gyvenimas – šlamštas, žmona – bjaurybė, visi žmonės – priešai.“ “Kaip keista – pagalvoja angelas, – vėl tas pats! Ech…! Bet ką padarysi: jei užsako, reikia vykdyti…“

🙂 Pasirinkimas 🙂
Buvo N mieste namas, į kurį atėjusios moterys galėjo išsirinkti savo svajonių vyrą laimingam gyvenimui. Name buvo 6 aukštai ir kiekviename iš jų gyveno tam tikrų tipų vyrai.
Viena moteris sužinojo apie šį stebuklingą namą ir labai panoro jį aplankyti. Atvažiavo, o prie įėjimo ją pasitiko užrašas:
1. Jūs galite aplankyti šį namą tik vieną kartą.
2. Kiekviename aukšte surašytos vyrų charakteristikos. Jei jums jos netinka, galite pakilti į sekantį aukštą.
3. Sugrižti negalima!
Apsidžiaugė moteris, kad tokios paprastos taisyklės ir įėjo į pirmą aukštą. Ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą ir yra dori“
Pasvarstė moteris ir nusprendė pakilti į sekantį aukštą… Antrame aukšte buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori ir myli vaikus.“
Pagalvojo, pagalvojo, ir nusprendė kilti aukščiau, į trečią aukštą, kur buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus ir yra labai gražūs.“
Smalsumas vedė į ketvirtą aukštą.. Ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus, yra labai gražūs ir padeda namų ruošoje.“
Pasvarsčius moteris palypėjo dar aukščiau, o ten buvo parašyta:
“Šie vyrai turi gerą darbą, yra dori, myli vaikus, yra labai gražūs, padeda namų ruošoje ir yra labai turtingi.“
Moteris labai norėjo sustoti šiame aukšte, bet… po kankinančių svarstymų smalsumas ją stumte pastūmė į paskutinį aukštą: “Kokie gi tuomet TEN vyrai..?“
O šeštame aukšte ją pasitiko užrašas:
“Jūs – 460225… šio aukšto lankytoja. Šiame aukšte vyrų nėra! Tai vienišų moterų aukštas. Šis aukštas gyvuoja kaip įrodymas, kad moteriai įtikti neįmanoma. Geros dienos 🙂 “
P.S. N mieste kalba, kad iš šio namo neišėjo dar nei viena pora…

🙂 Pasaka apie Fėją 🙂
Sutuoktinių pora darniai pragyveno 25 metus. Ta proga atskrido pas juos Geroji Fėja ir sako: “Jūs taip gražiai gyvenate santuokoje ir aš nusprendžiau jus paskatinti ir apdovanoti – išpildysiu po vieną jūsų norą. Prašykite, ko norite…“
Žmona paprašė: “Aš noriu keliauti po pasaulį su savo mylimu vyru.“ Mostelėjo Fėja burtų lazdele, ir moters rankose atsirado bilietai kelionei.
Penkiasdešimtetis jos vyras pasvarstė ir paprašė: “Viskas, žinoma, labai romantiška, bet… tokia galimybė pasitaiko kartą gyvenime… Atleisk, miela žmona, bet aš noriu moters, jaunesnės už mane trisdešimčia metų…“ Mostelėjo Fėja savo burtų lazdele, ir… pavertė vyrą aštuoniasdešimtmečiu dieduku…
Išvada: Galbūt, vyrai kartais ir… kiaulės, bet juk fėjos – moterys 🙂 …

Smagių švenčių 🙂 !!!

Tiesiog istorijos.. su išminties perliukais :)

Pagal atsiliepimus supratau, kad jums jos patinka. Man taip pat 🙂 . Iš kur jos? Sunku ir prisiminti, renku jas seniai. Pirkau ir keletą knygų su tokiomis istorijomis – deja, vienoje knygoje įdomių istorijų būna tik keletas.. Todėl.. jos iš visur 🙂 . Kai tik atrandu man patikusią, užsirašau, ir taip jos kaupiasi 🙂 . Galbūt, kai kurios jums girdėtos, bet visuomet smagu prisiminti taip tobulai ir lakoniškai perduodamą išmintį 🙂 :

****************
Du vienuoliai – senas ir jaunas – išėjo aplankyti šventų vietų. Pakeliui priėjo upę, ant kurios kranto stovėjo jauna moteris, norinti persikelti į kitą krantą. Jaunasis vienuolis pasisiūlė perplukdyti moterį ant savo pečių. Senasis sunerimęs į tai žiūrėjo, ir kai persikėlė galiausiai abu į kitą krantą, o moteris nuėjo savo keliais, po kelių valandų kelionės neištvėręs pratrūko:
– Kaip tu galėjai plaukti per upę su jauna moterimi ant pečių?! Juk mes esame vienuoliai ir privalome susilaikyti nuo gundymų!..
Į tai jaunasis vienuolis atsakė:
– Aš pamiršau tą moterį tą pačią minutę, kai paleidau ją ant kranto, o tu neši ją ant savęs jau šešias valandas…

