Vieną rytą mokinys su Mokytoju vaikščiojo po sodą.
– Mokytojau, – paklausė jis, – kiek žmogus turi turėti draugų – vieną ar daug?
– Viskas labai paprasta, – atsakė Mokytojas ir priėjo prie obels, – nuskink, prašau, man štai tą obuolį nuo viršutinės šakos.
– Bet jis labai aukštai, Mokytojau! Aš jo nepasieksiu.
– Pasikviesk draugą, tegul jis tau padeda, – atsakė Mokytojas.
Mokinys pasikvietė kitą mokinį ir užlipo jam ant pečių, kad pasiektų obuolį.
– Vis vien negaliu jo pasiekti, Mokytojau, – nusiminė mokinys.
– Ar neturi daugiau draugų? – paklausė Mokytojas.
Mokinys nubėgo ir pakvietė daugiau draugų, kurie bandė lipti vienas kitam ant pečių, ketindami pastatyti gyvą piramidę.
Bet obuolys kabėjo labai aukštai, o gyvoji piramidė vis subyrėdavo.. Mokinys taip ir nepasiekė obuolio.
Tuomet Mokytojas pasikvietė jį ir paklausė:
– Na, ar supratai, kiek žmogui reikia draugų?
– Žinoma, Mokytojau, – atsakė mokinys, trindamas sumuštą šoną, – supratau, kad žmogui reikia daug draugų, kad kartu galėtų išspręsti bet kokią iškilusią problemą.
Mokytojas tik palingavo galvą ir nusišypsojęs ištarė:
– Taip.. Iš tiesų reikia turėti labai daug draugų, kad iš viso šito gimnastų būrio atsirastų nors vienas išmintingas žmogus, kuris susiprotėtų atnešti kopėčias!.. 🙂
(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)
Visiems gražaus savaitgalio! 😀