****************
Mokytojas visą savo gyvenimą buvo laimingas, spinduliavo džiaugsmą ir nuolat šypsojosi. Mokiniai jo paklausė:
– Kodėl jūs nuolat laimingas ir nuolat šypsotės, Mokytojau? Kaip jums tai pavyksta?
Mokytojas atsakė:
– Prieš daugelį metų aš atėjau pas savo Mokytoją, būdamas septyniolikmetis ir… giliai kenčiantis. Mano Mokytojui buvo per septyniasdešimt, ir jis nuolat švytėjo palaima: tiesiog, be jokios priežasties… Žinoma, aš paklausiau: “Kaip jums tai pavyksta?“ Jis atsakė: “Aš esu laisvas savo vidiniuose pasirinkimuose. Būti laimingu – mano pasirinkimas. Kas rytą, atmerkęs akis, aš klausiu savęs, ką pasirinkti šiandien: laimę ar kančią? Ir.. taip jau nutinka, kad aš nuolat renkuosi laimę – juk tai taip natūralu…“

****************
Dievas nulipdė iš molio žmogų ir liko molio gabalėlis…
– Ką tau dar nulipdyti, žmogau? – paklausė Dievas.
– Nulipdyk man laimę, – atsakė žmogus.
Dievas nieko neatsakė, tik padavė likusį molį žmogui į rankas…

****************
Pakelėje stovėjo senas apdžiuvęs medžio kamienas. Sutemus pro jį praėjo vagis ir išsigando: pagalvojo, kad tai policininkas stovi ir laukia jo.
Vėliau pro šalį praėjo įsimylėjęs jaunuolis, ir jo širdis suspurdėjo džiaugsmu: medžio kamieną jis iš tolo palaikė už savo mylimąją…
Paskui prabėgo pro medžio kamieną vaikas, skubėdamas namo, ir pravirko iš baimės: pasiklausęs baisių pasakojimų, jis medžio kamieną palaikė pabaisa…
Bet visais šiais atvejais medžio kamienas tebuvo.. medžio kamienu..
Pasaulį mes matome tokį, kokie mes esame patys 🙂 ..

****************
Gyveno kadaise Mokytojas, nuolat apsuptas savo mokinių. Į kiekvieną klausimą jis turėjo išmintingą atsakymą. Vienas mokinys nusprendė išbandyti savo Mokytoją ir jo išmintį. Jis pagavo pievoje peteliškę ir paslėpė ją tarp savo delnų. Peteliškė spurdėjo delnuose, o mokinys sugalvojo klastą, kad pasirodytų teisus: priklausomai nuo atsakymo, jis galėjo suspausti arba paleisti peteliškę.
Šypsodamasis mokinys priėjo prie Mokytojo ir paklausė:
– Sakykite, Mokytojau, kokia peteliškė mano delnuose: gyva ar mirusi?
Nežiūrėdamas į mokinio rankas, Mokytojas atsakė:
– Viskas tavo rankose…

***************
Kartą mokinys, kuris pasižymėjo grubumu ir aštriu liežuviu, ir pas Mokytoją atėjęs atsikratyti šių savybių, atsisėdo į Budos pozą ir paklausė savo Mokytojo:
– Į ką aš panašus, Mokytojau?
– Į Budą, – atsakė Mokytojas.
Bet… čia mokinys neištvėrė neįgėlęs:
– O tu man panašus į mėšlo krūvą!
Mokytojas išliko ramus ir tik šyptelėjo.
– Kodėl tu nesupykai, Mokytojau?!
Mokytojas atsakė:
– Tas, kuris suvokė savyje Budos prigimtį, mato tą Budos prigimtį kiekviename žmoguje. O tas, kuris kupinas mėšlo, kiekviename sutiktajame temato mėšlo krūvą…

***************
Ir, kaip teigiama, tikra istorija iš Leonardo da Vinčio gyvenimo. Jis buvo susidūręs su sunkumais, kurdamas savo garsiąją freską “Paskutinė vakarienė“. Leonardas da Vinčis turėjo pavaizduoti Gėrį per Jėzaus personažą ir Blogį – per Judo personažą. Dailininkas niekaip negalėjo rasti tinkamų modelių-pozuotojų, kurie perteiktų šias savybes.
Po ilgų ieškojimų jis pamatė vaikiną, dainuojantį chore, kuris visiškai atitiko įsivaizduojamą Leonardo Jėzų, ir jis buvo išraiškingai nutapytas.
Paskui sekė dar trijų metų pertrauka, nes dailininkui niekaip nesisekė rasti Judo charakterio prototipo.
Ir pagaliau pasisekė! Ilgai ieškojęs, Leonardas da Vinčis atrado gatvėje girtuoklį – jauną, bet prieš laiką susenusį: purviną, piktą, girtą ir apdriskusį. Dailininkas vargais negalais atsivedė su pagalbininkais girtuoklį į dirbtuves pozuoti. Jaunuolis nelabai nutuokė, kas vyksta, sunkiai laikėsi ant kojų, o Leonardas da Vinčis su didžiuliu įkvėpimu tapė nuodėmingumą, puolimą ir piktdžiugą, kuriuos spinduliavo jaunuolio veidas.
Kai dailininkas baigė darbą, jaunuolis išsiblaivė, išpūtė akis ir sušuko:
– Aš jau mačiau šitą freską anksčiau!
– Kada? – nustebo Leonardas.
– Prieš tris metus.. Dar prieš tai, kai visko netekau… Tuo metu aš dainavau chore ir mano gyvenimas buvo kupinas gražiausių svajonių… O kažkoks dailininkas nutapė man pozuojant Jėzų šioje freskoje..

Šiandien tiek 🙂 .. Kaip jums šios istorijos?

Pasakos – nepasakos :)

Tokios istorijos – mano mėgiamiausias literatūrinis žanras. Keletu iš jų noriu pasidalinti su jumis: 🙂

APIE TAI, KAS SVARBIAUSIA
– Mokytojau, sakyk, koks laikas gyvenime svarbiausias, koks žmogus svarbiausias gyvenime ir koks svarbiausias gyvenimo darbas?
– Pats svarbiausias laikas gyvenime – dabar, svarbiausias žmogus gyvenime – tas, kuris dabar šalia, o pats svarbiausias gyvenimo darbas – daryti gera tam, kuris dabar šalia – tam mes ir esame gimę..

SRAIGĖ ANT MEDŽIO
Mokytojo paklausė, ar jaučia jis nusivylimą, kai jo pastangos ne taip greitai atneša rezultatus, kaip jis tikėjosi. Atsakydamas Mokytojas papasakojo istoriją apie sraigę, kuri pradėjo ropštis į vyšnios medį šaltą, vėjuotą vėlyvo pavasario dieną. Žvirbliai ant kaimyninio medžio leipo juokais, žiūrėdami į lipančią sraigę.
Vienas iš jų atskrido prie sraigės ir klausia:
– Na, argi tu nematai, kad ant medžio nėra vyšnių?..
– Bus, kai aš užlipsiu, – nesustodama atsakė sraigė.

TRYS KLAUSYTOJŲ TIPAI
Kartą pas Budą atėjo labai apsiskaitęs, savo žiniomis besipuikuojantis, visuomenėje žinomas žmogus ir uždavė jam kelis klausimus, norėdamas padiskutuoti su lygiu sau.
– Atleiskite, aš negaliu jums dabar atsakyti į jūsų klausimus, – pasakė Buda.
– Bet kodėl? Jūs neturite laiko? – paklausė žmogus, įžeistas Budos atsakymu.
Buda atsakė:
– Ne, ne tame reikalas. Laiko turiu pakankamai, bet jūs neišgirsite mano atsakymo.
– Ką jūs turite omeny? – paklausė žmogus.
– Yra trys klausytojų tipai, – atsakė Buda. – Pirmasis – lyg dugnu į viršų apverstas puodas. Galima atsakinėti, bet nieko į jį nepaklius. Antrasis klausytojų tipas panašus į puodą su skyle dugne. Jis neapverstas, jis teisingai stovi, viskas taip, kaip turi būti, bet.. dugne yra skylė. Todėl toks klausytojas prisipildo tik akimirkai: anksčiau ar vėliau viskas išbėga ir jis vėl ištuštėja. Tik išoriškai atrodo, kad jis prisipildo, iš tiesų jame nieko nėra, nes jame nieko negali užsilaikyti. Ir, pagaliau, trečiasis klausytojų tipas, kuris nei apverstas, nei skylės jame nėra, bet jis pilnas atliekų ir šiukšlių. Į jį galima įpilti, bet viskas, kas į jį pakliūna, tuoj pat apnuodijama. Ir.. atleiskite, bet jūs priklausote trečiąjam tipui, todėl man sunku jums dabar atsakyti. Jūs kupinas atliekų, nes “viską žinote“. Tai, kas nesuvokta jumis ir nepažinta, o tik sumesta į jus – tėra atliekos..

EGZAMINAS
Atėjo laikas Mokytojui patikrinti savo mokinius. Jis pakvietė tris iš jų, paėmė baltą popieriaus lapą, užlašino ant jo juodo rašalo ir paklausė:
– Ką jūs matote?
Pirmasis atsakė: “Juodą dėmę“. Antrasis atsakė: “Rašalo dėmę“. Trečiasis: “Juodulį“.
Mokytojas nieko nepasakė, nuliūdo ir užsidarė savo cėlėje.
Vėliau mokiniai jo paklausė:
– Kodėl jūs taip nuliūdote?
Mokytojas atsakė:
– Nė vienas iš jūsų nepamatė balto lapo..

GĖRIS IR BLOGIS
Anūkas klausia senelio:
– Kas yra gėris ir blogis?
Senelis dalinasi savo išmintimi:
– Tai tarsi dvi jėgos, du vilkai tavyje: vienas kupinas pavydo, egoizmo, pykčio, ambicijų, melo. Kitas vilkas neša savyje taiką, meilę, viltį, tiesą, gėrį. Jie tarsi nuolat kovoja tarpusavyje.
Anūkas susimąstė ir paklausė:
– O kuris vilkas laimi?
Senelis nusišypsojo ir atsakė:
– Visada laimi tas vilkas, kurį tu maitini..

Šiandien tiek istorijų, pasakų – nepasakų 🙂 .. Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Linksmai :)

Šiam įrašui pastūmėjo Bagira, atsiuntusi “pilkumo išblaškymui“ į asmeninį paštą linksmų istorijų. Prisiminiau ir senolių prietarą: sunkiausia sulaukti sniego, o sulaukus lengviau. Vis galvodavau – kodėl. Pasirodo, ir šviesiau, o ir virusai visokie, šaltukui paspaudus, tiesiog žūsta.. Ačiū, Bagira, tikrai pakėlei nuotaiką, negaliu nepasidalinti tavo puikios nuotaikos užtaisu 🙂 :

Žmogus sako:
– Nepamatysiu, nepatikėsiu!
Kūrėjas sako:
– Nepatikėsi – nepamatysi..
🙂 🙂 🙂
Pacientas skundžiasi: “skauda galvą!“
Į tai įvairių laikų gydytojai atsako:
Prieš 2000 metų: “Imk, suvalgyk šią šaknelę.“
Tūkstantaisiais metais: “Šios šaknelės – burtai. Perskaityk geriau maldelę.“
1850 metais: “Šios maldelės – kvaili prietarai! Išgerk šios mikstūros.“
1930 metais: “Šios mikstūros – paparasčiausias šarlatanizmas. Išgerk šią tabletę.“
1985 metais: “Šios tabletės neefektyvios! Išgerk šių antibiotikų.“
2005 metais: “Šie antibiotikai gryna chemija! Imk, suvalgyk šią šaknelę.“
🙂 🙂 🙂
Pareina katalikiškos gimnazijos auklėtinis namo po pamokų ir sako savo mamai:
– Mama, duok greičiau valgyti!
– O kur stebuklingas žodis?
– .. dėl Dievo meilės!
🙂 🙂 🙂
Gydytojas apčiuopia diagnozuodamas pacientą:
– Čia skauda?
– Skauda.
– O čia?
– Skauda!
– O čia?
– A-a-aa!!! Daugiau aš jums nieko nesakysiu!
🙂 🙂 🙂
Ateina vyriškis pas gydytoją ir skundžiasi:
– Daktare, padėkit, aš pusiau kurčias!
– To negali būti, pusiau nebūna: žmogus kurčias arba ne.
– O jūs patikrinkite.
Gydytojas nueina į kabineto galą ir šnibžda:
– Keturiasdešimt keturi..
Vyriškis atsako:
– Dvidešimt du..
🙂 🙂 🙂
Pas gydytoją ateina pacientas ir sako:
– Gydytojau, gelbėkite mano žmoną!
– O dėlės nepadėjo?
– Ne, tris suvalgė, daugiau nenori!
🙂 🙂 🙂
Poliklinikos registratūroje:
– Alio.. padėkite, mano žmonai skauda galvą ir temperatūra.
– Aukšta?
– Taip, metras aštuoniasdešimt penki!
🙂 🙂 🙂
Tik nedaugelis žmonių, kuriuos kankina kosulys, eina pas gydytoją. Likusieji eina į teatrą..
🙂 🙂 🙂
Ir.. liaudiškas prietaras: “ jei jūs miegate prie sienos, o jūsų žmona – iš krašto, reiškia, jūs jaunas tėtis..“

Tik rašydama atkreipiau dėmesį, kad dauguma anekdotų – apie gydytojus ir pacientus 🙂 .. Visai atitinka situaciją 🙂 , o ir šypsena, ir gera nuotaika – puikus antigripinas. Šypsokimės 🙂 .. Sulauksim sniego, o su juo, kaip sakydavo mūsų senoliai, ir šviesiau, ir smagiau bus 🙂 ..